Dvasios,vaiduokliai
Bildukas rašė:;D Vienu zodziu , ilgai nesvarstes , issiruosiau as vel pas ta dieduka vaiduoklio medzioti. "Apsiginklavau" fotoaparatu , kamera , fleskute konjakelio prigriebiau (del drasos). Sedziu "pasaloj" , laukiu , drebulys purto.Gurksnoju konjakeli lasiniais uzsikasdamas ir …. prabundu ryte pats nuo savo knarkimo – burna isdziuvusi , akys raudonos , troskulys kankina . O zmonai , kad juoko ! Uzsidirbau Ghostbusterio pravarde – tiek , va , tos "medziokles" rezultatu, rupuzele tu gauruota . :)))))))
As ir taip noriu 🙂 reikes uzsiprekinti ir eiti i pasala
Reiketu pasikapstyti namo istorijoje, arba pasikalbeti su tais kas zino apie ta nama. Gal jis pastatytas ant ko nors, tarkim kapiniu? Gal yra dar kokia istorija, kurios tu nezinai. Dabar ispudis kad eini i zvejyba, be irankiu, ziniu ir tikiuosi kad zvejoji ne ryklius 🙂 nes gali ir pats tapti masalu
Gal tiesiog kai kuriuos dalykus reikia palikti taip kaip yra .
1. Dvasios nekabina vyru.
2. Slaptas ginklas, snapso butelis.
🙂
2012 rašė:1. Dvasios nekabina vyru.
Yra tokios dvasios sukubai ir inkubai kurios net miega su žmonėmis, ne tik kad kabina.
Šamanistinėse kultūrose, šamanai dažnai turi dvasinę žmoną, kuri paprastai nužudo materialiąją žmoną jei šamanas tokią turi, nes labai pavydi. Todėl šamanai dažnai būna nevedę Taip kad dvasios "kabina" žmones.
Bildukas rašė:Juolab – dar ims ir prisikabins tas sutverimas prie manes ir nudobs mano zmona – jo , kuo toliau i miska , tuo daugiau medziu. Beje , tas sutverimas kuri maciau as labai aiskiai , neturejo jokiu isskirtiniu bruozu , kad butu galima atskirti moteris tai ar vyras . Net veido neturejo . Tiesiog salti skleidziantis , labai tirstas zmogaus konturu svytintis rukas. Ir nera cia ko lazdavotis .Mano vietoj ne vienas i kelnes pritvotu toki dalyka pamates. Ir snapso butelis cia ne prie ko.Snapso is vis negeriu ir dar buteliais. Tada kai ta vaiduokli pamaciau is vis nebuvau nei isgeres , nei mieguistas. Taip kad gerbiamasis 2012 , nespreskit pagal save apie visus is eiles.
Pajuokavau zmogau, nereikia taip jautriai reguoti. Viskas normaliai 🙂
egle rašė:deja neturiu galimybės išsikraustyti ar pašventinti to buto
Kaip tai gali buti, kad neturi galimybes pasventinti buto? Siais laikas rodos infrastruktura visus yra ganetinai gerai ispletota… Kitas dalykas jeigu kazkas is seimos (tiesa nezinau ar gyveni viena ar su kazkuo) yra netikintis ir nusistates pries tai…
Bildukas rašė:Si ryta suzinojom , kad diedukas, pas kuri namuose maciau ta vaiduokli , nakti pasimire. Rado ji kaimynas lovoje uzmigusi amzinu miegu. :'( AtA diedukui ). Taigi i "medziokle" nebeteks nueiti , nes giminaiciai ta nama parduoda kaimyno vaikams. Gal tai ka maciau , buvo koks mirties pranasas , ar kazkas tokio panasaus ?
kazka panasaus matei?

Pilna pasakojimų apie asmenų susidūrimus su būtybėmis, aprašoma baimė, nerimo emocijos… O kodėl gi neprisiminus įvykio, palikusio teigiamus atsiminimus? ;D
Iškart einant prie esmės, buvo taip susiklostę reikalai, kad tam tikri įvykiai buvo įvykę ne pagal planą, rezultatai skyrėsi nuo tikėtųsi, tad nuotaika išties buvo gan prasta. Buvo liūdna/apmaudu, kad nieko negaliu padaryti toje srityje norimu laiku (ar kažkas pan.). Ėjau susikrimtęs koridoriumi, pagalvojau, kad nieko negaliu padaryti, nes esu vienas. Nemenku tempu eidamas šį tą pajutau, ką nėra taip jau lengva apibūdinti. Tai atrodė lyg į kažką būčiau atsitrenkęs arba įėjęs į kitokią zoną ar konkretų tašką. Tuo momentu atrodė, kad kažkas yra šalia, visai prie pat ir vis dar artėja. Tikriausiai būtų užplūdusi baimė ar išgąstis, tačiau nespėjo: užėjo tokios emocijos teigiamos ir "žinojimas", kad viskas iš tiesų yra gerai, o tai, dėl ko nerimauju, – išsispręs.
Pajutau "kaip ir" apkabinimą. Tai nebuvo nieko panašaus į fizinį kontaktą; nei drabužiai buvo paspausti, nei pats ką fiziškai pajutau. Tačiau jei kada ką yra tekę apkabinti, galbūt yra pavykę pajusti ir "ką nors" daugiau nei tiesiog fizinis spaudimas ar pan. Galbūt kažkas panašaus buvo ir tuo metu, neminint labai malonios šilumos ir pilnatvės jausmo, kurį norint detaliai apibūdinti, reiktų paieškoti tinkamesnių žodžių.
Kas dar įdomiau, fiziškai ar psichiškai, ar kad ir kaip ten bebūtų, pajutau lyg kas švelniai pabučiavo. Tai nebuvo kažkas panašaus į merginos ar artimųjų pabučiavimą, o kažkas, kas viską ir "apibendrino". Be visokių pilnatvės, gausybės teigiamų emocijų ir pačio "ryšio" jutimo, buvo išties malonu. Better than sex? – tai visai nesulyginami jutimai, o ir geriausios sekso metu teigiamos emocijos būtų iš kito lygio (žemesnio); vienareikšmiškai taip.
Pats įvykis truko mažiau nei sekundę, po kurios sustojau ir apsvaigęs mėgavausi prisiminimu.
Štai toks buvo geriausias teigiamas atsiminimas iš, kaip spėju, susidūrimo su būtybe. Yra ir neigiamų atsiminimų, tačiau vėlai naktį to nei nesinori prisimint. 😛
Turėjau geriausią draugą. Mes sutarėme jog jei kuris nors numirs pasirodys kitam. Taip jau nutiko kad mano draugas ne už ilgo mirė.
Kartą naktį jis man pasirodė. Stovėjo apsuptas šviesos. Tada išsigandau, bet dabar malonu tą nutikimą prisiminti.
insomnia rašė:Man irgi galima sakyti nutiko malonus įvykis su dvasia.
Turėjau geriausią draugą. Mes sutarėme jog jei kuris nors numirs pasirodys kitam. Taip jau nutiko kad mano draugas ne už ilgo mirė.
Kartą naktį jis man pasirodė. Stovėjo apsuptas šviesos. Tada išsigandau, bet dabar malonu tą nutikimą prisiminti.
Ka kalbejot?
Taip jau nutiko, kad naktį, vos sutemus ir eidama miegoti, ar tiesiog vėlai grįždama namo viena, nesijausdavau viena. Na, jausmas toks keistas, eini viena, o jauti, lyg šalia tavęs eitų dar kažkas. Pirmą kart žiauriai išsigandau tai moviau namo (pirmą kart buvau lauke) ir vos tik uždariau namo duris ir atsidūriau šviesoje nusiraminau. Kitą kart, tai buvo kitas vakaras, buvau namie. Einant miegoti – iš virtuvės per svetainę į miegamajį, vėl pasijutau neviena – o dar ta tamsa (nedegiau šviesos pereinant per svetainę, nes tėra vienas jungiklis), bet vėl, vos tik atsidūriau miegamajam, ir įsijungiau šviesą – likau viena. Buvau maža, vos 10 ar 11 metų, tai mane žiauriai gąsdindavo, juolab, kad taip kas vakarą. Pavasarį, vasarą ir rudenį būdavau tikrai viena, nors kai pagalvoju, tai eidavau miegot apie devintą, tai tos nakties ir nematydavau pavasarį, vasarą, rudenį, o ir temsta tada, kai jau sapnuodavau devintą sapną… Gal dėl to, tą jausmą per tą laiką pamiršdavau tą jausmą.
Kas įdomiausia, tai jausdavausi neviena tik tamsiais žiemos vakarais, kai būdavau viena ir tamsoje. Iš pradžių bijodavau, paskui tos baimės nebejaučiu nuo tada buvau apie 14, nors naktį, tamsoje, esant vienai nesijaučiu viena…
Tiesiog supratau, kad tai man nepavojinga. Tiesiog, mane prižiūri tada, kai pati jaučiuosi nesaugi…
OKULTISTE rašė:Va va… Melstis už mirusiuosius aš irgi patraukta…
Melstis uz miruosiuos geriau reiketu, nes man istisai kekviena diena jausdavau ,kad ten ten arba ten yra vaiduoklis kuris kvepuoja arba kazka judina labai silpnai ,bet kai pradejau melstis iskart po to nebebuvo nei vieno.
Bet.
Šią vasarą dirbau Kauno rotušėje. Buvo visokių keistenybių, bet nieko tragiško. Metus ten darbą, direktorius V. Vėberis (kurio žodžiai šiame puslapyje cituojami straipsnyje apie Kauno rotušę) juokais paklausė "Tai ką, vaiduokliai gal išgąsdino?", nuleidau klausimą juokais, nes net nelabai supratau prie ko čia tie vaiduokliai.
Galiu papasakoti tik tiek, kad tas Rotušės tualetas yra tikrai keista vieta. Netvirtinu, kad tai buvo paranormalu! Bet dažnai prireikus nueiti į tualetą, jis būdavo užrakintas, po to girdžiu kažkas kitas (iš rotušės administracijos tikriausiai) nuleidžia vandenį ir išeina sau laimingas, nueinu – viskas atrakinta. Būdavo ir taip, kad eini – užrakinta, visoje Rotušėje tuščia (dirbdavau tokiu laiku, kada mano darbo gale administracija nedirbdavo jau, vestuvių nevykdavo), nueinu po kiek laiko – atrakinta. Su administracija verslininkėlio komanda nelabai sutardavo kiek žinau, tai gal specialiai rakindavo, kad negalėtum nueiti 😀 arba kokiam vaiduokliui labai patiko mane trypčiojančią matyti 😀
Beje, straipsnyje rašo ir apie girgždančias grindis.. Nu ką žinau, apėjus aš visą tą Rotušę esu, vieta pagal istoriją gal ir "tinkama" vaidentis, bet ten tos grindys tokios prastos, kad ne tas žodis, prąstos tame, kad jos "plaukioja", eini ir linksta po kojomis, lyg tų grindų būtų per daug, tai tie pagirgždėjimai gali būti tiesiog elementarus medžio pasivaikščiojimas.
OKULTISTE rašė:Na jei ant kiekvieno kampo imama pastebeti vaiduoklius, tai gal jau pas gydytojus reikia…?
hahah :)) Kiek daug teisybės viename sakinyje.. 🙂 Tikėti ir ieškoti – gerai, bet fanatizmas jau liga.. 🙂
Beje, kodėl reik melstis už mirusiuosius? …. Tik tam, kad lengviau būtų gyviesiems? Melstis dėl padėjimo kaip ir betiksliška…
zalia.arbata rašė:Beje, kodėl reik melstis už mirusiuosius? …. Tik tam, kad lengviau būtų gyviesiems?
Meldžiasi už mirusiuosius tik krikščionys, nes tiki jog taip gali palengvinti kančias tiems kas kenčia skaistykloje. Taip pat tai yra vadinamojo šventųjų bendravimo apraiška. Žinoma, čia ir tai įeina, kad žmonės taip prisimena savo mirusiuosius ir palengvina netekties skausmą.
Kitos tautos kuriose yra mirusiųjų kultas paprastai aukoja aukas mirusiesiems, kad jie kur nors padėtų.
Na čia visa sistema yra tas šventųjų bendravimas. Krikščionys tiki jog galimas bendravimas tarp gyvųjų ir mirusiųjų, na žinoma jis ne toks kokį bandoma pristatyti spiritizmo seansų metu.
paragraf 78 rašė:Kaip suprantu šis dalykas čia netinka, nes shadow people matomi periferiniu matymu, o Egle kaip suprantu juos matydavo aiškiai.
Eikit sau, skaitau ir… 😮
O kas tie "shadow peaople"?
Čia gal tie patys, kur kaikurie mato prieš mirtį? 😮
Istillrighthere rašė:Čia gal tie patys, kur kaikurie mato prieš mirtį? 😮
Ne, ne 🙂 Stai cia apie juos kalbejom: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=418.0
