Vytautas rašė:Gal kiek į šoną nuo temos bet gyventojų kiekis ir mokslo pažanga atrodo pakankamai susijusi. Čia video kuriame vienas rusas su elementaria excel skaičiuokle labai logiškai ir praktiškai įrodo kad žmonija atsirado geriausiu atveju prieš 2000m. 🙂 Skamba keistai bet matematiškai taip gaunasi. Pradeda nuo to kad pradžioje buvo 3 šeimos. Čia asociacija Nojus ir trys jo sūnūs su žmonomis. Viena karta produktyviai gyvena 40m ir kiekviena šeima padidėja 4 vaikais. Gimsta suprantama daugiau bet nurašoma į visokius "nuostolius". Rezultate gaunasi kad iki 7 milijardų reikia apie 2000m. Ten dar siūlo pažaisti su kartos intervalu bei vaikų skaičiumi. Pasidauginimo trukmė kitais atvejais tik trumpėja. Šiaip grynai matematinis požiūris. Pats tokios idėjos autorius bankų specialistas.
▶ Žiūrėti YouTube
Ir dar. Dabar kreivė jau kyla beprotišku greičiu. Perspektyvos gan kraupios. Nors praeityje tai buvo tik tiesinis judėjimas. Normaliai gamtoje taip kažkodėl nebūna. Vieni suvalgo kitus ir lieka pusiausvyra.
Tai tokią matematinę "kreivę" gali sukergti ir aštuntokas. Bet turbūt sunku pagalvoti, kad žmonijoje buvo daugybę kraujomaišos atvejų? Taip, kraujomaiša egzistavo ir labai nuo seno, todėl ir yra taip, kad dabar Žemėje yra kiek daugiau nei 7 milijardai žmonių. Bet tai nereiškia, jog žmonija atsirado prieš 2000 metų. Tai reiškia, kad žmonija atsirado gerokai seniau, tik gerokai seniau buvo labiau propaguojama kraujomaiša nei yra dabar.
gidas rašė:<…>
Seniai aišku, kad patį jaudina ne mokslo "neįgalumas," o dalykai, į kuriuos atsakyti yra ne mokslo galioje. Manyčiau, kad šis faktas tave smarkiai nuvylė ir sukėlė apmaudą, panašų į negavusio saldainio vaiko pyktį – kaip ir buvai scientistas, o dabar… Iš kitos pusės, po šiai dienai nežinau, ar pats esi tikintis. Iš to, ką esi sakęs ir ką pamenu, spėčiau kad ne. Taigi, blaškaisi ieškodamas atsakymų kažkur tarp mokslo ir tikėjimo. O klausimai tie patys, kaip ir prieš 3000m. – žr."kas yra filosofija" (bet kur).
<…>
Na o kodėl mokslas negali įminti mirtingumo problemos? Iš esmės mokslas gali atsakyti į bet kokį klausimą, nes jame yra pakankamai ir mąstymo, ir tyrimo priemonių, tai yra, filosofiškai mokslas gali bet kokią problemą išspręsti, nes mokslas kaip disciplina yra išbaigta. O kad a.t.sielis kelia dėl to problemą, tai čia nieko baisaus. Keisčiau yra ne tai, kad jis kelia tokią problemą, o tai, kad jis, norėdamas, kad ši problema būtų išspręsta, ją perkelia kažkam kitam, t.y. tarsi kažkoks super genialus mokslininkas ją turėtų išspręsti už jį. Nors kas trukdytų jam pačiam daugiau mokytis, kaupti žinias ir šio proceso rezultatą panaudoti naujoms žinioms sukurti? Ogi niekas. Būtų netgi nuostabu, jeigu tai būtų panaudota tokiai problemai išspręsti. Kitaip tariant, pati esmė yra tokia, kad, jeigu kažkokia problema dabar nėra išspręsta, dar nereiškia, jog ji nebus išspręsta vėliau.
Tad čia klausimas pačiam @a.t.sielis. O jeigu tau tai atrodo problema, kodėl nenori pats pradėti jos spręsti, jeigu, tavo manymu, dar niekas to nepradėjo spręsti? Patikėk, jeigu tikrai išspręstum tokią problemą, pelnytum pasaulinę šlovę, didžiulius turtus ir ko tik tavo širdis geidžia. O dabar tik matai problemą, bet nieko nedarai dėl to, kad ji taptų įveikta. Bet tai matyti gali bet kas praktiškai. O va išspręsti jau reikia daugiau proto, išmonės. Tačiau jeigu tai yra tavo tikslas, reiškia, tu galėtum ir protą, ir išmonę įgyti. Tad kodėl gi nepasistengus vardan visos žmonijos?
illuminati rašė:nemirtingumas, kita vertus tera butinybe sustabdyti zmogaus kuno susidevejima, priversti ji regeneruotis greiciau ir nenutrukstamai. o cia jau i pagalba ateina nano ir biomedicina, teoriskai beveik viskas zmogaus kune gali buti pakeista, isskyrus aisku smegenis. smegenys ir yra tas taskas kuriame sustojam, juk atejus tam tikram amziui kunas ima leciau gyti, lasteles stoja atsinaujinusios. taigi trupai tariant – neleiskit smegenims susideveti ir nemirtingumas jusu.
Ir kuo gi tos smegenys kitokios nei širdis, raumenys ir kitos žmogaus kūno dalys ląsteliniame lygmenyje? Gal tokiame lygyje ir skiriasi kažkiek, o atominiame kuo? Tik elementais, iš kurių sudarytos tos dalys ir tų elementų kombinacijomis. Daugiau gi niekuo. Tad išeitų, kad galima pakeisti ir smegenis, jeigu jau sugebi pagerinti ir pakeisti bet kokią žmogaus ląstelę.
illuminati rašė:kita vertus laikas ir pati miris ir yra tie elementai kurie vercia zmogu judeti i prieki, juk zinant, jog turi vasa pasaulio laika tikrai taip neskubetum gyventi. o dabar jei taip mastys 7milijardai?
Gal gal, o jeigu visi bus nemirtingi, amžinai jauni, pradės galvoti, kaip gi čia pasididinti resursų, galimybių kiekį, kad visiems nebūtų per ankšta? Vien tai, kad nematėme, ką gyvybė daro, kai ji turi galimybę būti amžinai jauna, nemirtinga, daugintis ir dar suprasti tokią situaciją, tikrai nereiškia, kad būtų mums taip pat kaip kvailesnėms gyvybės formoms, kurios būtų tik nemirtingos ir amžinai jaunos.
Greičiau žmonės tokioje situacijoje ras būdų, kaip pagaminti galingesnius kosminius laivus, kaip teraformuoti planetas ir persikels į naujai atrastas planetas, kad tik nebūtų visiems čia per ankšta. O vėliau, kas žino, galbūt ims kurti ir dirbtines planetas. Tiesiog sukurta galimybė tapti nemirtingiems ir amžinai jauniems savaime rodo, kad tokioje situacijoje žmogus taptų jau mažiau problematiška būtybė, kuri įgytų gerokai platesnį mąstyma, leidžiantį ne tik taikytis prie aplinkos, bet ją keisti ir kurti ją tokią, kad žmogui būtų lengviau prie jos taikytis.
Kitaip tariant, nemirtingumas ir amžina jaunystė gali užtikrinti ir tai, kad mes pagaliau pradėsime keisti esamus gamtos dėsnius.
Tad vienintelis likęs klausimas. O ar verta mums tai pasiekti? Aš manau, kad verta, nes nemirtingumas ir amžina jaunystė sukurs dar sudėtingesnę aplinką, kurioje konkurencija tik sustiprės. Paprastas pavyzdys – vienas žmogus gyvena tūkstantį metų. Akivaizdu, kad per tą laiką, būdamas jaunas ir nemirtingas, jis sukaups nesunkiai didžiulį kiekį žinių. O va vaikas, gimęs po tūkstantmečio, turės kažką padaryti tokio, kad galėtų konkuruoti su tuo žmogumi. Tad jis arba po kurio laiko pranyks socialinės konkurencijos erdvėje, arba jis išmoks kaupti žinias, išmintį daug greičiau negu tas tūkstantmetis žmogus. Ir va tas išmokimas reikš, kad žmogus evoliuciškai pradės tobulėti dar greičiau, ir žmogaus evoliucija tik pagreitės.
Tačiau galiausiai yra viena esminė prielaida daroma. Prielaida tokia, kad bet kurioje situacijoje bet kokia gyvybės forma siekia išlikti ir realizuoti savo maksimalų potencialą. Ar tai faktas, aš jau nežinau. Bet jeigu tai faktas, tai nemirtingumas ir amžina jaunystė žmoniją paverstų tik daug galingesne ir didingesne civilizacija negu mes dabar galime įsivaizduoti. O jeigu tai klaida, tuomet taip, mes išnyktume. Na o jeigu išnyktume tokioje situacijoje, reiškia, žmonija nėra verta egzistuoti apskritai kaip civilizacija ir galų gale turėtų tiesiog pražūti. Nes na kam reikia kažkokio kenkėjo gamtai? Sakyčiau, gamtai labiau reikia būtybės, kuri padėtų gamtą apsaugoti, o ne ją sunaikinti. Bet va kaip tą sužinoti? Kita vertus, žmogaus evoliucija rodo greičiausiai tai, kad išlikimas yra išties pagrindinė varomoji jėga, tad nemirtingumas ir amžina jaunystė gali virsti tik laiko klausimu. Ir jeigu tas taptų realizuota visai rūšiai, tas galėtų rūšį paversti tik dar galingesne. Paprasčiausiai dėl to, kad atsiras dar daugiau problemų, kurias mes būsime priversti išspręsti. O jeigu esame tokie jau besididžiuojantys savo protu, išmone, nuovoka, tai ir rasime būdą, kaip užtikrinti, kad visiems būtų gerai net ir tokioje situacijoje.
Tad reziumė mano žinutės tokia. Nėra prasmės stabdyti žmogaus galimybių auginimo. Nėra prasmės stabdyti to, kad jis būtų paverstas amžinai jaunas ir nemirtingas. Judėkime toliau, kurkime vis galingesnes technologijas, kurkime galimybes žmogui tapti tokiam, koks jis tik nori tapti. Ir jeigu žmogus kaip rūšis tikrai verta išlikimo (t.y. tapti pirmąja tokia rūšimi gamtoje), tai jis išliks ir taps toks didingas, kokios didybės dar nesuvokiame. O jeigu ne, tai bus bandymas, nors ir nevykęs, bet toks, kuris galbūt suteiks informacijos kitoms gyvybės formoms, kurios bus to vertos labiau.