Noriu aprsyti savo istorija, nes ivyko gyvenime kazkas neitiketino…niekada netikejau dvasiom, reinkarnacijom ir t.t. bet sitas ivykis priverte mane susimastyti ir galbut paklausti zmoniu, kurie turi supratimo apie tai, galbut kazkokio paaiskinimo, nes tai neduoda ramybes nei man , nei mano seimai.
Pries menesi mire mano sunelis…Gime 2010.08.21, mire 2013.04.21. Gime jis su sunkia sirdies yda, nuo pat gimimo kovojom su juo, kabinomes i gyvenima, buvo stiprus vaikas, turejo 3 atviros sirdies OP, po trecios OP praejo puse metu, mire nuo komplikaciju. Aisku baisus smugis man ir mano vyrui ir dar dviem musu vaikam, sunui 18m., dukrytei 4m. As laukiuosi ketvirto vaiko…
Su sunum visada dedavosi keisti dalykai, tai pauksciukai ant jo vezimelio, tai jis drieziukus i namus nesiodavo mums. Visada sypsodavosi, visi zmones ji kalbindavo ir mylejo. Viena karta mieste nusigreze staiga nuo musu ir pradejo begti, pamatem, kad pribego prie vienuoles ir istiese rankytes i ja, kad ji ji pakeltu. Vienuole buvo senute su lazdele, mete ta lazdele, pakele ta musu vaika ir sako: cia Dievo vaikas…
Pries mirti paskutinemis dienomis labai lindo prie mano pilvo, klause kas ten , sakiau, kad ten jo sese gyvena dabar, jis man sakydavo, kad irgi ten nori, mes juokemes sakem, kad jis jau per didelis…
Mire namuose, atrodo, kad lauke sekmadienio, kad mes abu namuose butume, nes mes dirbantys esam, sulauke ryto, kol tevas ji i lova atnese ir tada prasidejo jo mirtis, mire musu rankose. Gydytojas jau negalejo nieko padaryti…
3 dienos po jo mirties, abu su vyru pabudome 3:33 val. Snekejomes, verkem kartu, kol pradejo svisti. As nusisukau nuo savo vyro ir pamaciau juoda figura salia savo lovos puses, bet ne vaiko, o kokia 1,50m juoda seseli, sakau vyrui, visai jau su galva man negerai, matau seseli salia, jis man sako, uzsimerk ir nematysi…ir seselis dingo…bet tada ir prasidejo idomiausias dalykas, vaikas mano pilve pradejo taip dauzytis, kad atrode nenormalu, kas yra judesiai as tikrai zinau, nes tai 4-tas vaikas musu, kas ten vyko buvo nenormalu, parodziau savo vyrui, jis pripzino, kad tai ka jaute buvo tikrai nenormalu…Tada buvo 4-tas nestumo menuo.Net paskutiniam menesi nestumo, tokio dalyko niekada nejauciau, visa tai truko kokia minute, gal pora, iki tol dar nebuvau jutusi intensyviu judesiu, net klausiau gydytojos ar viskas gerai.
Tada mes pradejome sneketi, kad gal musu sunus rado sveika kuna, gal taip turejo viskas buti…gal jis grizo vel pas mane…Atrodo, kad jis lauke kol as pastosiu, praeis tas pavojingas laikotarpis , tada isejo… 9 nakti po jo mirties sapnavau ji, kad pribega jis pire manes, apsikabina ir sako: mama, ku tu buvai?
Nuo to laiko nebuvo nei karto tokiu judesiu baisiu, nesapnavau savo vaiko daugiau, ir nebezinau ka galvoti…Gal kas turit kokios patirties, gal galit kazka pasakysti siuo atveju, nes kaip minejau, niekada nesigilinau i tokius dalykus, nieko nezinau apie tai…
Net nezinau ar is vis as cia tuo adresu….Zodziu skausmas begalinis, bet viska suvokiu, kad gyvenimas eina tolyn, vis galvojam apie ta ivyki, negalime jo pamirsti, ir paaiskinti…
