paragraf 78 rašė:O tai tu manai, kad mūsų neveikia gamtos dėsniai?
kodėl taip pagalvojai? 🙂 taigi rašiau, kad "laisvai" reiškia – veikiamas antrinių priežasčių – gamtos dėsnių, atsitiktinumo ir pan.. Nežinau jokio žmogaus, kuris neigtų gamtos dėsnių veikimą.
paragraf 78 rašė:t.y. kūrinija turi visišką laisvę vystytis, ji veikiama gamtos dėsnių, tama ir yra visas palaikymas, kad dėsniai puikiai sustyguoti.
taip, viskas teisingai, dėsniai sustyguoti. tik pagal tas katalikų mokymo citatas yra dar vienas dalykas, kuris veikia ir valdo pasaulį – Dievo apvaizda.
paragraf 78 rašė:tik tai kas tipo patvirtina tavo teoriją, visiškai nesigilindamas ką iš tiesų kalba tekstas
O kokia mano teorija? 🙂 aš dar tik stengiuosi susigaudyti jūsų požiūriuose.
paragraf 78 rašė:Aš nelabai supratau ką tu čia parašei, tai negaliu atsakyti ar tu teisingai supratai
o.k., bandysiu geriau išsireikšti 😀
Taigi, jeigu katalikai savo mokymą derina su gamtamokslio atradimais, tai čia vienas iš pavyzdžių kaip derina: Benediktas aptaria, kad moksle yra tokių mokslininkų, kurie kritikuoja neo-darvinizmą, ir iš to kad pamini specifikuotą sudėtingumą (specified complexity, intelligent design atstovo M.Behe idėja), akivaizdu, kad tie jo minimi kritikai yra intelligent design atstovai. Mokslinio ginčo tarp neo-darvinistų ir intelligent design esmė – ar (gyvybės) vystymosi procesas atsitiktinis ar valdomas. Benediktas sako, kad teologija neduoda sprendimo/atsakymo šiai gamtamokslininkų diskusijai. Bet, pagal tolesnius Benedikto teiginius, teologija yra suderinama ir su neo-darvinistų požiūriu. O suderinama dėl to, kad yra radikalus skirtumas tarp Dievo apvaizdos priežastingumo ir kūrinijos priežastingumo. Todėl, jeigu neo-darvinistų teorija, kad gyvybė vystosi atsitiktinai, būtų teisinga, tas atsitiktinumas yra tik kūrinijos priežastingumo lygyje, o rezultatai vis vien yra paveikti Dievo apvaizdos priežastingumo ir atitinka Dievo apvaizdos planą.
Ar neteisingai supratau?
Iš to man seka tokios išvados:
1. Katalikai kalba apie apvaizdos veikimą ir pasaulio valdymą, vedimą į tikslą.
2. Iš to, ką kalba Benediktas, atrodo, kad intelligent design ir neo-darvinstų atžvilgiu jis lieka neutralus, bet su šiokiu tokiu teologiniu teistinės evoliucijos palaikymu. Jo teistinės evoliucijos idėja būtų būtų panaši į neo-darvinizmą, bet skirtųsi tuo, kad tokios evoliucijos veikimo rezultatai atitinka apvaizdos planą ir yra veikiami apvaizdos priežastingumo.
paragraf 78 rašė:Kas konkrečiai čia skiriasi?
Na, tu minėjai, kad Kūrėjas nėra kaip laikrodininkas, architektas ir pan. Kiek aš suprantu, iš to ką kalbi, tavo idėja yra, kad Kūrėjas niekada tiesiogiai nesikiša į pasaulį, + aktyviai jo nevaldo, t.y. veikia jo sukurti gamtos dėsniai, ir jie nulemia laisvą pasaulio vystymąsi. Tai kaip suprantu, pvz. evoliucijos rezultatai gali būti bet kokie, Kūrėjas jų nelemia, jie nėra suplanuoti, numatyti, galėtų išsivystyti visai kitokios rūšys, kurios ir Kūrėjui būtų naujiena.
Man tai primena paties Darvino idėją – Darvinas, susidūręs su tam tikrais plėšrūnais gamtoje, nusprendė, kad Kūrėjas, kadangi yra geras, negalėtų tokių klastingų plėšrūnų sukurti, todėl juos turėjo sukurti kažkas kitas, t.y. gamtos dėsniai veikdami atsitiktinai. T.y. rezultatas kaip ir atsitiktinis, nevalingas.
O tai iš esmės panašu į tą jūsų katekizmo minimą laikrodininko idėją, deizmą – Kūrėjas yra tarsi laikrodininkas, sukūręs pasaulį su visais gamtos dėsniais, toliau leidžia jam veikti, ir nesikiša.
Toliau, aš nesakau, kad Kūrėjas kišasi į pasaulį, to nereikia, nes Jis pats sukūrė gamtos dėsnius, kad jie veiktų taip, kaip Jam reikalinga. Bet sakau, kad gera idėja apie "apvaizdos priežastingumą". T.y. kad virš gamtos dėsnių ir panašių gamtamokslinės srities veiksnių yra "apvaizdos priežastingumas", kuris viską vis vien valdo.