Temoje apie atminties perdavimo anomaliją transplantavus organus kaip tik kalbėjom apie tai, kad substancijos gali pernešti mentalinius įspūdžius/įspaudus, kad gali būti kitas, sakykime, "astralinis" dalykų klodas. Pvz. fizinis maistas, kartu su savim gali neštis mentalinės plotmės įspaudus, kuriuos paliko maisto šaltinis, maisto gamintojas; tas, kas kontaktavo su maistu; kas jį valgė.
Pavyzdžiui, esu skaitęs iliustruojantį/pamokantį pasakojimą, kad
Spoileris
kartą buvo klajojantis sadhu, kurį kaimietis pasikvietė į savo namus pavalgyti ir pernakvoti, nes buvo šaltas oras. Kamiečio šeima jį pavalgydino. Ryte sadhu anksti atsikėlė, kaip buvo pratęs. Susirinko kaimiečių antklodžių, surišo į ryšulį, prikrovė auksinių papuošalų iš jų namų, ir išėjo. Po kurio laiko, jis sukalbėjo savo ryto maldas, tada pasižiūrėjo – "ką aš čia nešuosi, kam man to reikia", "kodėl mano polinkiai staiga pasikeitė?", ir apsisuko atgal, grįžti į kaimą ir sugrąžinti viską.
Tuo tarpu kaimiečiai prabudo, ir pamatė, kad buvo apvogti. Jie suorganizavo vagies paiešką. O sadhu vidurdienį sugrįžo į tą kaimą. Žmonės pradėjo jį kaltinti – "tu vagis!, tuoj primušim tave!". Bet vienas vyresnis kaimo žmogus pasakė: "nemuškite jo, jis pats sugrįžo".
Tada tas žmogus, kuris buvo apvogtas, paklausė sadhu: "kodėl tu mus apvogei". Šis paklausė: "tas maistas, kuriuo mane valgydinai, iš kur jį gavai?"
Žmogus atsakė: "vienas žmogus atėjo ir man jį davė". Sadhu pasakė: "kas jį davė? tai buvo vogtas maistas, ir kadangi tu man jo davei, mano prigimtis išsikreipė ir tapo kaip vagies ir iš pavogiau tavo daiktus" Kai maisto įtaka praėjo, sadhu atsipeikėjo, ir vėl tapo tyras.
—
Kalbant apie tai, kodėl žmonės valgantys daržoves, netampa kaip daržovės 🙂 O ką, gal šiek tiek ir tampa. Daržovės labai ramios 😉 Kas nors gali sakyt: "nu, tu kaip koks daržovė" 😀
Galima rasti visame tame gilesnių įžvalgų, kas siejasi su šios temos pradžioje įvardintais tiriamais fenomenais. Jeigu įspūdžiai, susiję su šviesos tamsos patyrimais, persiduoda. Tai, ta pati ne viena kartą girdėta mintis, kad nužudyto gyvūnų baimė ir skerdikų agresija sueina į mėsą, irgi turi racijos. (Daržovės irgi yra žudomos, bet ten baimė ir agresija daug mažesnio intensyvumo).
Kalbant apie maisto rūšis pagal poveikį (tamsos, aistros, gerumo/dorumo), tai galima pamąstyti, kad panašiai kaip kompiuteryje grojant vieną ar kitą video failą, informacijos sandara yra kiekybiškai vienoda, bet vienoks filmas gali daryti mums vieną emocinį poveikį, o kitoks filmas – visai kitokį. Nors kompas yra tas pats, ir informacijos srautas yra iš tos pačios medžiagos sudarytas – bitai, baitai, elektriniai impulsai kompe. Bet tai, ką perneša tie visi baitai ir bitai, skiriasi aukštesniame lygmenyje – jie koduoja skirtingus vaizdus ir garsus, o skirtingi vaizdai ir garsai koduoja tai, kokius jausmus ir mintis į juos sudėjo scenarijaus autoriai, režisieriai, operatoriai, aktoriai. Taip gali būti ir su maistu – jo fizinė-cheminė kompozicija yra kaip ir iš tų pačių medžiagų (atomai, molekulės, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, ir kt.), bet ką ta kompozicija perneša aukštesniais kompozicijos lygmenimis, kaip tie visi maisto produktai buvo sukurti – kokį poveikį daryti?
Vartojant alkoholį, apsvaigstama, vartojant haliucinogenus, bus haliucinacijų. Vartojant kavą, kofeiną, energetinius gėrimus – bus energijos suaktyvinimas. Taigi, nėra didelių abejonių, kad maistas veikia visą organizmą ir protą. Vaistažolės gydo, o nuodai gali užmušti.
Todėl maistas vedų civilizacijos žinių aruode ir suskirstytas pagal poveikį protui. Tas maistas, kuris slopins organizmo protines ir fiziologines funkcijes, ves organizmą į apatiją priklauso vienai grupei. Tas, kuris dirgins, skatins hiperaktyviai veiklai, aršioms emocijoms, aistroms – priklauso kitai grupei. Ir tas, kuris padės organizmui gerai ir tvarkingai funkcionuoti, duos sveikatą, užtikrins sąlygas ramiai ir harmoningai protinių savybių raiškai, priklausys geriausiai grupei.
Manyčiau, jeigu būtų daromi tokie platūs tyrimai, maistus mokslininkai sugebėtų suskirstyti į tokias ar kitokias grupes. Dabar jie daromi, bet nėra išsamūs ir kompleksiški, daugiau sporadiški. Pvz. tiriamas šokolado poveikis, ir pan.
Kaip manote ar tokia metodika galėtų būti kažkur pritaikyta ?
Kai kur sąmoningumo perdavimo principo išmanymu paremti elgesio būdai taikomi, pvz. dvasinėse praktikose.
Ar tai nenusižengiama stereotipiniam manymui, kad žmogau sąmonė vienalytė, religijai?
Ne, nes sąmonės reiškiniai turi daug klodų, daug elementų. Siela, šiapusinis identitetas, suvokimas, mąstymas, emocijos, jutimai.
Sielos (t.y., amžino grynojo sąmoningumo) nepaveiksi ir nepakeisi, bet ir jos veikla būna užgožta ir nežinoma šiame pasaulyje. O tie šiapusiniai dangalai – identitetas, suvokimas, mąstymas, emocijos, jutimai – sąveikauja su aplinka ir nuolat kinta.
Ar tai galima būtų laikyti savo sąmonės dalies perdavimu kitam organizmui?
Kažko iš savo sąmonės reiškinių, iš mentalo. Paprastas principas: kaip sakoma, "su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi". Pabendraujam su kuo nors, ir jaučiam poveikį. Tai kodėl tada kitos substancijos (ne tik garsas ir vaizdas) negalėtų perduoti poveikio?