Ar egzistuoja meilė?
Master rašė:Na o tau Preacher irgi patariu atsargiau patarinėti meilės temomis, visgi ši tema kaip ir apie tave. Daug maž kiek pradžią pamenu.
Kodėl nepatarinėt 🙂 ? Kas tą meilę, kaip supranta, taip aš nejaučiu drugelių, tirpstančių vietų, susijaudinimo, nevalgimo ar negalėjimo užmigti, tačiau priešinga lytis, vistiek labai traukia ir pats bendravimas su ja yra malonus. O ir tau kaip 16metų šiaip nėra ko gvildenti temų, kur dar pati gyvenime neturi supratimo.
Toliau, gal pabaikime tuos asmeniškumus, nes man ima atsibosti… Kažkodėl vistieks jaučiasi ta įtampa… (gal todėl, kad mini metus ir į diskusijas įtrauki kitų temų įspūdžius :D) Žodžiu, nepatinka, nediskutuok, aš irgi savo ruožtu taip darysiu ;3
Master rašė:Žodžiu, nepatinka, nediskutuok, aš irgi savo ruožtu taip darysiu ;3
Tai ko vis diskutuoji šioje temoje? Aš parašiau Anonimas777 žinutę ir tu isikišai…..
Anonimas_777 rašė:Man 19.Na ir kas is to?
Na rašiai, kad turi bendravimo problemų, tai tu šios savo problemos kambaryje užsidariusi neišspresi, nei meditacijos, nei čiakros, nei krišnos nepadės, nes vos tik išėjus iš saugio zonos atsidursi aplinkoje kurioje reikia komunikuoti ir vėl pasimesi. Nori bendrauti – bendrauk. Jei turi draugų stenkis su jais isišnekėti, jei ne bandik susirasti bendraminčių. Čia svarbiausia yra persilaužti, įveikti barjerus, kompleksus. Nebijok nusišnekėti, nebijok reikšti savo nuomonės, nes visi turi trukumų ir dažniausiai visi stengiasi juos maskuoti užsidedami psicholonines kaukes arba viska paverčia humorų. Jei jauti, kad tavo aplinkoje esantis žmonės taves nevertina, įgnoruoja keisk aplinka, visada kažkur yra žmonių kurie mielai taves išklausis ir padiskutuos. Kas dėl meilių ir vaikinų, tai vėlgi bandik su tau patinkančiu žmogumi užmegzsti bendravimą, ryšį, kontaktą, pamėgink susidraugauti, bet vėlgi neidelizuok jo, nesureikšmink ir neromantizuok, jei matai, kad nieko su juo nesigauna ieškok
kito 🙂
Manau, meilė egzistuoja, bet šiame pasaulyje jos tik atspindžiai. Dori ir geri santykiai – va čia suprantu dalykas. Bet verta žinoti, kad bet kokie santykiai šiame pasaulyje anksčiau ar vėliau nutrūksta (pvz. su mirtimi), ir neišvengiamai neša kančią. Sielos tai pasotinti negali, nes neįmanoma mylėti kažko laikino (ir tuo pačiu, kieno egzistencija efemeriška) ir netobulo. Jeigu meilė reali, egzistuojanti neefemeriškai, ji turi būti nukreipta į taip pat realius asmenis (amžinus). Tada viskas realu. Meilė – sielos, ir tik sielos funkcija.
White Box rašė:Vadinama meilė yra turbūt pats stipriausias susižavėjimas, kuris pasiekes aukščiausia taška vis mažėja, kol galiausiai tai tampa antipatija,
Tokiai meilei apibūdinti yra posakis- persirengęs egoizmas.
♦♦♦♦♦♦
Meilė- ar tai tik jausmas; ar tai jausmas paremtas darbais; ar tai nuostata paremta darbais ir iš to gimstantis jausmas; ar kažkas daugiau?
Vos ne kiekvienas pasakė kažką teisinga, bet – lyg to nepastebėdami – be jokių skurpulų. Natūralu -meilės klausimas jau toks sumautas klausimas yra. Kaip teisingai pasakė geras poetas P. Širvys -"neklauskit meilės vardo – jai tūkstančiai vardų".
Nuo savęs – meilė moteriai tai lytinio instinkto "išraiška" žmonėse. O meilė tėvams, broliui/sesei, gamtai, Tėvynei, Dievui ir pan. – tai jau žmogaus proto "išradimai" (tos pat kategorijos fenomenai, kaip ir etiniai), nes savaime tokių dalykų tikrovėje/gamtoje iki žmogas nebuvo. Dar pridurčiau, kad pastarosios "meilės" evoliuciškai buvo naudingos, nes vertė žmones būti krūvoje, kas buvo būtina sąlyga laimėti evoliucinę kovą. O meilė moteriai – čia jau kaip pas gyvūnėlius, tik "užmaskuota" ir – be ironijos – labai gražiai "užmaskuota". "Meilės" yra iš tikro (kažką – nors save – juk mylim visi), ir pas kiekvieną "skirtingai" kokybės/kiekybės prasme, nes kiekvieno mūsų smegenys juk "dirba" unikaliai.
Tai tiek… 😉
