TinSoldier rašė:Juk paaiškinau: skirtumas tame, jog tas pakrikštijimo faktas leidžia bažnyčiai manipuliuoti katalikų statistika Lietuvoje ir nuo to gauti didesnį finansavimą, siekti daryti įtaką įstatymų priėmimui (ne vienas seimo narys yra sakės, kad juodaskverniai nuolat laksto po seimą, mėgindami palenkti balsavimus pagal save) ir t.t. Jau nekalbant apie asmeninį psichologinį diskomfortą, kai oficialiai priklausai grupei, kurią galbūt niekini.
1. Nemanau, kad katalikų statistika remiama pakrikštytų skaičiumi. Pagal socialines apklausas nustatoma, kiek žmonių save patys laiko bažnyčios nariais ar sekėjais. Niekad negirdėjau apie pakrikštytų žmonių suminius skaičius Lietuvoje. Kas nors girdėjo? Ar yra tokia statistika?
2. Kad krikštytas, nereiškia, kad oficialiai priklausai bažnyčiai. Jeigu neišpažįsti bažnyčios mokymo, automatiškai nesi jos narys. Pvz. aš krikštytas, bet nei oficialiai, nei neoficialiai nesu bažnyčios narys. Tiesiog krikštytas ir tiek. Faktas yra faktas, tai nereiškia, kad priklausau bažnyčiai, nei kas nors gali laikyti tuo pagrindu, kad priklausau bažnyčiai. Oficialūs bažnyčios nariai net nežino apie mano egzistavimą. Tiesiog kažkur knygose yra įrašas apie krikštą ir tiek.
Ir čia ne esmė, kokia ta grupė. Kaip kad a.t.sielis rašė, kad meinstryminėj religijoje nėra labai marginalių dalykų, tai koks skirtumas, kad jai priklausai. Visiškai ne tame esmė. Esmė, kad priklausai ten, kur nepasirinkai priklausyti, ir kur nenori priklausyti.
Esmė, kad nėra žalos. Būdamas vaikas buvai pakrikštytas. Kokia žala? Jokios. Dabar nenori bažnyčiai priklausyti, ir nepriklausai. Viskas yra taip, kaip nori. Tėvų nepasirenki, tėvų religijos ar nereligingumo irgi nepasirenki, tiesiog gimsti toje aplinkoje ir išaugi. Taip ir nepagaunu, kur čia problema. Jeigu tėvai buvo padorūs žmonės, tradiciškai religingi, tai ir atliko tą krikšto ritualą. Jeigu buvo iš tikro religingi, vėlgi, nelabai papriekaištausi, jie darė viską pagal savo sąžinę, moralinės žalos tame nėra.
O jeigu kabinėtis prie smulkiausių veiksmų, kuriuos vaikus augindami daro tėvai, jau žvelgiant iš dabartinės sąmoningos pozicijos, tai tam galo nėra. Kiekvienas yra asmenybė, ir turi savo skirtingą požiūrį, kuris yra kitoks, negu tėvų, ir visada ras, kur kas nors tėvų elgesyje neatitiko jo dabartinio požiūrio, pomėgių ir polinkių.
Sakoma tik tai, kad tai yra neprotinga ir neatsakinga paties vaiko atžvilgiu. Religija turėtų būti sąmoningas pasirinkimas.
Tai ir yra sąmoningas – va tu užaugai, ir pasirinkai. O kol buvai mažas, sąmoningų pasirinkimų daryti negalėjai, todėl buvai globojamas tėvų. Kaip jie suprato globą, taip ir darė, tame tarpe ir religiškai.
Jeigu tėvai nori vaiką auklėti krikščioniška dvasia – prašom. Jeigu jam tai bus priimtina, ateityje pats pasirinks oficialų priklausymą bažnyčiai (be to, jeigu čia nuolat kartoji, kad tikėjimas asmeninis pasirinkimas ir tas biurokratizmas nieko nereiškia – tai kurių galų, tuomet, nuo pat kūdikystės tempti vaiką į tą biurokratizmą?). Pavyzdžiui, aš savo vaiką gal mokysiu futbolą žaisti, bet tai nereiškia, jog būtų protinga man jį dar kalbėti nemokantį užrašinėti tarp kokios Marijampolės "Sūduvos" žaidėju.
Blogas pavyzdys, į kunigus niekas tavęs neužrašė, tiesiog atliko vieną ritualą. Čia panašu į tai, kad tėvai vaiką nusivestų pažiūrėti Marijampolės "Sūduvos", nupirktų bilietą, ir pan. Iš to, kad esi pakrikštytas, neišplaukia jokios pareigos kaip dabar jau sąmoningai pasirinkusiam, tuom tarpu, jeigu kažkas būtų užrašytas komandos žaidėju, jis turi žaisti, dirbti tą darbą.
Tik dar skirtumas nuo "Sūduvos", kad katalikų bažnyčia yra tam tikrą konkrečią socialinę, etinę, filosofinę ir kt. ideologiją nešanti institucija, kuriai priklausymas turi tiesioginę įtaką tam, kokią reikšmę ta konkreti socialinę, etinė, filosofinė ideologija turi visuomenėje, kurioje mes visi gyvenam. Ir, jeigu kažkas tai dar sugeba su darželiu lyginti, tai trūksta žodžių 
Nu pvz. aš buvau spaliukas, bet nebuvau pionierius, nes kaip tik tada buvo lūžio laikai. Spaliukai paremti teroristų komunistų ideologija ir t.t. Nu va, ir būdamas nesąmoningas vaikas, buvau įtrauktas į spaliukus. Bet moralinės ar kokios kitos žalos nejaučiu – kaip nešė srovė, taip mažas ir plaukiau, koks man skirtumas? Dabar spaliukams nepriklausau 😀
Kažkodėl vis dar įsivaizduoji, kad priklausai bažnyčiai? Būdamas ateistas? Keista…