Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas Edwardas Snowdenas praeitą penktadienį paviešino informaciją, kurioje teigiama, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), klausydamasi telefoninių bei internetinių pokalbių, surinko milžinišką kiekį informacijos. Šnipinėjimo intensyvumo žemėlapis rodo, kad didžiausia pasaulio žvalgyba NSA ne tik domisi valstybėmis, su kuriomis JAV nesutaria, bet ir savo ilgalaikiais sąjungininkais.
Dienraštis „The Guardian“ sužymėjo pagrindinius centrus, nusipelniusius NSA dėmesio. Laikraštis taip pat nurodė, kad vien per 2013 metų kovo mėnesį amerikiečių saugumo agentūra surinko daugiau nei 3 mlrd. duomenų iš individualių, institucinių ir verslo pokalbių visame Europos kontinente. Kiekviena Europos valstybė tapo šios praktikos auka, tačiau pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vokietijai.
Antradienį Europos politikai bei žurnalistai viešai skundėsi ir kaltino amerikiečius už tokius veiksmus. Tačiau tuo pačiu teigė, kad teisę į tokį informacijos rinkimą turi tik pačios nacionalinės vyriausybės savose valstybėse.
Europos Sąjungos komisarė diskusiją dėl šio įvykio žada inicijuoti artimiausiame G8 susitikime, kuris turėtų įvykti šį savaitgalį Dubline. Vokietijos vyriausybės atstovas taip pat žadėjo, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel aptars šiuos įvykius su JAV prezidentu Baracku Obama.
JAV tokius savo veiksmus dažnai bando pateisinti, teigdami, kad tokia praktika yra būtina, norint kovoti prieš terorizmą. Tai nėra pirmas atvejis, kai JAV pažeidė Europos privatumą per pastaruosius metus. Dar šių metų pradžioje Europos Parlamentas diskutavo apie JAV priimtą užsienio žvalgybos aktą ir jo keliamą grėsmę Europos suverenitetui bei privatumui.
Naujasis JAV aktas suteikia jos žvalgyboms leidimą sekti ir rinkti informaciją apie užsienio valstybių politinių organizacijų veiklą, ryšius, komunikacijas, nesvarbu, ar būtų pakankamai svarių įrodymų, kad tos organizacijos yra susijusios su terorizmu. Vienas Europos Sąjungos pranešimas teigia, kad toks aktas įteisina ir leidžia JAV institucijoms gilintis bei šnipinėti Europos žurnalistus bei politikus.
Nors JAV užsienio žvalgybos aktas buvo viešai sukritikuotas Europos Parlamento, tačiau šiuo metu parlamentas vengia viešų komentarų. Ši tema parlamente pirmą kartą iškilo pirmadienį (birželio 10 d.). Išskirtinis dėmesys buvo skirtas tam, kad tokie JAV veiksmai pažeidžia Europos piliečių teises į privatumą. Parlamentas pritarė šios temos svarbai, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad tokie įvykiai negali pakenkti Europos ir JAV bendradarbiavimui.
Europos žiniasklaida nesidrovėdama kritikavo ne tik NSA veiksmus, bet ir JAV prezidento B. Obamos administraciją, kuri davė leidimą tokiai žvalgybinei operacijai. Peržvelgę surinktus NSA duomenis, ne vienas žiniasklaidos šaltinis teigia, kad surinkta informacija gali suteikti JAV valstijoms bei verslo kompanijoms nesąžiningą pranašumą ir didesnį konkurencingumą prieš Europos verslus.
Tačiau pagrindinės kompanijos, į kurių duomenų bazes įsilaužė NSA – tai globalios, pačių amerikiečių kompanijos, kaip „Google“, „Facebook“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Yahoo“. Tad nenuostabu, kad tiek Europos, tiek JAV žurnalistai iškėlė „Didžiojo Brolio“ temą.
Populiarus ispanų laikraštis „El Periodico de Catalunya“ teigė, kad „Didysis Brolis“ ne tik egzistuoja, bet tuo pačiu turi įmantrius įrankius, užtikrinančius, kad jis nebūtų pastebėtas. Britų „Financial Times“ taip pat pareiškė susirūpinimą, kad tokie NSA veiksmai gali sugadinti tarptautinius diplomatinius bei verslo santykius.
Tačiau tuo pačiu metu ne vienas dienraštis teigė, kad NSA veiksmai buvo ne tik pateisinami, bet ir reikalingi. Nepraėjus nė dienai po pirmojo straipsnio, kritikuojančio NSA, „The Times“ paviešino du straipsnius, kurių autoriai gynė NSA veiksmus. Jie teigė, kad NSA nepažeidė įstatymų. Italų dienraštis „La Stampa“ tikino, kad tokių darbuotojų, kaip E. Snowdenas, vykdomas valdžios programų viešinimas yra ne tik nelegalus, bet ir kenkia potencialiam jų efektyvumui.
Panašu, kad dalis Europos Sąjungos ir žiniasklaidos yra linkę nuolaidžiauti JAV specialiosioms agentūroms. Europos vyriausybės priėmė JAV siūlomas programas kovai prieš terorizmą, kurios tuo pačiu praplėtė JAV įtaką. Jos taip pat bendradarbiavo su JAV žvalgybos institucijomis, teikdamos joms vidinę informaciją.
Galbūt viena iš pagrindinių priežasčių dėl tokio stipraus susirūpinimo NSA veiksmais yra tai, kad ši didžiausia pasaulyje žvalgyba, šnipinėdama ir kaupdama informaciją, pažeidinėja žmogaus teises ir laisves, neatsižvelgia į europiečių privatumą ir nesilaiko įstatymų reikalavimų. Būtent apie tai užsiminė Vokietijos teisingumo ministrė Sabine Leutheusser-Schnarrenberger. Ji teigė, jog tokie veiksmai rodo, kad NSA yra linkusi ignoruoti pagrindines konstitucines žmogaus teises.
Amerikiečių vedamo karo prieš terorizmą argumentas buvo panaudotas jau keletą kartų. Prisidengiant demokratizacija bei antiterorizmu, JAV bei Europos šalys jau įsiveržė į ne vieną valstybę – įskaitant ir dabar vyksiančias operacijas Sirijoje.
E. Snowdeno paviešinta informacija tik dar kartą parodo, kokios politinės bei ekonominės pasekmės yra tikėtinos dėl tokių veiksmų.
Alfa.lt
