Pereiti prie turinio

Dieviškos sąmonės lygiai induizme.

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
a.t.sielis2014-01-05 14:15

puodukas rašė:O kas patvirtina, kad jie šventieji? pav. krikščionybėje ne taip ir daug paskelbtų šventaisiais, kuriuos pripažįsta visos konfesijos, dar mažiau tokių, kurių raštais remiamasi kaip autoritetais, aiškinant Evangeliją.

Na, pagal krikščionybės analogijas gali suprasti ir Indijos aktualijas, aišku, yra savi niuansai. Ne visi bus pripažįstami, patvirtinami, ir ne visų. Vienos konfesijos laikys šventais, kitos nelaikys. Pagrindinis skirtumas tarkim nuo RKB, kad ten nėra biurokratinių procedūrų, viskas vyksta daug bendruomeniškiau ir individualiau. Kaip žinia, RKB daug įžeidimų pridaroma apreiškimams ir jų regėtojams tuose biurokratiniuose tikrinimo/patvirtinimo procesuose, galima prisiminti kiek prisikentėjo Lurdo ir Fatimos regėtojai. Be to, "šventojo" sąvoka skiriasi krikščionijoje ir vedų kultūros žmonių tarpe. Krikščionijoje – šventasis, tai žmogus, turintis glaudų ryšį su Dievu, paskelbtas šventuoju. Tuo tarpu, Vedų kultūroje, konkrečiau, vaišnavizme, aukščiausio lygio šventasis (sadhu) bus laikomas Dievo tarnu, atsiųstu iš dvasinio pasaulio. Bet čia ne vienintelės rūšies sadhu, pagal įvairias savybes, ir pažangos lygį, bus skiriama įvairių lygių sadhu, kiti bus kur padarė didelę pažangą ir jau dalinai siekia dvasinio pasaulio lygmenį, kiti – tiesiog didelę pažangą ir tyrą religijos laikymąsi turintys praktikuotojai. Taigi, yra tyro šventojo sąvoka, yra vidurinio lygio šventojo sąvoka. Na, kad geriau suprasti, pvz. krikščionijoje kartais sakoma, kad kiekvienas krikščionis yra pašauktas šventumui, ir jeigu tikrai tiki, yra savotiškai šventas. Panašus gradacijos principas galioja ir vedų religingume, pvz. paprasti žmonės gerbs visus praktikuotojus, net eilinius, ir įžvelgs juose tam tikrą šventumą, kadangi jie tarnauja Dievui.

Kalbant apie dvasinės kelionės praktinius niuansus, žmogus pats turi susipažinti ir atskirti pagal eilę kriterijų ir simptomų, kas yra ko vertas, ir ką jis pats priima kaip gerą ir šventą. Net ir po tokio sprendimo, pasirodžius bet kokiems blogumo ir nešventumo požymiams, tas vertinimas privalo pasikeisti, ir žmogus turi atsisakyti tokios bendrijos dėl savo paties gerovės. Eiliniam žmogui tai iki galo neįmanoma, skirti, kas šventas, kas ne, bet kiek liečia jo paties atsakomybę dėl savęs, t.y., kai jis pasirenka į ką įsiklausyti ir iš ko mokytis, jis turi šią atsakomybę ir galimybes pritaikyti, prašydamas Dievo pagalbos nesuklysti ir gauti aiškumą.

Rimti raštų žinovai, dvasininkai, sėkmingi praktikuotojai-mokiniai, kiti šventieji – jeigu jie pripažįsta, gerbia ir patvirtina, ypač pastarieji, tada natūraliai asmenybės šventumo vertinimas yra geras. Bėgant šimtmečiams, tas pripažinimas užsitvirtina tradicijoje, ir pakartotinai yra patvirtinamas pagal tai, kaip asmenybę suvokia tolesnės šių išvardintų kategorijų asmenų kartos.

Vedų kultūroje, kaip ir bet kokioje kitoje kultūroje, šventumo samprata yra susijusi ir su tam tikrais stebuklingais, stulbinančiais įvykiais konkrečios asmenybės gyvenime, išgijimuose, dvasinėse transformacijose, kurias patiria žmonės bendraudami su tuo asmeniu.

Apskritai, aš gana stipriai jaučiu religijos reiškinių universalumą pasaulyje. Visur sutinkami tie patys dalykai, tarp indėnų ar afrikiečių, amerikiečių ir europiečių, indų ir japonų ir t.t.

Matyt  save laikai vienu iš savo ivardintų šventūjų,nes tavo nuomonė nekvestionuojama…

Na, dėkui kad kvestionuoji ir kritikuoji. Mane tu kritikuok, no problem, tik gerai būtų, kad neprisigalvotum. Pvz. dėl kategoriškumo ir kt., viskas tvarkoj, kritikuok. Ką matai iš asmeninių savybių, kritikuok. Kam prieštarauji iš koncepcijų, kalbėk kažkokiais normaliais argumentais. Rėkavimas čia kažkaip nelimpa.

puodukas2014-01-05 15:20

a.t.sielis rašė:Vedų kultūroje, kaip ir bet kokioje kitoje kultūroje, šventumo samprata yra susijusi ir su tam tikrais stebuklingais, stulbinančiais įvykiais konkrečios asmenybės gyvenime, išgijimuose, dvasinėse transformacijose, kurias patiria žmonės bendraudami su tuo asmeniu.

Na tikrai stebuklai, išgijimai…., nėra pagrindas laikyti šventu, nes žmogus ir pats iš savęs turi tokių galių(+dar būna apsėdimai), o išgijimai dažnai susiję su pačio žmogaus tikėjimu.
…."ne pagal daromus stebuklus, reikia spręsti apie žmogaus šventumą, o palei žmogaus gyvenimą apie stebuklų kilmę"….

a.t.sielis2014-01-05 15:23
Tai buvo tik pastebėjimas apie kultūrinę sampratą, o ne apie tai, kas apibrėžia šventumo esmę. Bet tokie dalykai iš tikro lydi šventuosius. Beje, berods RKB Jono Paulius II paskelbimo šventuoju byloje nagrinėjamas su jo užtarimu/malda susijęs stebuklingas išgijimas. Ar klystu? Kiek turėjau įspūdį, tai standartinis RKB šventųjų testavimo dalykas.
puodukas2014-01-05 15:37
….kuo čia dėta RKB ir Jonas Paulius II?… aš gi pabrėžiau, kad ne daug yra krikščionybėje šventųjų, tokių kaip Antanas Didysis, Jonas Auksiaburnis, Jonas Klimakas…., dėl kurių sutaria visi krikščionys(na gal tik kokia sekta nepripažįsta). Manau gan neblogai gaudaisi politikoje, kad suprastum, jog yra nemažai paskelbtų šventaisiais, politikų "pageidavimu" it t.t.
a.t.sielis2014-01-05 16:13
Puodukui. Na, aš remiuosi pavyzdžiais iš RKB, nes geriau juos žinau. Pagrindinė mintis, kad šventumas kultūriškai plačiau žinomas ir pripažįstamas esant ir stebuklingiems reiškiniams, lydintiems šventumą. Mano vienas draugas, kuris turėjo ryšį su provoslavų tradicija, pamenu, taip pat minėdavo išgijimus, kalbėdamas apie vieną ar kitą šventąjį. O dėl šventumo esmės, galima pradėti temą religijos skiltyje. Kaip ir minėjau, išgijimai neapibrėžia šventumo esmės. Glaudus ryšys su Dievu – apibrėžia.

O dėl klausimo apie tai, kiek plačiai ir visuotinai tas ar kitas šventasis pripažįstamas religijoje ar bendros prigimties religijų visumoje, kas lemia – daug kas lemia. Kokie santykiai tarp denominacijų, koks bendras tikinčiųjų lygis, kokia tos asmenybės svarba ir dvasinė trauka bei įtaka. Kaip pavyzdį galima imti tai, kad Jėzus Kristus pripažįstamas trijose religijose: krikščionybėje, islame, ir tarp modernių žydų taip pat pradedamas priimti. Dėl savo dvasinių aukštumų ir įtakos, per tai ir patrauklumo, ryšio su žmonėmis. Mozė irgi pripažįstamas visose trijose, todėl, kad jis yra pačiuose pagrinduose. Ir daug tokių nagrinėjimų galima daryti.

Indijoje pvz. Gandhį labai daug žmonių laiko šventuoju, bet čia daugiau populiarioji visuomeninė opinija. Netgi visas pasaulis taip mąsto. Indijos religijoje, tai yra tarp tų, kurie ją praktikuoja, jau bus kitaip, ne visi priims jį kaip šventąjį. Vjasadeva yra visuotinai pripažįstamas visų vedinių denominacijų, nes jis yra vedų pirminis autoritetas. Bet čia atsiranda takoskyra. Šankaračarja nors ir rėmėsi Vjasos palikimu, bet atmetė jį kaip autoritetą, nes sakė, kad Vjasa klysta. Madhva pvz. buvo absoliutus Vjasos pasekėjas. Tokiu būdu yra takoskyra, kurie priima Vjasa kaip galutinį autoritetą, ir kurie tik interpretuoja jo palikimą. Aš laikau autentiškais tuos, kurie seka Vjasa, nemanydami, kad jis klydo. Kitaip, sekti kažkuo klaidingu – mažai vertės, tada tradicija iš viso nereikalinga, geriau iš karto kurti kažką savo atseit neklaidingo, ir nesiremti tais absoliutaus pobūdžio teiginiais, kuriuos kėlė praeities autoritetai. Čia žinai, panašiai kaip C.Lewis rašydavo, kad arba tu priimi Jėzaus teiginius, ir priimi kuo jis save paskelbė, arba, jeigu tai laikai netiesa, tada Jėzus tau yra apgavikas arba beprotis. Kadangi tie teiginiai yra labai absoliutaus pobūdžio, vidurio kelio į juos reaguojant praktiškai nėra.

—

Jeigu konkrečiai, tai ne bet kuris šventasis gali pasakyti dėl raštų. Viskas eina per tradicijos pačius didžiausius autoritetus. Pvz. tie raštai, kuriuos priėmė Madhva, ir toliau bus priimami Madhvos tradicijoje.

Kitas pavyzdys: yra toks raštas, Bhavišja Purana. Berods, anglai ją suklastojo, ar kažkas kiti. Joje dabar daug priemaišų. Tai anksčiau ji buvo naudojama, senoji redakcija, o va jau šiais laikais, daug autoritetų įspėjo, kad dabartinė Bhavišjos Puranos redakcija yra nepatikima. Todėl, nors ir galėtų išpopuliarėti, nes ten daug visko, kas populiaru masėse: ir Jėzus, ir Mahometas, bet autentiškose sampradajose, kurios turi labai gerbiamų šventųjų, kur į jų žodį įsiklausoma, tokia popsūcha ir klastotė nepopuliarės ir ja nebus vadovaujamasi.

puodukas2014-01-05 17:10

Čia žinai, panašiai kaip C.Lewis rašydavo, kad arba tu priimi Jėzaus teiginius, ir priimi kuo jis save paskelbė, arba, jeigu tai laikai netiesa, tada Jėzus tau yra apgavikas arba beprotis.

Manau teisingai parašė C.Lewis, nes nelogiška tikėti Dievu kuris viską sukūrė, ir tuo pačiu netikėti, kad yra duota "paties gamintojo naudojimo instrukcija" kaip gyventi.