Manau, ateizmas turi ateitį, jis niekada visiškai neišnyks, tiesiog jo praeitis yra tamsi, dabartis yra tamsi, ir ateitis yra tamsi.
Skiriu paprastą netikėjimą ir nežinojimą nuo ateizmo – "a+teizmas" reiškia "prieš teizmą". Kas šiaip netiki nėra ateistai. Kas imasi aktyvių veiksmų prieš tikėjimą, tikinčiuosius, Kūrėjo garbinimą – tie yra ateistai.
Religijos kritika nebūtinai yra ateizmas. Religinės sistemos kartais išsigimsta, ir jeigu kažkurios jų ydos kelia žmogui natūralų vidinį pasipriešinimą, tai ne ateizmas. Sakykim, jeigu žmogų kažkoks maistas vimdo, tai nereiškia kad jis prieš maistą ar valgymą apskritai. Jis pats ir nekontroliuoja, nuo ko jį vimdo ar nevimdo – tai tiesiog vyksta.
Yra įvairių sąmonės būsenų, viena iš jų – ateizmas. Ji nėra natūrali, todėl nėra pageidautina ar skatintina. Bet uždrausti jos irgi negali – yra galimybė tokiai sąmonės būsenai, ir kai kuriuose ji pasireiškia. Ar tikinčiųjų daugumos valstybėje drausti ateizmo propagavimą? Žiūrint kur. Apie pačią idėją ir filosofiją žinoti nėra blogai. Jeigu tai tiesiog neteisinga idėja, kokią ji gali padaryti žalą, kai žmogus supranta, kad ji neteisinga? Bet manau, riboti ateizmo propagavimą ir kultivavimą reiktų. Panašiai, kaip reikia paisyti LGBT žmogaus teisių, turėti civilizuotą sistemą kaip tokiems žmonėms gyventi visuomenėje, bet ir nepropaguoti visuomenės mastu LGBT gyvenimo būdo kaip kažkokios siektinos ir sektinos vertybės, taip ir su ateizmu – žmogus gali turėti tokią poziciją ir filosofiją, bet kartu ir suprasti, kad tai nėra super duper pageidaujama vertybė tikinčiųjų daugumos valstybėje, ir kad ji negali turėti lygių raiškos teisių su teizmu.
Visų pirma, ką tikintieji turėtų apgalvoti, tai ne kaip prievarta drausti ateizmą, bet ko trūksta jų religinėje sistemoje, jeigu ji nesugeba būti dvasiškai patrauklesnė ir filosofiškai stipresnė negu ateizmas.
Islamas visais laikais pasižymėjo agresyvia laikysena, tam tikru fanatizmu, todėl savo patrauklumo ir stiprybės trūkumą spręs tokiais metodais.
Kas link evoliucijos teorijos išėmimo iš mokyklų programų, manau, jie yra visiškai teisūs. Nėra reikalo mokyti taip menkai pagrįstos ir didelį ateistinį ar materialistinį užtaisą nuo pat pradžių turinčios spekuliatyvios hipotezės. Teisinga mokyti sukūrimo koncepcijos. Jeigu tikinčiųjų daugumos valstybėje bus mokoma ne sukūrimo koncepcijos, o absurdiškos idėjos, kad viskas esą "bet kaip iš bet ko", "viskas iš nieko", "savaime ir aklai atsirado" – tai būtų panašu į šizofreniją: tikintieji yra įsitikinę kažkuo , bet moko savo vaikus kažko visai priešingo. Evoliucijos idėjoje įsikūnijęs kvailumas ir vaikiškas naivus magiškas mąstymas – "iš nieko atsirado viskas. Informacija pati atsirado, susikūrė, iš nieko".
Manau, Europos valstybėms viskas išsispręs kitaip, natūraliau – ateis laikas kai pats mokslas nuvainikuos evoliucijos teoriją, ir prieis išvados, kad visko pradžioje yra informacijos šaltinis. Prieisim "informacinę" mokslo istorijos fazę. Baigsis tuščios magiškumo viltys. Įsijungs sveikas protas. Europietiško tipo mokslas evoliucionuoja nuo viduramžių alchemiško mąstymo, visiškų tų laikų svaigulių ir kliedesių, barbarizmo, vis dar neišlipo iš to.
Jeigu turėčiau vaikų, tai iš viso neleisčiau jų į barbarišką pasaulietinę mokyklą, nes ten tiek daug absurdų vyksta, kad stebėtina, kaip iš ten žmonės išeina ir dar geba normaliai funkcionuoti. Nors, kai pagalvoji, visi išeina psichologiškai sužaloti, ir tęsia psichologiškai sužalotą gyvenimą. Todėl pvz. ir sakoma, kad Lietuvoje didžiajai daugumai žmonių reikalinga psichologų pagalba, daug psichologinių sutrikimų yra visuomenėje.
Manau, evoliucijos idėją pristatant vaikams reikia skirti nemažai laiko ir dėmesio, paaiškinant jos trūkumus ir nepagrįstumą.