a.t.sielis rašė:Atrodytų, lyg ir sveikas požiūris, bet iš kitos pusės, kam tada reikalingos labdaros ir altruizmo vertybės?
O dar iš kitos pusės, galbūt labdara ir altruizmas daugiau kenkia žmonijai negu padeda? Nors iš kitos pusės, tai nėra visiškai teisingas požiūris, nes labdara gali būti įvairi, kadangi apibrėžti ją galima itin plačiai – tiesiog kaip pagalbą kitiems skiriant savo sukauptus išteklius ir nieko už tai neimant. Bet čia ir yra esmė. Kas geriau? Ar duoti badaujančiam maisto, kad jis tą dieną būtų sotus, ar jį išmokyti pasigaminto/užsiauginti to maisto, kad jis būtų sotus visą likusį laiką? Manau, geriau jau duoti išsilavinimą, leidžiantį išsilaisvinti nuo priespaudos. O dabar su Afrika gaunasi toks dalykas, kad jie daugiau remiami tiesiogiai negu kad jie arba paliekami likimo valiai arba bent jau būtų lavinami, kad patys taptų laisvi žmonės.
a.t.sielis rašė:Su tokiu požiūriu amerikiečiai galėjo sakyti: "Lietuvą spaudžia Sovietų Sąjunga, Sausio 13 puolimas – o čia jau jų problemos, ne mūsų reikalas. Tegu patys sprendžiasi savo problemas".
O ne panašiai ir buvo? Kada JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę? Arba ką JAV darė, kai SSRS užgrobė kone pusę Europos, daliai jos šalių "saulė atvežė", o kitai daliai – primetė savo "tvarką"? Teisingas atsakymas – absoliučiai NIEKO.
a.t.sielis rašė:Billas Geitsas aukoja labdarai milijardus, galėtų to nedaryti: "tegu kiti patys sprendžiasi savo problemas, tai jau ne mano problemos, aš savo gyvenimą susikūriau pats".
Taip, bet B. Gates tuo pačiu skiria finansus ir įvairiems moksliniams tyrimams, švietimo skatinimui. Siūlyčiau pasidomėti labiau apie jo ir jo žmonos fondo taikomą labdarą. Ji nėra tokia tiesmuka ir buka kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai yra protingo žmogaus investicija į kitų žmonių gerovę. Arba, dar daugiau, jis tiesiog toliau realizuoja save. Jis susikūrė viską – saugumą, pripažinimą. Ir dabar jis siekia, kad ir kiti žmonės galėtų pasiekti tą patį. Bet ar pasieks, ar ne, to jau net pats B. Gates negali nulemti, nes tai priklauso nuo paties žmogaus motyvacijos, įgimtų, įgytų gabumų. Laimei, daugiau lemia įgyti negu įgimti gabumai, bet vis vien pradinė motyvacija srityje, kurioje esi geriausias, greičiausiai atsiranda nuo gimimo. To nereikia suprasti tiesmukai (gimęs kūdikis tikrai nežino, kad bus puikus programuotojas, bet galbūt jis gimsta su įgimtu polinkio tiksliesiems mokslams, kas iki to programavimo jį galėtų ir privesti, bet iki priėjimo dar ir reikalinga bent jau rimta motyvacija).
a.t.sielis rašė:Arba krikščionybės vertybės pvz.: "ištroškusį pagirdyk, alkaną pavalgydink, ligonį pagydyk".
Bet šios vertybės daugiau kalba apie tai, kad turi padėti tam žmogui, kuris kenčia čia ir dabar, o ne ištisai girdyti, vos žmogus tampa ištroškęs, nors prie pat jo yra švariausias vandens telkinys, iš kurio jam tereikia pasisemti vandens. Tokiu atveju šių vertybių taikymas duotų daugiau žalos tam žmogui nei naudos.
a.t.sielis rašė:Žmonijai, be abejo, reikalingos tam tikros technologijos, kad galėtų Žemėje normaliai gyventi. Taigi, mintyje mes turime du dalykus
Manau, žmonijai reikalingos ne "tam tikros technologijos", o tos, kurias ji susikuria. Technologijų kūrimas yra žmogaus potencialo realizacija tam tikra forma ir nereikėtų to niekaip riboti. Ką reikėtų riboti galbūt, tai galbūt panaudojimo būdą. Pavyzdžiui, galima nedrausti gamintis atominės bombos, tačiau reikėtų riboti to naudojimą. Ir tas, atrodo, netgi padeda. Štai pažiūrėkime į Šiaurės ir Pietų Korėjas. Kaip jau minėjau, nežinau, ar tai tik kažkokia dūmų uždanga, ar iš tikrųjų vyksta taikymasis, bet pats dialogas vyksta. Ir niekas nenaikina Š. Korėjos, nors jos ekonomika, žmogiškųūjų išteklių kojybė yra apverktinoje padėtyje. O kuo baigėsi Libijai, Irakui ir Sirijai, kurios turėjo geresnę gyvenimo kokybę, bet neturėjo branduolinio ginklo? Niekas su jais nekalbėjo, o jie buvo tiesiog brutaliai užpulti ir sunaikinti.
Taip, galima čia šnekėti, kad ten demokratijos nėra, bet demokratija nėra vienintelė teisinga valdymo forma ar teisingiausia. Teisingiausia valdymo forma yra ta, kuri geriausiai padeda tvarkyti valstybę. Europoje tą geriausiai daro demokratija, nes žmonės yra labiau išsilavinę, laisvesni. Tose šalyse, kur žmonės išsilavinę mažiau ar jų mentalitetas labiau persmelktas žiaurumu, demokratija tikrai neveiktų. Todėl ką noriu pasakyti, tai šiuo atveju kištis į kitų šalių reikalus, kol tai nedaro žalos kitiems, nereikėtų. Nebent esame pasiekę tokį aukštą moralumo lygį, jog mūsų įsikišimas ten išties pagerintų šalių gerovę. Bet ar mes tai pasiekėme? Vargu. Sprendžiant iš to, kas dabar vyksta tose šalyse, pas mus dar yra krūva problemų, kurias pirmiausia turėtume patys išsispręsti, o tik jau po to galvoti apie lindimą į kitas šalis.
a.t.sielis rašė:Normalus gyvenimas, arba civilizuotas gyvenimas turėtų pasižymėti keturiais principais:
1. Gailestingumas.
2. Teisingumas.
3. Psichologinė ir fizinė švara.
4. Asketiškumas.
Vargu, ar mes dabar sugebėtume diskrečiai išskirti geros ir civilizuotos visuomenės gyvenimo principus. Dabar paminėjai gailestingumą ir teisingumą. Gal mudu tai ir neblogai suprantame, bet kiti tame gali pamatyti ir prieštarą. Iš vienos pusės, turio būti gailestingas, tai yra, sakykime, netaikyti mirties bausmės jokiais būdais. Tačiau juk gali būti situacijų, kur tam tikram žmogui tokios bausmės nepritaikymas padarytų daugiau žalos visuomenei, nes jis vėl išeitų į laisvę ir imtų daryti tą patį. Bet ar teisinga būtų mirties bausmė? Apskritai ne, todėl visuomenė turėtų eiti dar toliau ir siekti, kad pajėgtų perauklėti į gerą pusę netgi ir žiauriausią sociopatą. Taip, jog poreikis mirties bausmei išnyktų amžiams.
[quote author=a.t.sielis]Aklas mokslo ir technologijų garbinimas neduoda nei vieno iš šių principų vystymo, todėl yra klaidingas. Argumentas buvo apie tai. Technologijos nėra jokia panacėja ar garbinimo vertas principas, pačios savaime jos neturi galimybių spręsti problemas. Technologinės žinios ir galia kuri patenka į blogiečių rankas yra Bet ar kas nors garbina tas technologijas taip jau? Dauguma naudojasi telefonais, darosi selfius, bendrauja socialiniuose tinkluose. Tai yra, ar nebus taip, jog žmonija technologijas jau dabar naudoja pagal paskirtį?
vytra rašė:1. Kinija ne "pati susitvarkė", Kinijai visas absoliučiai visas technologijas perdavė USA, nes patys tingėjo dirbti.
Na iš dalies esi teisus. Bet gal reikėtų žiūrėti labiau iš istorinės perspektyvos. Kaip kultūra, Kinija egzistavo gerokai ilgiau nei Europa. Ir ji ilgą laiką buvo galingiausia, turtingiausia ir technologiškai pažangiausia kultūra pasaulyje. Ir jie šią istorinę atmintį yra išlaikę iki šiol, taipogi ir mokymus, kuriuos jie seka ten iki šiol. Savaime suprantama, buvo tokių juodų periodų kaip karinių komunistų valdymas, pridaręs itin daug žalos Kinijai. Bet dabar valdo jau kiti komunistai, kurie laikosi labiau meritokratinės tvarkos, daro Kiniją sulig kiekviena diena vis galingesnę ir galingesnę. O tą ir daryti nėra sudėtina. Jie turi resursų, žmogiškųjų išteklių, kitaip sakant, visko ko reikia valstybei tapti stipria be didesnio vargo. Juo labiau, pats dar turbūt pameni, kaip visi mes šaipėmis iš kiniškų prekių, jų kokybės. O dabar jau tokios pašaipos nėra, nes, pasirodo, jų prekės yra ganėtinai kokybiškos ir netgi dažnai galinčios konkuruoti su pasaulinio garso ženklais.
O dėl tingėjimo dirbti tai nesutikčiau. Taip, jie technologinį pagrindą gavo iš USA, iš Europos, iš SSRS netgi, bet po to jie visai tai pritaikė sau ir netgi patobulino. Ar to surinkimas yra tingėjimas dirbti? Vargu. Tiesiog kam švaistyti dešimtmečius sukurti tas pačias technologijas, kai jas galima nusipirkti čia ir dabar ir jau po penkerių ar mažiau metų turėti tokius pačius analogus? Taigi, čia yra optimizacija, o ne tingėjimas dirbti. Tas pats, beje, pasakytina ir apie Japoniją.