***
Prieš kelias savaites mums Vakaruose kalbėjo, kad žmonės, užgrobę vyriausybiniu pastatus Ukrainoje – tai gėris. Tie žmonės, aiškino mums politiniai lyderiai ir žymiausi žiniasklaidos apžvalgininkai, "protestuoja už demokratiją". JAV vyriausybė įspėjo Ukrainos valdžią nenaudoti jėgos prieš tuos "demokratiškus protestuotojus" – netgi tuo atveju, jeigu, kaip mes matėme, kai kurie iš jų yra neonacistai, kurie mėto į policininkus Molotovo kokteilius ir kitus daiktus, daužo skulptūras ir degina pastatus. O dabar, praėjus vos kelioms savaitėms, mums sakoma, kad žmonės, užgrobiantys vyriausybinius pastatus Ukrainoje – jokie ne "demokratiški protestuotojai", o "teroristai" ar "smogikai". Kodėl sausio mėnesį užgrobti vyriausybinius pastatus Ukrainoje buvo gerai, o balandį pasidarė nebegerai? Kodėl kai valdžia naudoja jėgą prieš protestuotojus yra visiškai nepriimtinas dalykas sausio mėnesį, tačiau leistina dabar? Pasikartosiu: aš pasimetęs. Kas nors man gali paaiškinti?
Žiemą antivyriausybinius demonstrantus Ukrainoje aplankė keli žymūs Vakarų politikai, tarp jų – senatorius Džonas Makeinas ir Viktorija Nuland iš Valstybės departamento, dalinusi sausainius. Per pastarąsias savaites daugelyje Vakarų Europos šalių vyko stambaus masto antivyriausybiniai protestai. Tačiau jie nesulaukė tokios paramos nei iš minėtų asmenų, nei iš pagrindinių Vakarų žiniasklaidos priemonių apžvalgininkų pusės. Protestuotojai negavo ir nemokamų sausainių iš JAV Valstybės departamento pareigūnų. Tikriausiai, jeigu Makeinas ir Nuland taip mėgtų antivyriausybinius protestus Europoje ir įžvelgtų juose tikrąją "demokratiją", jie pademonstruotų solidarumą su demonstrantais Madride, Romoje, Atėnuose ir Paryžiuje? Aš pasimetęs. Kas nors man gali paaiškinti?
Prieš kelias savaites aš žiūrėjau interviu su JAV Valstybės sekretoriumi Džonu Keriu. Jis pareiškė: "Negalima taip paprastai įsibrauti į kitą valstybę išgalvotu pretekstu, kad apgintum savo interesus". Tačiau aš, atrodo, pamenu, kad per pastaruosius 20 metų Amerika būtent taip ir elgėsi. Gal aš užmiršau pareiškimus apie tai, kad Irakas turi masinio naikinimo ginklą? Gal 2002 ir 2003 metų pradžioje man prisisapnavo, kaip politikai ir neokonservatoriai kasdien pasirodydavo TV ekranuose, kad pasakytų mums, prasčiokams, kad mes turime kariauti Irake dėl mirtį nešančio Sadamo arsenalo? O Afganistanas, Libija, Jugoslavija? Kodėl demokratiškas balsavimas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos yra blogesnis už žiaurų, kruviną įsiveržimą į Iraką – įsiveržimą, kurio rezultate žuvo maždaug milijonas žmonių? Aš pasimetęs. Kas nors man gali paaiškinti?
Be to, Vakarų politikai ir žiniasklaidos "ekspertai" nutaisę rimtus veidus aiškina mums, kad Krymo referendumas yra negaliojantis, nes jį surengė "karinės okupacijos" sąlygomis. Tačiau aš ką tik žiūrėjau reportažus apie rinkimus Afganistane ir Irake, kurie vyksta karinės okupacijos sąlygomis. Vakarų veikėjai, tokie kaip NATO šefas Rasmusenas išgyrė juos kaip "istorinį momentą Afganistanui ir Irakui" ir kaip "didį demokratijos pasiekimą". Kodėl balsavimas Kryme ignoruojamas, o rinkimai Afganistane ir Irake giriami? Aš pasimetęs. Kas nors man gali paaiškinti?
Sirija irgi kelia susirūpinimą. Mums kalba ir kalba apie tai, kad grupės radikalių islamistų kelia labai rimtą grėsmę taikai, saugumui ir mūsų gyvenimo būdui Vakaruose. Kad al Kaida ir kitos panašios grupės turi būti sunaikintos, kad mums reikia su jomis nepaliaujamai kovoti. Ir vis dėlto Sirijoje mūsų lyderiai stojo kaip tik tokių radikalių grupių pusėn jų kare prieš pasaulietinę vyriausybę, kuri gerbia religinių mažumų, tame tarpe ir krikščionių, teises. Kai al Kaidos ir jos sąjungininkų bombos sproginėja Sirijoje ir žūsta nekalti žmonės, mūsų lyderiai to nesmerkia. Jie smerkia vien tik pasaulietišką vyriausybę, kuri kovoja su radikaliais islamistais ir kurios nuvertimo taip karštai trokšta mūsų lyderiai ir žiniasklaidos apžvalgininkai. Aš pasimetęs. Kas nors man gali paaiškinti?
O dar – homoseksualistų teisės. Mums sakoma, kad Rusija – labai bloga ir atsilikusi šalis, nes priėmė įstatymą, draudžiančią homoseksualizmo propagandą tarp nepilnamečių. Tačiau mūsų lyderiai, dėl šio įstatymo boikotavę žiemos olimpiadą Sočyje, lankosi Persų įlankos šalyse, kur homoseksualistus gali pasodinti už grotų ar nubausti mirtimi. Ir jie šiltai sveikina vietinius valdovus, neužsimindami apie homoseksualistų teises. Tikriausiai kalėjimas ar kirties bausmė homoseksualistams yra kur kas blogesni dalykai už įstatymą, draudžiantį propaguoti homoseksualizmą tarp nepilnamečių? Kodėl mūsų lyderiai, jeigu jie taip nuoširdžiai sunerimę dėl homoseksualistų, puldinėja Rusiją, o ne tas šalis, kur homoseksualistus sodina ir žudo? Aš pasimetęs. Kas nors man gali paaiškinti?
Daugybėje straipsnių mums sakoma, kad vengrų ultranacionalistai yra labai blogi. Jų pakilimas kelia didžiulį susirūpinimą, nors ši partija netgi neatstovaujama vyriausybėje ir vargu ar joje atsidurs. Tačiau Ukrainoje neonacistai ir ultranacionalistai užima postus naujoje vyriausybėje, kurią mūsų Vakarų lyderiai su entuziazmu remia. Vasario mėnesį neonacistai ir ultradešinieji suvaidino esminį vaidmenį nuverčiant demokratiškai išrinktą Ukrainos vyriausybę per "revoliuciją", kurią sveikino Vakarai. Kodėl ultranacionalistai ir ultradešinieji netoleruojami Vengrijoje, tačiau leistini Ukrainoje? Aš pasimetęs.
Mums sakoma, kad Rusija – agresyvi imperialistinė valstybė, ir kad NATO susirūpino pasipriešinimu rusiškai "grėsmei". Tačiau šiomis dienomis aš pasižiūrėjau į žemėlapį ir pamačiau, kad su Rusija ribojasi ar įsikūrė netoliese daugybė valstybių, priklausančių NATO – JAV vadovaujamam kariniam aljansui, kurio nariai per pastaruosius 15 metų bombardavo ir užpuolė daugybę šalių. Tačiau aš nepamačiau nė vienos valstybės greta Amerikos, kurios priklausytų Rusijos kariniam aljansui, nepamačiau Rusijos karinių bazių arba raketų valstybėse, kurios ribojasi su Amerika ar įsikūrusios šalimais. Ir vis dėlto mums aiškinama, kad "agresorė" – tai Rusija. Kas nors man gali paaiškinti?
www.versijos.com
