– Argumentas prieš žmogų (lot. argumentum ad hominem) – viena iš dažniausių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai kritikuojama oponento asmenybė užuot kritikavus jo teiginius. Ši klaida laikoma ir logine, nes bandoma įrodyti, kad asmens teiginys yra klaidingas, kadangi pats asmuo yra kažkuo kritikuotinas.
Bazinė argumento forma yra:
A pasako teiginį B;
yra kažkas negero apie A,
todėl teiginys B yra klaidingas.
Pvz.:
Sakai, evoliucijos teorija yra teisinga? Nenuostabu, tu tikrai panašus į išsivysčiusį iš beždžionės.
Jūsų partija norėtų įgyvendinti mokesčių projektą X? Ką, dar aną kadenciją mažai prisivogėte?
Eriko fon Denikeno teorijos apie ateivius iš kosmoso negali būti teisingos, nes jis – kalėjime sėdėjęs sukčius.
– Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), autoriteto argumentas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas.
Apeliavimas į autoritetą dažniausiai pasitaiko kasdieniniame gyvenime, kartais – politikoje, religijoje ir pseudomoksluose. Taip pat šis argumentas dažnai naudojamas debatuose dėl etinių normų, moralės – kadangi šios sritys yra subjektyvios, ir jų teisingumą ar klaidingumą sunku pagrįsti kitaip, kaip tik apeliavimu į autoritetus ar apeliavimu į tradicijas.
Pvz.:
Citatos iš religinių knygų (Dievas yra, nes taip rašo Biblijoje).
Nuorodos į senovės filosofų mintis (Taip manė pats Aristotelis. Juk tu nemanai esąs protingesnis už jį?)
– Šiaudine baidykle vadinama argumentacijos klaida arba dezinformacija diskusijoje, kai oponentas klaidingai interpretuoja ar perfrazuoja (dažnai – sukarikatūrina) kritikuojamą poziciją, siekdamas padaryti ją mažiau atsparią kritikai. Tada kritikuojama ta klaidinga interpretacija, užuot kritikavus tikrą poziciją.
Ši klaida ypač dažnai pasitaikanti politiniuose bei religiniuose debatuose, naudojama ir pseudomokslų atstovų.
Pvz.:
Evoliucinė biologija teigia, kad per ilgą laikotarpį iš banano gali atsirasti šuo. Kas galėtų patikėti tokiomis nesąmonėmis?
Gėjai bando primesti iškreiptą gyvenimo būdą normaliems žmonėms, todėl jų santuokų įteisinti negalima.
– Tikėjimas iš troškimo arba Tikėjimas iš didelio noro, plačiau žinomas anglišku Wishful thinking terminu – kažkokio teiginio laikymas teisingu vien todėl, kad norėtųsi, jog jis būtų teisingas. Toks tikėjimas ignoruoja racionalumą ir teiginio įrodymus ar jų nebuvimą.
Pvz.:
Kodėl netiki pomirtiniu gyvenimu? Negi nenorėtum, kad po mirties būtų dar kažkas?
– Apeliavimas į mases (lot. argumentum ad populum) dar žinomas, kaip apeliavimas į daugumą yra argumentacijos klaida. Apeliavimas į mases yra plačiausiai naudojamas metodas politinėse kalbose, ypač – per įvairias demonstracijas, mitingus ir kitus masinius renginius, kai reikia į savo pusę patraukti kuo daugiau publikos. Taip pat pasitaiko ir kasdieniniame gyvenime, religiniuose bei pseudomoksliniuose debatuose.
Pvz.:
Ar mes atsisakysime nepriklausomybės, už kurią tiek mūsų protėvių padėjo galvas?!
Dauguma žmonių abortams nepritaria, todėl abortus reikia uždrausti.
Daugybė žmonių tiki Dievu. Negi tu manai, kad jie visi yra kvailiai?
Ypatinga apeliavimo į mases forma yra „visi žino“.
Ką tu čia nusišneki, kad yra skraidančių žuvų. Visi žino, kad žuvys neskraido.
Marihuanos negalima dekriminalizuoti – visi žino, kad narkotikai kenkia!
– Apeliavimas į gamtą yra loginė argumentacijos klaida, daroma, kuomet teigiama, kad kažkas yra gerai, kadangi tai yra natūralu, arba blogai, kadangi nenatūralu. Tai yra klaida, kadangi jei kažkas yra natūralus, tai dar niekaip nereiškia, jog tai yra geras (elgesys, požiūris) ar teisingas (teiginys, idėja). Be to, terminas natūralus yra labai nevienareikšmis. Kalbant apie sveikatą, kur šis argumentas naudojamas dažniausiai, natūralūs dalykai žmogui gali tiek padėti, tiek kenkti. Tarp augalų yra ne tik vaistinių, bet ir nuodingų. Galiausiai, galima rasti labai daug pavyzdžių, kaip kažkas yra natūralu (paplitę gamtoje) ir visgi vienareikšmiškai nepriimtina (pavyzdžiui, sirgti yra labai natūralus dalykas), arba atvirkščiai: kažkas yra visiškai nenatūralu (daugiau gamtoje niekur nerandama) ir visgi labai priimtina. Pavyzdžiui, skiepai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių.
Pvz.:
Homoseksualumas yra blogai, nes tai yra nenatūralu.
Homoseksualumas yra gerai (arba: nėra blogai), nes tai yra natūralu: mokslas teigia, kad tai nėra liga, o gamtoje taip pat dažni homoseksualumo atvejai tarp gyvūnų.
Vaistai X yra gerai, nes jie yra pagaminti iš natūralių medžiagų.
Genetiškai modifikuotas maistas yra blogai, nes jis nėra natūralus.
– Skurdumo argumentas (lot. argumentum ad lazarum) yra loginė argumentacijos klaida, daroma, kai teiginio teisingumą arba klaidingumą bandoma įrodyti remiantis jo autoriaus skurdumu arba jo nebuvimu.
Pvz.:
Vienuoliai daugiau išmano apie gyvenimo prasmę, nes jie atsisakė prabangos.
Seimo nario A siūlomas įstatymo projektas vargiai bus geras, ką jis toks turtingas būdamas supranta apie dvasingumą.
– Argumentas iš kiekio (lot. argumentum ad numerum) – loginė argumentacijos klaida. Ji daroma remiantis prielaida, kad kuo daugiau žmonių tiki kažkokia idėja, tuo daugiau šansų tai idėjai būti teisinga.
Pvz.:
Du milijardai krikščionių negali klysti. (Tačiau ne krikščionių yra apie 5 milijardus, gal visgi krikščionybė – neteisinga religija? Čia argumentas iš skaičių atsisuka prieš patį argumentuotoją).
Milijonai žmonių tiki horoskopais, taigi, juose turėtų būti kažkiek teisybės.
88 % žmonių tiki ateiviais iš kosmoso, vadinasi, jie egzistuoja.
– Cikliškas argumentas (lot. circulus in demonstrando, dar žinomas kaip Petitio principii) yra argumentacijos klaida, daroma tuomet, kai išvada, kurią norima įrodyti, tame pačiame argumente panaudojama kaip prielaida. Kartais ši prielaida perfrazuojama, kad iš karto nebūtų pastebėta.
Pvz.:
Biblija yra teisinga, nes ji Dievo žodis, o Dievas niekuomet nemeluoja. Iš kur mes tai žinome? Iš biblijos!
Homoseksualams neturėtų būti leista dirbti valstybinėse įstaigose. Todėl, jei išsiaiškinama, kad valdininkas yra homoseksualus, jis turi būti išmestas iš darbo. Savaime aišku, valdininkai – homoseksualai sieks nuslėpti savo paslaptį, kad taip neatsitiktų. Todėl atsiveria galimybės tokius valdininkus šantažuoti. Reiškia, homoseksualams neturėtų būti leista dirbti valstybinėse įstaigose.
Įstatymas, draudžiantis rūkyti marihuaną, yra geras ir teisingas. Jis yra geras, kadangi marihuanos rūkyti negalima. Kodėl jos rūkyti negalima? Nes tą draudžia įstatymai, o įstatymų reikia laikytis.
– Dvi blogybės yra loginė argumentacijos klaida, kai vieną blogybę bandoma pateisinti kita blogybe. Ji dažniausiai padaroma kontraargumentuojant, atsakant į kritiką, ginantis nuo kaltinimų. Kita blogybe dažnai apkaltinamas pats kritikuotojas.
Pvz.:
Taip, teroristai žudo nekaltus vaikus. Bet jų pačių žemės yra okupuotos!
Sakai, socialdemokratų partija žada neįgyvendinamus dalykus? O tu pasižiūrėk, ką žada liberalų partija!
Taip, kunigas A buvo nuteistas už pedofiliją. Bet, pavyzdžiui, Stalinas buvo ateistas!
„Raudona silke“ yra vadinamas toks argumentas, kuris skirtas tik nukreipti diskutuojančių pusių dėmesį nuo temos. Tai yra laikoma argumentacijos klaida. Pats argumentas gali būti tiek logiškai teisingas, tiek klaidingas. Argumentacijos klaida jis yra todėl, kad neturi nieko bendro su aptariamo klausimo teisingumu.
Pvz.:
Gali šnekėti kiek tiktai nori, kad mirties bausmė nėra efektyvi priemonė prieš nusikalstamumą – bet kaipgi tų nusikaltimų aukos? Kaip manai, kaip jaučiasi nužudytojo artimieji, kai žudikas yra kalėjime, išlaikomas už mokesčių mokėtojų pinigus? Ar tai teisinga?
Ahh, vis dėl to gavosi nemažai.. Na ką padarysi, gal paskaitys kas iki galo 😀
