“And fight in the way of God
those who are fighting against you, and do not exceed the limits, surely God does not love those who exceed the limits. And kill them wherever you find them, and drive them out from whence they drove you out–persecution is severer than slaughter.
And do not fight them at the Sacred Mosque [in Mecca] until they fight with you in it; but if they do fight you, then slay them; such is the recompense of the unbelievers. But if they desist, then surely God is Forgiving, Merciful. And fight them until there is no persecution and religion should be only for God; [b]but if they desist, then there should be no hostility except against the oppressors.[/b]”
Surah al-Baqara, 190-193
“Permission (to fight) is granted to those who are fighting because they have been oppressed, and most surely God is well able to assist them. Those who have been expelled from their homes without a just cause except that they say, ‘Our Lord is Allah.’ (Surah al-Hajj, 22:39)
“Had there not been God’s repelling some people by others, certainly the monasteries, churches, synagogues, and mosques in which God’s name is mentioned would have been demolished. And surely God will help him who helps His cause; most surely Allah is Strong, Mighty.” (Surah al-Hajj, 22:40)
“Prepare against them (i.e., the enemy) with whatever force and trained horses you can in order to frighten thereby Allãh’s enemy, your enemy, and others besides them who you do not know but Allãh knows them.” (Surah al-Anfal, 8:60)
“But if they (the enemies) incline to peace, then you (also) incline to it, and put your trust in Allãh…” (Surah al-Anfal, 8:61)
Islamo apologetai skelbia: islamas – taikos religija. Krikščioniškoji Biblija teigia, kad tikėjimas turi nešti ramybę ir susitaikymą.
<…>
Geras gabalas laiko, pragyvento tarp musulmonų, jau seniai leido pasidaryti kai kurias išvadas. Mūsų paranojišką terorizmo baimę išties gali sušvelninti tas faktas, kad tokia pat paranoja siaučia ir tarp musulmonų. Paisčioti, kad visos tos minios, penketą kartų per dieną barkšinčios kakta į mečetės grindinį, yra pasirengusios čia pat Dievo vardan išversti savo žarnas priešais pirmąjį didesnį prekybcentrį, gali nebent ta višta, kuri tuo metu laikosi per užtikrintai saugų atstumą nuo trinkos; didžioji dalis atsidūrusių arčiau trinkos natūraliai instinktyviai darys viską, kad tik tas atstumas nevirstų centimetriniu. Kad ir kaip būtų keista, bet dar jokia ideologija Žemėje nebuvo tiek paveiki, kad visuotinai pergalėtų kokio gyvojo organizmo natūrą – atpratintų valgyti, tuštintis, palaikyti fizinį buvimą ar daugintis. Deja ar beje, bet islamas šiuo atveju irgi ne kokia išimtis, jei norėtume manytis, kad apskritai jis tokią užmačią turėtų.
Žiūrint blaiviai istoriškai islamo plėtros laikais iš esmės be retų išimčių musulmonai nesiaubė miestų, nežudė taikių kitatikių, nesikišo į jų religinio kulto reikalus ir nenaikino užimtų šalių infrastruktūros, o tepaskirdavo savo vietininką mokesčiams rinkti. Beje, Abasidų kalifate buvo leidžiama judėjams ir krikščionims turėti vergų musulmonų.
Nespjaunant ant konteksto nepamirština, kad islamas tikrąja savo prasme niekada nekvietė pulti ar engti taikiųjų, o veikiau aiškiai apibrėžė ir įteisino gynimosi teisę, kaip ir nepamirštinas faktas, kad islamo ištakų laikais, t. y. kai pranašui Muchamedui buvo apreikšta Korano išmintis, vieninteliai engiamieji iš tiesų buvo musulmonai. Kristaus dešiniojo ir kairiojo skruosto pamoka gal ir pavyzdinė, bet klausimas, kiek tų prikišamai baksnojančių ir kritikuojančių musulmonišką „nuožmumą“ ryžtųsi smūgiams atgręžti savo antrąjį skruostą.
<…>
Džihadas – viduramžiais krikščionių ir žydų interpretuotas kaip aklas grobuoniškas aktas mažne apokaliptiniame kontekste – islame pirmiausia yra vidinė kova su linkusia į blogį siela, su iracionaliąja prigimtimi. Apskritai Bizantijoje Bažnyčia daug žiauriau elgėsi su neortodoksiniais krikščionimis nei islamas su krikščionybe. Paradoksas, bet faktas, kad kai Bizantija atsikariavo kai kurias arabų užimtas teritorijas, dalis krikščionių su Sirijos Bažnyčios vadovu priešakyje pabėgo į kalifato sritis.
http://www.satenai.lt/?p=489