Diskusija apie dvasingumą
Sharikovas rašė:Na ir nezinau gal praleidau koki Bilduko komentara, bet nemaciau ,kad rasytu apie kazkoki "atsivertima" i kokia nors religija. Bilduk po savo ptirties pasineriai i kokia nors religija ?
Krikščionybę, matos 🙂
Kaip ta KAZKA vadinti , kiekvieno zmogaus pasirinkimas .
Bildukas rašė:Buvau auklejamas ateistine dvasia , bet seneles pakrikstytas kataliku .Taigi , toli "nerti" nereikejo. Nesu fanatikas , trankantis galva i siena . Tikiu , kad kazkas ten yra ir kad kiekvienam zmogui tikejimas yra svarbus jo dvasiniam augimui .
Kaip ta KAZKA vadinti , kiekvieno zmogaus pasirinkimas .
Na kapstosi musu geriausi protai link to KAZKO, ziurek dar koks 10metis ir isryskinsim ta KAZKA, svarbu tik atmesti visokius viduramziu reliktus ir prietarus.
Jis tiesiog yra , o Baznycia tik priemone tai greiciau suprasti ir pajusti.
Nesutikčiau, jog bažnyčia yra priemonė, kuri geriau padeda pažinti Dievą (t.y. patį save). Bažnyčia yra priemonė iš žmonių išmelžti pinigus ir juos valdyti, aš ten ,deja, nematau jokio dvasingumo…. Nors, iš tiesų kiekvienas renkasi savas priemones… Aš tai geriau išeičiau į kokį mišką ir ramiai atsisėdęs, medituodamas pajusčiau gilesnį ryšį su savimi, pasauliu, negu sėdėdamas kokioje bažnyčioje…
Beje, jeigu patyrei priešmirtinių pojūčių, tai tikrai nereiškia, jog staiga reikia pradėti tikėti kažkokia religija… Anapusinis pasaulis, nefizinės erdvės kuo puikiausiai egzistuoja (gali egzistuoti) be jokių religijų įsikišimo…
omcikas rašė:tai nelaimingi zmones neigiantis, bet koki antgamtiniu jegu egzistavima, tai neatsimerkiantys zmones nematantys ju kasdieniniam gyvenime vykstanciu stebuklu.
Disclaimer: Šitame post'e jokios užuominos į konkrečiai būtent Bilduko patirtis. Nors kalba apie tai prasidėjo dėl Bilduko, rašydamas nuoširdžiai neturiu galvoje jo patirčių ir įsitikinimų. Taip kad no offence. 🙂
Atsiprašau, bet tai lunatikai, visur matantys antgamtines jėgas, nesugeba matyti kasdieniniame gyvenime vykstančių stebuklų. Todėl ir kuria savas istorijas ir fantazijas, kad savo apgailėtiną gyvenimą padarytų įdomesniu. Kai kurie taip įsikabina į tas fantazijas, kad ant jų stato viską: gyvenimo prasmę, ateities planus, vaikų auklėjimą, vertybes, pasaulio suvokimą.
Neturi teisės vadinti skeptikus nelaimingais. Netikintieji sugeba prasmę ir gyvenimo džiaugsmą įžvelgti realybėje. Mums džiaugsmą gali suteikti ir suteikia tokie žemiški dalykai kaip mylimo žmogaus ranka delne. Debesų stebėjimas. Pasivaikščiojimas. Ar gulėjimas žolėje. Ir mums nereikia tikėti, kad žolėje slepiasi vienaragiai, gamtą sukūrė aukštesnė būtybė, ar meilė yra kas nors kita, nei cheminiai procesai.
Mano nuomonė tikroji laimė yra būti laimingu dėl to, ką turi. O ne dėl to, ką tikiesi, kad turi.
omcikas rašė:ir kam tai is jo atiminet ? kad jis gryztu i jusu tamsia ir nykia "relybe" kurioje nera nei pomirtinio gyvenimo, nei stebuklu?
Netikintieji nesiekia sugražinti žmonių į nykią realybę. Jie siekia atskleisti realybės grožį. Atskleisti aklo tikėjimo beprasmybę ir tuštybę.
Jonas rašė:Aš tai geriau išeičiau į kokį mišką ir ramiai atsisėdęs, medituodamas pajusčiau gilesnį ryšį su savimi, pasauliu, negu sėdėdamas kokioje bažnyčioje…
Tai kodėl neišeini? Smarvės per mažai? 🙂
Šnekėti kiekvienas gali, bet padaryti… vietoj to kad niekintum kitą pasistenk suprasti kad kito žmogaus dvasingumas gali būti kardinaliai besiskiriantis nuo taviškio ir tau nesuvokiamas. Dėl to nereikia pulti aiškinti kad kokioje nors religijoje ar religinėje praktikoje nėra dvasingumo.
paragraf 78 rašė:Tai kodėl neišeini? Smarvės per mažai? 🙂
Šnekėti kiekvienas gali, bet padaryti… vietoj to kad niekintum kitą pasistenk suprasti kad kito žmogaus dvasingumas gali būti kardinaliai besiskiriantis nuo taviškio ir tau nesuvokiamas. Dėl to nereikia pulti aiškinti kad kokioje nors religijoje ar religinėje praktikoje nėra dvasingumo.
Lažinuosi, kad Jonas visai kitą nuomonę turės, bet ir aš noriu atsakyti 🙂
Aš irgi manau, kad tas išėjimas į mišką ir meditavimas yra labiau gerbtinas ir "tikresnis" dvasingumas už bažnytinį 🙂
Pirmiausiai todėl, kad bažnyčia per daug prisirišusi prie žemiškųjų vertybių: pompastikos, pinigų, biurokratijos ir t.t. ir pan. Tai toookia milžiniška, organizuota, struktūrizuota ir stagnacinė sistema, jog dvasingumas tampa tarsi antraeilis dalykas.. Man bažnyčia labiau primena tiesiog vieną iš suinteresuotų grupių, kurios tikslas valdyti ir įtakoti valstybės/vyriausybės/socialinį/pilietinį gyvenimą.
Taip pat, bažnyčia pamiršta tai, ką tu pats parašei. Kiekvieno žmogaus dvasingumas gali kardinaliai skirtis. Tačiau bažnytinės vertybės diegiamos kaip per kokį konvejerį. Praktiškai jokio individualumo ar nukrypimų nuo "normos". Yra griežtos taisyklės, griežti kanonai, kurių doras krikščionis turi laikytis. Ir nuo mažumės visa tai diegiama į smegenis. Taip kad pati bažnyčia pažeidžia teisę į "kitokį" dvasingumą…
Išėjimas į mišką ir būvimas pats su savimi man atrodo žymiai tikresnis ir nuoširdesnis. Kai pats atrandi ko ieškai. Kai pats suvoki, ką nori suvokti. Be jokių įdiegtų ritualų, maldų ir pan. Ir ten jau ne taip svarbu kokį dvasingumą atrasi. Bet tu jį atrasi pats sau.
Mano nuomone..
Bažnyčia tai ne vien pompastiškos vyskupo mišios, bet tai kiekvienas atskiras individas iš kurių ir susideda bažnyčia. O tai kad yra tikėjimo tiesos kuriomis visi tiki, tai tik į gerą, nes kaip sakė Dalai Lama, tik būdamas tikras savo tikėjime galėsi kažko pasisemti iš kitos religijos, neprarasdamas savo identiteto. Kai žmogus neturi tvirti dvasinio pamato, jis ima tikėti visokiomis nesąmonėmis.
O tokių išeinančių į vienumą bažnyčioje pilna. Kai kurie išeina visam laikui ir tampa pvz. kartūzais, kiti išeina laikinai ir dalyvauja rekolekcijose. Aš pats gana dažnai dalyvauju rekolekcijose. Kada atsiskiri nuo pasaulio ir kelias dienas praleidi maldoje.
Tik gaila, kad egzistuoja dejopos bažnyčios. Paviršutinė ir ta giluminė.
Paprastiems mirtingiesiesiems retai kada laisvai prienama informacija apie tai, ką tu rašai šitame forume. Tiksliau, ne tai kad sunkiai prienama, tačiau tiesiog įvilkta į tą paviršutinę bažnyčią. Kodėl atvirai viešai ir plačiai bažnyčia nedeklaruoja tokių dalykų, kurie yra/turėtų būti jos pamatiniai tikslai?
Kodėl paprasti tikinteji nežino kas iš tiesų vyksta visoje toje sistemoje?
Kaip ir su sukūrimo mitu. Ok, viršunėlės ir kartais paprasti teologai deklaruoja, kad tai tėra alegorija. Kodėl to niekas nepasako per mišias, mokyklose ir pan?. Taip ir atsiranda skirtumas tarp 90proc., eilinių tikinčiųjų su iškreiptu krikščionybės suvokimu ir tuo bukaprotišku įdiegtu mechaniniu dvasingumu. Ir absoliuti mažuma, kuri iš tiesų žino kuo tiki ir ką daro.
Kodėl bažnyčia nesistengia savo vidaus į išorę iškelti masėms pamatyti? Kodėl esmę paslepia po mėšlo krūva?
Man atrodo(nežinau tiesos), kad tu daugiau bendrauji su teologais, su toje srityje išsilavinusiais žmonėmis. Su vienuoliais, kunigais ir t.t. ir pan. Ar dažnai apie dvasingumą, tikėjimą pakalbi su eiline bobute ar paaugliu atėjusiu į bažnyčią? Vien šitame forume, pažiūrėk, kiek tikinčiųjų – ar gali bent ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti normalius post'us susijusius su krikščionybe?
Taip, greičiausiai aš turiu susikūręs iškreiptą krikščionybės modelį. Bet problema, kad tą modelį aš susikūriau dėka tikybos pamokų, bažnyčios ir mane supančių paprastų tikinčiųjų, kurių pasaulyje dauguma.
Buvo mane įmetę į kažkokį skaipo chat'ą, iš kurio tu kaip tik išeidinėjai. Apkaltinai RoxiO, kad jis turi susikūręs infantilų krikščionybės suvokimą, kad tau atsibodo atsakinėti į tokius kvailus klausimus ir pabėgai.
Bet tai, kad tau tenka pastoviai atsakinėti į kvailus klausimus ir parodo, kad milžiniškas kiekis paprastų žmonių, specialiai nestudijuojančių Vatikano dokumentų, pranešimų, neinančių valandomis asmeniškai kalbėti su kunigais, nestudijavusių teologijos, turi tą infantilų religijos suvokimą. Ir dėl to kalta bažnyčios(tiesioginė ir netiesioginė) veikla.
Beje mano bendravimo ratas neapsiriboja vien teologais ir kunigais. Tiesa didžioji dalis mano pažįstamų ir draugų yra gyvai tikintys žmonės, kurie ir nestudijavę teologijos turi labai sąmoningą tikėjimą ir žinias apie jį, nes gilinasi į dalyko esmę, o ne tik lankosi mišiose.
Sharikovai, taip krikščionys tiki jog Biblijoje parašyta tiesa. Bibliją sudaro bagalė literatūrinių žanrų, pradedant mitais ir baigiant laiškais. Kolkas niekas kas parašyta Biblijoje nebuvo paneigta. Tad kodėl netikėti?
Na as kazkaip abejociau ar tikrai ten nieks nebuvo paneigta, kartais biblijoj neparasyta ,kad zeme plokscia ? Nojaus arka nei teoriskai nei praktiskai negalejusi egzistuoti, na o kas ta trejybe, trys viename, tai net kunigui studijavusiam teologijos "moksla" sunku paaiskinti.
Neesu skaites biblijos(na kaip ir daugelis krikscioniu 🙂 ), bet paziuriu per youtube "Atheist experience", ten vienas is ju lyg ir buves kunigas ,Matt Dillahunty ,diskutuoja su tikinciais, pakankamai idomu, nes jis istraukia is biblijos pakankamai tokiu priestaringu vietu.
Įdomumo dėlei paskaityk ir Bibliją. O ne tik jos kritiką. Čia tas pats kas skaityti kritikų nuomonę apie filmą, o pačio filmo nebūti mačius.
Prieštaringos vietos Biblijoje atsiranda traukiant eilutes iš konteksto ir nematant visumos. Imant Bibliją kaip visumą, o ne atskiras dalis, jokių prieštaringų vietų tenai nerasime.
Lažinuosi, kad Jonas visai kitą nuomonę turės, bet ir aš noriu atsakyti
Lažybas pralaimėjai, nes ir mano nuomonė tikrai panaši į tavo išreikštą. 😀
Tai kodėl neišeini? Smarvės per mažai?
Šnekėti kiekvienas gali, bet padaryti… vietoj to kad niekintum kitą pasistenk suprasti kad kito žmogaus dvasingumas gali būti kardinaliai besiskiriantis nuo taviškio ir tau nesuvokiamas. Dėl to nereikia pulti aiškinti kad kokioje nors religijoje ar religinėje praktikoje nėra dvasingumo.
Išeinu aš į tą mišką, nereikia net ten eiti, man užtenka išeiti ir į lauką, kad ir į žvaigždes naktį pažiūrėt, nes kaime gyvenu… Tikrai neniekinu kitų, tiesiog išreiškiau savo nuomonę. Beje, ir pats sakiau, jog kiekvienas žmogus dvasingumą gali suvokti ir jo siekti savais būdais, kad ir mano nuomone iškreiptais ir man pačiam nepriimtinais, nes jeigu žmogui tai padeda – aš galiu tik už jį pasidžiaugti…
Tai ko nepažįstame mums visada atrodo iškreipta ir neteisinga. O jei žmogus dar siuro mąstymo tada kitoks dvasingumas jam apskritai nesuvokiamas, nes jis turi susikūręs savo pasaulėlį į kurį nieko nenori įsileisti, o jei įsileis, tada tas pasaulėlis grius kaip kortų kaladė. O tai žinoma baisu, baisu kad jis gali sugriūti. Tad ir spardomės kaip maži vaikai, matydami pas kitą kitokį žaislą smėlio dėžėje.
Šešėlis rašė:O kodėl dvasingumas turi rištis su religija? 🙂
Pritariu, kad neturi rištis, bet visiems senesnių kartų atstovams tai neatskiriami dalykai. Nesupranta jie sielos egzistencijos…
Žmogui kuris gyvena pilnatvėje nesvarbu ką kiti galvoja apie jį, ar jam pritaria ar ne, nes jis žino, jaučia, kad yra laimingas ir gyvena pilnavertiškai savo svajonę.
Visa kita nesvarbu.
Ar dvasingumas yra gyvenimo pilnatvė? Gal ir taip. Galima prisikurti sau kiek tik nori to "dvasingumo" ir jaustis laimingam, tačiau taip jau yra, kad čia labai individuolus reikalas ir kitas gali tiesiog "žinoti" kad jo pilnavertiška svajonė yra pvz žudymas. Taip kad truputi svarbu su tuo "juntamu" dvasingumu, verčiau jau jo nuo pat pradžių ieškot aplinkoje ( religija, pseudomokslai..tt), o tik paskui savyje.
astropasaulis rašė:Dvasingas – spinduliuojantis gerumu. 🙂
Nebutinai aš sakyčiau, kad dvasingas yra teisingas
aš parašiau: "Dvasingumas yra ne kas kita kaip tavo gyvenimo pilnatvė."
o tu klausi: "O visas tas dvasiškumas negali būti nepilnavertiškumo komplekso iššauktas reiškinys? "
Jei žmogus gyvena pilnatvėje jis jau yra pilnas, jam nieko netrūksta todėl jam nieko nereikia, kaip ir kitų požiūrio ar t.t Jis jaučia kas yra, kaip gyvena.
Ar esu tuo įsitikinęs? žinau tai 100% jeigu jam trūktų kažko jį vadintume ne pilnatvėje gyvenančiu o trūkume.
Abejonė visada viskam bus. Gali nepasakot, kad 100% esi dėl savęs įsitikinęs. Atsimenu per etikos pamokas kažkada kalbėjom, kad pvz jei mokytoja parodys baltą lapą ir paklaus kokios jis spalvos, atsakytum, kad baltas, bet jei išgirstum, kad visi kiti jį vadina šviesiai pilku, tai kažin ar nesudvejotum dėl savo nuomonės. Aišku tu gali atsiriboti nuo visų, gyventi pagal savo "pajutimus" bet ar tai bus pilnavertiškas ir dvasiškas gyvenimas, tai nežinau..
Kur matai trūkumą kažko? arba atsiribojimą ir užsidarymą?
Pilnatvė yra darymas to ką mėgsti, kas tau įdomu, dėl to, kad tau tai patinka.
Dėl žinojimo, ir kitų įtakos, tavo etikos mokytoja vadovaujasi bandos principu, aklumu ir durnumu.
eternal.bliss rašė:Žmogui kuris gyvena pilnatvėje nesvarbu ką kiti galvoja apie jį, ar jam pritaria ar ne, nes jis žino, jaučia, kad yra laimingas ir gyvena pilnavertiškai savo svajonę.
Visa kita nesvarbu.
Mano manymu nepaisymas ir įsikabinimas į savo "pajustą" pilnatvę yra užsisklendimas, atsiribojimas nuo visuomenės. Žalingumą mačiau, kai žmogus skrajoja astraluose, ieško lygmenų ar šiaip "aukštesnio gyvenimo" šitaip nematydamas realybės, o dabar man pradeda atrodyt, kad užsidarymas nuo pasaulio ir kitų nuomonių ignoravimas yra dar blogesnis dvasingumo ieškojimas.
Kokiu dar bandos princypu? ;D Ar ne visuomenėje gyveni? Žmogaus psichologija čia. Gali neigt kiek nori, bet vistiek gyveni "bandoje".
Pasidomėjau truputi ką ten mokytoja mus mokė. Čia bus kažkas panašaus į Asch konformizmo eksperimentą. Jei įdomu-pasiskaityk, o tik paskui aiškink apie pedagogų durnumą, individuoliste. http://padrikosmintys.wordpress.com/2008/05/23/penketas-psichologiniu-eksperimentu-ir-nuostabusis-musu-protas/
"Tavo manymu" ir viskas tuo pasakyta. Tu manai kas dvasingumas reiškia tą ir tą, ir kad pilnatvė reiškia tą ir tą. Pilnatvė ir dvasingumas nėra užsisklendimas.
Geresnio gyvenimo ieškojimas yra žalingas?
Ieškojimas absoliučiai yra žalingas?
Eksperimentai atliekami ant tam tikrų žmonių, kadangi pilnaverčių žmonių yra mažuma, jie galėjo net nedalyvauti tame eksperimente ar net stebėjimuose kurių metu buvo išvesta teorija, todėl ji teisinga tik nepilnaverčių žmonių tarpe.
Iš tavo pasisakymų atrodo, kad tu esi užsidariusi naujovėms, neieškai nieko, ir puikiai atspindi savo neigiamumo suvokimą, ir sakyti, kad ieškojimas kažko yra žalingas? na………………………………… tyliu jei jau tokia išvada
Geresnio gyvenimo paieškos nėra žalinga, tik jei tu skrajoji padebesiais tai man neatrodo geresnis gyvenimas. Yra ir taip ką veikti žemėje, nei skrajoti ir ieškoti sau asmeniškai gero gyvenimo.
Ką tu žinai apie šį eksperimentą? Pagal tave tikriausiai beveik visi žmonės yra nepilnavertiški.
Va tame ir esmė, kad mane naujovės domina, tik priešingai nei tau, man jos patinka kiek kitokio pobūdžio. Ir net nebandyk to vadinti neigiamumu ar pan.
Kiekvienas renkasi kaip nori gyventi.
O jei tave domina naujovės, tai kodėl atėjai čia? kai nuomonė apie bet kokį dalyką yra arba skeptiška, arba išreiškianti kažkokį neigiamą požiūrį? Kam vargintis ir rašyti tai kuo netiki? 🙂
