Ar Jėzus uždraudė poligamiją?
Na čia panašiai lyg esant konkrečiam įstatymui draudžiančiam stabmeldyste, sakyti, o juk žydai laikas nuo laiko stabus garbindavo, tai gal tada galima?
http://biblehub.com/commentaries/exodus/21-10.htm
Ellicott's Commentary for English Readers
(10) If he take him another wife.—Polygamy is viewed as lawful in this passage, as elsewhere generally in the Mosaic Law, which did not venture to forbid, though to some extent discouraging it. The legislator was forced to allow many things to the Hebrews, “for the hardness of their hearts” (Matthew 19:8 ).
Prielaidos apie poligamiją kyla todėl, kad mirus vyrui, moterį turėdavo priglausti koks nors vyro arimas giminaitis vyras. Tačiau panašu, kad čia buvo ne santuokinė prasmė, o socialinio rūpesčio. Nei istorikai nei antropolgai tokios (poligaminės) teorijos paprastai nepalaiko.
Kas dėl Mato evangelijos ištrauko, tai pažiūrėk kontekstą, ten labai aišku, kad kalbama apie vienaskaitą, o šita eilutė nukreipta į vyrus apskritai.
Panašiai kaip sakytume: Vyrai atiduoda savo širdį moteriai. Tai vyrai atiduodantys savo širdis moterims jas myli
Kontekstui:
Tuomet pas jį atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“ 4 Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį 5 ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu 6 Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“. 7 Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą atleidžiant žmoną?“ 8 Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. 9 Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną, – jei ne dėl ištvirkavimo, – ir veda kitą, svetimauja“.
The Talmud certainly does not enact monogamy (see Bigamy); and as far as the Law is, concerned, Justin Martyr ("Dial. cum Tryph." § 134) is not wrong in asserting that in his time (2d cent. C.E.) Jews were permitted to have four or five wives. But it is very doubtful whether they availed themselves of the permission.
Jewish polygamy clashed with Roman monogamy at the time of the early church:
"When the Christian Church came into being, polygamy was still practiced by the Jews. It is true that we find no references to it in the New Testament; and from this some have inferred that it must have fallen into disuse, and that at the time of our Lord the Jewish people had become monogamous. But the conclusion appears to be unwarranted. Josephus in two places speaks of polygamy as a recognized institution: and Justin Martyr makes it a matter of reproach to Trypho that the Jewish teachers permitted a man to have several wives. Indeed when in 212 A.D. the lex Antoniana de civitate gave the rights of Roman Citizenship to great numbers of Jews, it was found necessary to tolerate polygamy among them, even though it was against Roman law for a citizen to have more than one wife. In 285 A.D. a constitution of Diocletian and Maximian interdicted polygamy to all subjects of the empire without exception. But with the Jews, at least, the enactment failed of its effect; and in 393 A.D. a special law was issued by Theodosius to compel the Jews to relinquish this national custom. Even so they were not induced to conform."[24]
Pasirodo, Romos imperijoje buvo monogamija, o poligamija neteisėta. Romos pilietis negalėjo turėti daugiau kaip vieną žmoną.
kiskis rašė:O kodel musulmonam galima? Ju religija skirta karui(nes zusta pagrinde vyrai, bent seniau)?
Keistas klausimas 🙂 čia juk skirtingos religijos, skirtingos nuostatos. Negali vertinti vienos religijos nuostatų remdamasis kitos įstatymais.
@a.t.sielis religija nėra statiška, ji visuomet kinta, tad jei kažkuriuo istorijos etapu buvo kažkas kas netinka tos religijos mokymui, nereiškia, kad tai yra pripažįstama. Na čia panašiai, kaip kokie kryžiaus karai ar inkvizicija, buvo toks etapas, bet jis konkrečiai neįtelpa į krikščionybės idėjas. Juk nesakome, kad tai normalu ir kad taip turi būti? Būta ir kitokių paklydimų. (tik davai neužsivedam apie inkviziciją ir karus kalbėti, nes tema ne apie tai, čia tik pavyzdys)
Bet kaip matom, krikščioniška visuomenė nesugeba gyventi monogaminio gyvenimo būdo, neįgyvendina savo idealo.
O kad kažkas nesugeba taip gyventi, tai jau ne krikščionybės, bet pačių nesugebančių problema.
Na čia panašiai lyg sakytum: įstatymai draudžia žudyti ir vogti, tačiau žmonės ir žudo ir vagia, tai yra normalu, ir kaltas čia statymas 🙂
Jei žiūrime iš šalies tada ir vertiname kaip buvo/nebuvo, pritarė/nepritarė, o ne gerai/blogai
Tad žiūrint biblinį kontekstą, tokie atvejai buvo, bet jie vertinti kaip neigiamybė
paragraf 78 rašė:jie vertinti kaip neigiamybė
Ar yra kartu pateikiami motyvai, kodėl jie vertinami kaip neigiamybė?
Bet čia, kaip suprantu, jau krikščionybės laikais kai kurie taip mąstė.
Be to, pradžios pasakojimas yra etiologinis, o ne loginis. Mituose kartais logika nesvarbi, bet svarbu kas juo grindžiama
O šiais laikais, manau, poligamija seniai turėjo būti įteisinta. Žmonės veda, skiriasi vis vien po kelis kartus.
Vis tiek matau, kad tau svarbiau tam rasti patvirtinimą, tad manau tolimesnė diskusija kaip ir nebeturi prasmės
Manau, poligamija izraelitų kultūroje papeikiama, nes iš tikro turi trūkumų, kaip ir bet kuris sudėtingesnis gyvenimo reiškinys. Taigi, Abraomo palikuonys gali būti pasirinkę nesekti Abraomo pavyzdžiu, o sekti pradžios pasakojimo pavyzdžiu kaip idealu, kur Adomas ir Ieva – monogaminė pora.
Kita vertus, poligamija nebuvo už įstatymo ribų izraelitų kultūroje. O dabar ji už įstatymo ribų Vakarų šalyse.
Arba analogiškas variantas: musulmonas su keliom žmonom atsiverčia į krikščionybę.
Arba teks pergalvoti poligamijos draudimą. Trečio pasirinkimo nelabai yra, per vidurį ten blaškymasis.
a.t.sielis rašė:Aišku. Nuoseklumo yra. Štai ir sprendimas jūsų dabartinėms aktualijoms, jeigu kas turėjo šliūbą, paskui antrą kartą civiliškai vedė, antrą santuoką stabdyt.
Kokioms aktualijoms? Nelabi suprantu ką norėjai pasakyti.
Jei žmogus nori sudaryti katalikišką santuoką,tai antrą kartą sakramentą gali priimti tik tuo atveju jei pirmoji santuoka buo pripažinta negaliojanti. Tai kokią čia alternatyvą tu matai?
Ta prasme, koks nors žmogus turėjo katalikišką santuoką. Tada civiliškai išsiskyrė, ir civiliškai susituokė antrą kartą. Bando anuliuoti pirmąją santuoką, bet nėra pagrindo anuliuoti. Arba pan.
Tai lyg ir taip išeina, kad pas jus dabar minkštinama pozicija šių žmonių atžvilgiu, kažko ten ieškoma.
Tai tuo atveju, kai nėra pagrindo anuliuoti pirmąją santuoką, tokių žmonių situacijos "ištiesinimui" yra dvi sąžiningos alternatyvos:
1. Žmogui nutraukti savo antros civilinės santuokos ryšius.
2. Jūsų religinėje sistemoje keisti dalykus, susietai su monogamija ir poligamija.
Nes jeigu ši tendencija stiprės ir liberalės, tai gali tapti serijine poligamija, t.y. tik formaliu pagrindu anuliuotos santuokos ir antros santuokos, o gal ir trečios dar po to. Monogamijos idealas nebus išlaikomas.
