Asmeniškai esu daug skaitęs šia tema ir tikrai yra nemažai paaiškinimų. Tikrų ar netikrų – ne man įrodinėti, bet papasakosiu apie dvi įdomiausias.
Pirma. Žemė buvo sukurta kaip dvasinis ir fizinis kalėjimas mūsų galaktikoje. Kaip viena iš labiausiai nutolusių nuo galaktikos centro ir turinti vieną iš atšiauriausių klimatų, žemė yra labiausiai tinkama gyventi kosmoso kaliniams. Tokios sąlygos reikalingos, kad technologiškai "žmonės" kuo ilgiau būtų atsilikę nuo kitų galaktikos civilizacijų bet ir ne tik. Šios sąlygos turėtų pakeisti nusikaltusią dvasią į geresnę. Įvairios nežemiškos technologijos buvo įrengtos žemėje, aplink ją arba jos gyventojams, kad sulaikytų žmonės nuo įvairių "neigiamų" (neigiamų kitoms civilizacijoms) pasekmių, tokių kaip: ilgas gyvenimas (ko pasekmė ilgesnė atmintis, daugiau patirties ir pan.); genetinė/pomirtinė atmintis (po mirties mes reinkarnuojamės, bet po grįžimo į fizinį kūną mes nieko nepamename); žmogus negali nuskristi toliau nei mėnulis (jis sulaiko žmogaus dvasią prie žemės, kad nepabėgtų nei po mirties, nei prieš). Be to, kad yra daug apribojimų, Žemėje dirba žmonių prižiūrėtojai, kad per gerai nebūtų (visi mes įsivaizduojame kas jie. Tai ta mažytė žemės gyventojų procento dalis, kitaip sakant – super elitas..).
Aišku, ne visi nusipelnė čia būti. Kaip ir pas mus, taip ir galaktikoje yra visokie politiniai kaliniai, sukilėliai ir dar bala žino kas. Todėl yra skirtingos žmonių grupės: dailininkai, muzikantai, valdininkai, vadovai, samdomi žudikai, machinacijų meistrai ir pan. Kiekvienas turi pasimokyti iš savo klaidų ir nepasiduoti pagundai daryti kažką blogo (nors kita vertus, kaikurie čia galėjo būti nuteisti iki gyvos galvos (iki amžinybės?)). Čia ir pradingsta tas aiškumas, bet manau supratot idėją.
Antra. (pradžią paaiškinsiu paprasta kalba, kad nereikėtu gilintis) Siela yra Kūrėjo dalis. Pradžioje buvo Kūrėjas. Jis nusprendė, kad nori patirti viską, kas įmanoma, todėl pasidalino į/sukūrė savo "vaikus". Kiekviena siela, tai atskira Kūrėjo dalis, kurios užduotis yra tiesiog būti ir patirti tai, ką nori patirti, daryti tai, ką nori daryti. Yra keli patyrimo lygiai, kiekvienas jų reikalauja kitokios patirties. Taip vadinamas "dvasinis pakilimas" – tai pakilimas į aukštesnį lygi. Visata turi daug įvairių pasauliu kuriuos mes, būdami sielos pavidalu, galime pasirinkti kaip savo patirties pasauliu. Vieni pradeda nuo lengvesnių, kiti nuo sunkesnių, bet Žemė ir buvimas žmogaus fiziniame kūne, yra kaip "ekspertų lygis" dvasių pasaulyje. Ne kiekvienas ryžtasi pasirinkti žemę kaip savo patirties pasaulį, nes čia yra ypatingai sunkios gyvenimo sąlygos, o karmos įstatymų galiojimas dažnai įkalina naujai atkeliavusias sielas ganėtinai ilgam.
Esmė turėtų būti suprantama: mes čia, nes pasirinkome šį pasauli savo noru. Norime įgyti patirties, kuri pravers kitame gyvenime.
Noriu dar pridėti, kad ne viskas taip paprasta, kaip aš čia aprašiau. Yra labai daug niuansų ir detalių, į kuriuos reikėtų įsigilinti. Bet, jeigu atsižvelgti į temos klausimą, tai turiu pasakyti, kad pats klausimo formulavimas yra neteisingas, nes jeigu mes neturėjome pasirinkimo būti čia ar ne, tai tikriausiai verti esame, o jeigu turėjome pasirinkimą, reiškia mums leido čia būti. Turbūt klausimas geriausiai skambėtu taip: 'kodėl mes gyvename Žemės planetoje..?' į kurį iš dalies atsakiau 🙂
P.S. Neteigiu, kad būtent taip yra, tiesiog norėjau pasidalinti informacija. Beje, jeigu kam įdomu, galite pasiieškoti youtubei taip vadinamo bashar'o. Jis nemažai pasakoja apie tai, kad žmonės yra ypatingi.