Šiuo metu man 29, gyvenu Visagine. Mano hobis astronomija. Niekuomet per daug ateiviais nesidomėjau, tiesiog žvelgdamas pro savo mėgėjišką teleskopą pagalvodavau, kad tikriausiai mes tikrai nesami vieni.
Bet norėčiau papasakoti apie konkretų įvykį.
Liepos 14 kaip visuomet nuvažiavau toliau nuo miestų šviesų, kad galėčiau patyrinėti dangų. Atvažiavau į savo mėgiamą vietą ir pradėjau stebėti dangų. Žiūrėdamas į teleskopą kartas nuo karto man dingdavo vaizdas, tarsi jį kažkas uždengdavo. Kai pakėliau akis į dangų pamačiau kažką juodo. Net nežinau nei kokio dydžio tai buvo daiktas, nei koks atstumas galėjo būti iki jo. Nemačiau jokių šviesų ir negirdėjau jokių garsų.
Ir čia prasideda įdomiausia. Staiga dingsta mano atmintis ir atsipeikėju už gerų poros šimtų metrų nuo mano vietos. Žiūriu į laikrodį (mechaninis, prisukamas), iš mano gyvenimo dingo net 3 valandos. Tiesiog jas tarsi kažkas ištrynė. Atėjau prie savo automobilio, jis buvo atidarytas (tokį jį ir palikau), o teleskopas pro kuri žiūrėjau gulėjo ant žemės.
Tiesa sakant aš buvau apstulbęs. Iš automobilio niekas nedingo, bet kas svarbiausia, visi elektoriniai prietaisai išsikrovė. Bardačioke buvau palikęs pakrautą mobilujį, tas buvo išsikrovęs. Kai norėjau jį pakrauti nuo automobilio prikurkės, supratau, kad ir automobilio akumuliatorius išsikrovęs. Tuo momentu man buvo tikru tikriausias šokas ir tik namie pastebėjau, kad ir teleskopo baterijos sėdusios (turiu SkyWatcher Explorer 150/750 EQ3 PRO).
Nupėdinau iki kelio ir pradėjau stabdyti mašinas. Sustojo vyriškis kuris turėjo krokodilus ir padėjo man užkurti automobilį. Generatorius dirba, nes galvojau, kad gal jam galas. Pakroviau telefoną, veikia ir jis.
Visas tarsi nesavas nuvažiavau namo. Niekaip nesupratau kas įvyko. Po kelių dienų galvoje vis pradėjo mirgėti kažkokie atsiminimai. Man net sunku paaiškinti kaip tai atrodo. Tarsi kažkas prisimenama po gabalėlį. Pradėjau prisiminti šviesą, lyg kažkokį rūką, patalpą kurioje niekuomet iki tol nebuvau – prisipažinsiu tiesiai šviesiai, viskas dabar mano galvoje atrodo taip, tarsi mane buvo pagrobė ateiviai.
Negulėjau ant jokio stalo, nemačiau žalių žmogeliukų, tačiau žinau, kad patalpoje buvau ne vienas. Tos kitos būtybes net nežinau kaip galėčiau jas apibūdinti, tai tarsi kažkas nematerialaus. Tarsi rūko patalpoje yra kitos rūko formos būtybės. Aš net kažkaip supratau, kad jie bendrauja tarpusavyje, bet tai nebuvo nei garsai, nei vaizdai. Aš net negaliu apibūdinti to ką tada jaučiau.
Po to įvykio prasidėjo keisti sapnai, kuriose aš vis esu toje patalpoje ir man labai baisu. Baisu sapne, tačiau prisiminimuose nepamenu, kad man buvo baisu. Sapnų iki to įvykio irgi neturėjau, toks jausmas, kad smegenys mano neišneša kas su manimi atsitiko.
Suprantu, kad tai skamba kaip kažkokio šizofreniko kliedesiai, tačiau tai ką patyriau tikrai įvyko. Pagalvočiau, kad tikrai su galva negerai, bet niekaip negaliu paaiškinti ir elektroninių įrenginių išsikrovimo.
Kaip manote kas galėjo atsitikti?
Pradėjau dabar domėtis viskuo iš eilės, ir slaptomis vyriausybės programomis ir ateivių grobimais, nes patikėkit manimi, viena naktis pakeitė mane kardinaliai. Pats tai suprantu ir net aplinkiniai tai pastebi.

