Apie dvasinį programavimą ir ezoterinius kokteilius
(įtariu tuoj pasipils pasipiktinimų banga) 🙂
Apie dvasinį programavimą ir ezoterinius kokteilius
(įtariu tuoj pasipils pasipiktinimų banga) 🙂
Pats individas moko visus logiškai galvoti, bet logiškai pagalvoti kai visi mato vieną, o jis kitą – jis nesugeba 😀 Tikra klounada, ne kitaip.
Straipsnis niekinis. Džiugu, kad bent jau žmonės moka atskirti kas yra kas.
Nei pats tyrimus atliko, išgirdo arba nurašė kieno nors nuomonę, o pateikia kaip nenuginčijamą tiesą. Štai ir programavimo pavyzdys. Pats užprogramuotas.
Straipsnio santrauka: "jūsų burtai – neteisingi, o mūsų burtai – teisingi."
O šiaip nepasakyčiau, kad ezoterikai labai ištikimi savo autoritetams (mokytojams). Gal tik labai sentimentaliai žiūri, turi prisikabinę krūvą portretų žmonių, kurių niekada nematė, ir kurių realumas kai kuriais atvejais kelia klausimų (ar tokie asmenys iš viso egzistavo), ir svaigsta apie tobulumą, etc.
O mokytoją tikrinti būtina, prieš priimant, ir jau priėmus. Pastebėjus kažką iš esmės negero, būtina tokį "mokytoją" atmesti. Universalus principas, kad kol mokytoją laikai savo mokytoju, iš jo mokysies. Pvz. krikščionys laiko Jėzų savo Mokytoju, ir mokosi atitinkamai. Tikrinimas vyksta, bet ir mokymasis kartu.
O religinė tradicija nėra religinis programavimas?
Ir tuo pačiu būtų įdomu sužinoti kas tokiu atveju yra malda, atgaila ir ritualas?
Forumo stebėtojas rašė:
Straipsnio santrauka: "jūsų burtai – neteisingi, o mūsų burtai – teisingi."
Puiki santrauka. Atrodo, kad paragrafas "užkvestionavo" visus tikėjimus ir liko tik viena seniausių ir "patikimiausių" religijų. Neesu nei prieš religijas (žinoma, prieš tas religijas, kurios propoguoja galvų kirtimą [:D], nors ir tai, manau, kad tai tik blogas švento rašto supratimas) nei apsisprendęs, kuri yra tikroji religija (kaip ir buvo diskutuota kitoje temoje), bet man priimtina Dievo savoka, galbūt Kūrėjo ir vadovaujuosi principu, kad esu jam dėkingas už gyvybę ir viską kas mane supa. Realiai, pritarių ir dešimt Dievo įsakymų, nes jie mano atžvilgiu yra gerovės pamatas. Tik nepatiko, kad visa taip nurašai. Kad ir tos "The Secret" autorių knygos, aišku skambios frazės, kad vien tik noro ir tikėjimo pagalba važinėsi savo įsivaizduojamu raudonu poršu 911, bet principas teigiamų emocijų ir tikėjimo, manau, yra nieko blogo. O gal viskas būtent taip ir yra? Norai pildosi. Na aišku nereikia į viską nerti visa galva ir nebematyti nieko aplinkui, nes tada tikrai gali sugriauti gyvenimus, tad reikia atsargiai rinktis informacija.
Ir tik vienas klausimas: tarkim įvykus placebo efektui, kad ir pvz: Vienai grupei davė tikrų tablečių, kitai saldainių ir abi pasveiko. Tai ta grupė gavus saldainių ir suveikus išties pasveiko ir nebejautė jokių simptomų, pagijo ir t.t.?
Sakykim, tas terminas "ezoterika". Šiuo atveju, kažkiek aišku, ką jis turi galvoje rašydamas apie ezoteriką. Bet apskritai, terminas nevienareikšmiškas.
Pvz. ar yra toks dalykas kaip krikščionybės ezoterika arba krikščionybės ezoterinis sandas?
Ezo – teros. Tai kas skirta vidiniam (ezo) ratui (teros).
1. Manau, yra dalykų, kurių Jėzus visiškai niekam neatskleidė, kurie žinomi tik jam. Tai viena ezoterika krikščionybėje.
2. Antra ezoterika – ką Jėzus paaiškino mokiniams tiesiai, o miniai palyginimais.
3. Temos ir klausimai, kurių ankstyvieji Jėzaus mokiniai nelabai norėjo viešinti.
4. Dalykai, kurių visų laikų krikščionybės regėtojai-šventieji niekam neatskleidė.
5. Dvasingumo plonybės ir aukštumos apie kurias daugiau tarpusavyje gali pasišnekėti kokie nors vienuoliai negu plačioji krikščionybės masė.
Ir t.t.
Iš esmės ezoterikos-egzoterikos polius ir kontinuumą tarp jų galima rasti daug kur, ir ypač tokioje nesuvokiamoje sferoje, kaip Dievo pažinimas, kur neišvengiamai kažkas turės likti nesuvokiama, neišvengiamai ne visi "perlai" yra skirti "kiaulėms".
Amadeus rašė:Ir tik vienas klausimas: tarkim įvykus placebo efektui, kad ir pvz: Vienai grupei davė tikrų tablečių, kitai saldainių ir abi pasveiko. Tai ta grupė gavus saldainių ir suveikus išties pasveiko ir nebejautė jokių simptomų, pagijo ir t.t.?
Taip. Tuo ir zavi visus placebo efektas 🙂
Aišku kai neperžiangiamos ribos 😉
P.S. Kas liečia straipsnį, tai sunku ką nors ir pakomentuot kai viskas pristatoma iš vienos šališkos pusės su ankstiniu nusistatymu.
Benamis rašė:
Amadeus rašė:Ir tik vienas klausimas: tarkim įvykus placebo efektui, kad ir pvz: Vienai grupei davė tikrų tablečių, kitai saldainių ir abi pasveiko. Tai ta grupė gavus saldainių ir suveikus išties pasveiko ir nebejautė jokių simptomų, pagijo ir t.t.?
Taip. Tuo ir zavi visus placebo efektas 🙂
Tai iš šono žiūrint Placebo efektas = pasąmonės galia, tikėjimo galia. Kai žmogus neturi nė menkiausios abejonės tuo, nes sąmoningai jis nežino, kad tai tėra tik saldainis, tad sąmoningai jis galvoja, kad tai efektyvi tabletė, kuri jam padės.
Druwis rašė:Toks smagus šališkas straipsnelis tinkantis bernardinams 🙂 Bet šiaip nieko naujo, kas jau forume nebūtų skaityta iš tavęs 🙂
Šališkumo jausmas o gero atsirado iš Beresnevičiaus pacitavimo apie krikščionybę. Nes šiaip bandžiau kalbėti apie ezoterikos ir religijos kaip tokios skirtybes. Žinoma, rašant į krikščionišką tinklalapį būtų keista jei pateikčiau pavyzdį iš budizmo ar ne) 🙂
Forumo stebėtojas rašė:Šimtas ir vienas žmogus paragrafui sako, iš kur pats tave toks kategoriškumas, o jis vis sako, kur jis jį matote 😀 Žmogau, jeigu visi aplinkui sako, kad kategoriškumas iš tavęs liejasi per kraštus, tai gal jis ištikrųju liejasi per kraštus? Nekilo mintis užduoti sau tokio klausimo?
Tada turėtum rašyti 102, nes niekur neteigiau kad nesu kategoriškas, tačiau dešimtis kartų teigiau, kad turiu tą bėdą, esu kategoriškas. Taip kad kaltinimas niekinis, ar ne? 🙂
Ir kvailiausias dalykas bandant pakritikuoti kažkieno tekstą yra teigti dalykus nesusijusius su tekstu.
Turi ką paprieštarauti, rašyk savo tekstą, kviesk į diskusiją, neapsiribok kaip koks delfio komentatorius: autorius debilas nes nesąmones rašo 🙂
Man keisčiausia ši komentatorių savybė, kai patys nesugeba nieko pasakyti tiesiog dergiasi iš žmogaus 🙂
Nepyk, bet tikrai tokie komentarai yra nieko verti 🙂
Mekabciel rašė:Idomus straipsnis. 🙂
O religinė tradicija nėra religinis programavimas?
Ir tuo pačiu būtų įdomu sužinoti kas tokiu atveju yra malda, atgaila ir ritualas?
Aš kalbėjau apie idealų religijos variantą. Neteisingai suprasta religija irgi veda į programavimą, tą mes matome pvz. fanatizmo fenomene.
O kas dėl maldos, atgailos ir ritualo, tai jei jie tampa programa, tada tau šakės. Sakyčiau tada visiškas stabdis.
Tiesa, ritualas yra kartotė. Apie tai plačiau rašo Mircea Eliade knygoje "Amžinojo sugrįžimo mitas", ši knyga yra išėjusi ir lietuvių kalba.
Amadeus rašė:Puiki santrauka. Atrodo, kad paragrafas "užkvestionavo" visus tikėjimus ir liko tik viena seniausių ir "patikimiausių" religijų.
Anaiptol. Nekeliu krikščionybės ant pjedestalo. Kalbėjau apskritai apie visas tradicines religijas. O kvestionuoti reikia viską kuo tiki ar netiki. Nes jei nekvestionuoji, tada tampi arba fanatiu arba buka avimi einančia kartu su minia.
Kad ir tos "The Secret" autorių knygos, aišku skambios frazės, kad vien tik noro ir tikėjimo pagalba važinėsi savo įsivaizduojamu raudonu poršu 911, bet principas teigiamų emocijų ir tikėjimo, manau, yra nieko blogo. O gal viskas būtent taip ir yra? Norai pildosi. Na aišku nereikia į viską nerti visa galva ir nebematyti nieko aplinkui, nes tada tikrai gali sugriauti gyvenimus, tad reikia atsargiai rinktis informacija.
Oi patikėk, su kiek žmonių man teko dirbti, kurie nukentėjo per t pozityvaus mąstymo magiją. Ne vienam suėdė gyvenimą. O kad norai pildosi, tai nereikia tam savęs programuoti 🙂 jie ir taip pildosi
Amadeus rašė:Aš kalbėjau apie idealų religijos variantą. Neteisingai suprasta religija irgi veda į programavimą, tą mes matome pvz. fanatizmo fenomene.
O kas dėl maldos, atgailos ir ritualo, tai jei jie tampa programa, tada tau šakės. Sakyčiau tada visiškas stabdis.
Tiesa, ritualas yra kartotė. Apie tai plačiau rašo Mircea Eliade knygoje "Amžinojo sugrįžimo mitas", ši knyga yra išėjusi ir lietuvių kalba.
O ta ideali religija, malda, atgaila ir ritualas ar nėra žmogaus asmeninis pasirinkimas atlikinėti kažkokius veiksmus, kad gauti norimą rezultatą: (būt kitokiu ir/arba matyt pasaulį kitokį). Ir ar tai nėra tikslingas savęs programavimas?
Mekabciel rašė:O ta ideali religija, malda, atgaila ir ritualas ar nėra žmogaus asmeninis pasirinkimas atlikinėti kažkokius veiksmus, kad gauti norimą rezultatą: (būt kitokiu ir/arba matyt pasaulį kitokį). Ir ar tai nėra tikslingas savęs programavimas?
Malda neturi tikslo užsiprogramuoti kokiam nors dalykui (na nebent ji iškreiptos formos). Malda yra suprantama kaip dialogas su anapusybe. Jei ji siekia kažkokių kitokių tikslų (pvz. paveikti anapusbę) tada tai dažnai nebūna malda.
Atgaila yra vidinė žmogaus būsena. Tu žinoma, gali užsiprogramuoti dėl visko atgailauti, bet tai tada gausis iškreipta atgailos forma vadinama skrupulais. O tai irgi neigiama jos forma, kurios derėtų vengti.
Ritualas, siekia ne programuoti, o atkartoti in illo tempore vykusius mitinius dalykus.
Jei šie dalykai tau iškreipia pasaulėvaizdį tada jau gali suprasti kad jie veikia kaip programa ir vadinasi kažką darai ne taip.
Religijos pagrindinė siekiamybė padaryti žmogų laisvą, t.y. moko būti pačiu savimi, neapsimetinėti, neturėti iliuzijų, nemeluoti nei sau nei aplinkiniams. Jei šie dalykai vyksta tavo gyvenime, vadinasi esi neteisingame kelyje arba kažką darai ne taip.
Dabar pvz. the secret idėjos: tu meluok sau, kad turėsi pinigų, tuo tikslu užsidėk kostiumą ir elkis kaip verslininkas, pinigai patys plauks į kišenę (deja tai realiai mano sutikta situacija, žmogus jau 5 metai sėdi be darbo, elgiasi kaip verslininkas, net du telefonus turi, o pinigų kaip nėra taip nėra, nors jis tiki kad jų pilnos kišenės, bet net už kavą neturi susitikus kaip susimokėti).
paragraf 78 rašė:Dabar pvz. the secret idėjos: tu meluok sau, kad turėsi pinigų, tuo tikslu užsidėk kostiumą ir elkis kaip verslininkas, pinigai patys plauks į kišenę (deja tai realiai mano sutikta situacija, žmogus jau 5 metai sėdi be darbo, elgiasi kaip verslininkas, net du telefonus turi, o pinigų kaip nėra taip nėra, nors jis tiki kad jų pilnos kišenės, bet net už kavą neturi susitikus kaip susimokėti).
Šiuo atveju yra sąmonigumo stoka ir beviltiškas noras pinigų. Dalis pirkusiujų šias knygas, turbūt jautėsi nepilnavertiški, kiti jautė pavydą matydami bravažiuojantį naują BMW ir tokiomis mintimis save žalojo, kas pastūmėjo griebtis visko, kas įmanoma. Pavydas, melas ir kitos blogos savybės žaloja žmogaus psichiką, praranda patį gyvenimo džiaugsmą ir kyla aistra materialiniams dalykams, be to naujasis amžius kiša tas materialines vertybes, tai tikrai programuoja savanaudiškumą. Tada tuos žodžius žmogus interpretuoja savaip,nes galbūt nebemato kitos išeities, nes pavargo stengtis savo pastangom, o kai tokioj knygoj parašo, kad čia Tu blogai galvoji visi turtai yra tavo, tik privalai juos pasiimt ir tada tokiu atveju tikrai pritariu, nevilty žmogus imasi bet kokių nesamonių. Bet sąmoningas savęs programavimas: tau sekasi, tu laimingas, tu motyvuotas nėra nieko blogo tikint, kad tai Tave užves ant reikiamo kelio. Tik pozityvus mąstymas ir švarus protas skatina naujas idėjas, tad gal tos paprastos idėjos ir yra maži stebuklai?
Edit: Blogiausia tas kad toje knygoja pasakyta, kad gali turėt viską iškarto ir dabar, nėra ko laukt. Dalį žmonių tai prajuokina, kitus užvaldo besaikis troškimas.
paragraf 78 rašė:Malda neturi tikslo užsiprogramuoti kokiam nors dalykui (na nebent ji iškreiptos formos). Malda yra suprantama kaip dialogas su anapusybe. Jei ji siekia kažkokių kitokių tikslų (pvz. paveikti anapusbę) tada tai dažnai nebūna malda.
Atgaila yra vidinė žmogaus būsena. Tu žinoma, gali užsiprogramuoti dėl visko atgailauti, bet tai tada gausis iškreipta atgailos forma vadinama skrupulais. O tai irgi neigiama jos forma, kurios derėtų vengti.
Ritualas, siekia ne programuoti, o atkartoti in illo tempore vykusius mitinius dalykus.Jei šie dalykai tau iškreipia pasaulėvaizdį tada jau gali suprasti kad jie veikia kaip programa ir vadinasi kažką darai ne taip.
Religijos pagrindinė siekiamybė padaryti žmogų laisvą, t.y. moko būti pačiu savimi, neapsimetinėti, neturėti iliuzijų, nemeluoti nei sau nei aplinkiniams. Jei šie dalykai vyksta tavo gyvenime, vadinasi esi neteisingame kelyje arba kažką darai ne taip.
Dabar pvz. the secret idėjos: tu meluok sau, kad turėsi pinigų, tuo tikslu užsidėk kostiumą ir elkis kaip verslininkas, pinigai patys plauks į kišenę (deja tai realiai mano sutikta situacija, žmogus jau 5 metai sėdi be darbo, elgiasi kaip verslininkas, net du telefonus turi, o pinigų kaip nėra taip nėra, nors jis tiki kad jų pilnos kišenės, bet net už kavą neturi susitikus kaip susimokėti).
Malda tai forma, priemone ir tam tikri veiksmai dialogui su anapusybe. Jei yra motyvas yra ir tikslingi veiksmai ta motyva pasiekti. O jei yra tikslingi veiksmai tai yra saves programavimas. Koks skirtumas koks tikslas.
Net ir norint but laisvu, zmogus iskelia kazkokias vertybes, tikslus ir ju siekia, siekia issilaisvinti is blogos programos, save perprogramuodamas.
Juk kad pasiekti atgailą, vidinę žmogaus buseną as turiu kazka padaryt. Kazkokiu budu gyvent. Automatiskai nieko tikslingai nedarant tokios busenos neateina.
Kas dėl secret tai zmogelis tiesiog ne viska suprato taip pat kaip ir su religija. Isskiri programavima kaip kazkokia blogybe taciau forma teisingos religijos, kuri neprogramuoja, jau vadini tradicija. Tradicija = programa. Tik kokybe jos gali skirtis.
paragraf 78 rašė:Religijos pagrindinė siekiamybė padaryti žmogų laisvą, t.y. moko būti pačiu savimi, neapsimetinėti, neturėti iliuzijų, nemeluoti nei sau nei aplinkiniams.
Na tai ta zodeli "moko" galima pakeisti zodeliu – "programuoja, hipnotizuoja". Kitaip tariant kisa i zmogaus galva tam tikras frazes, kurias zmogus turetu savyje adaptuoti, suprasti, o poto jomis vadovautis ir realizuoti.
Mekabciel rašė:Malda tai forma, priemone ir tam tikri veiksmai dialogui su anapusybe. Jei yra motyvas yra ir tikslingi veiksmai ta motyva pasiekti. O jei yra tikslingi veiksmai tai yra saves programavimas. Koks skirtumas koks tikslas.
Malda neturi jokių kitų motyvų kaip tik pabendrauti, pabūti vienumoje su anapusybe. Jei yra kokie nors kiti tikslai tada galimas ir progamavimas, bet tai jau bus iškreipta forma. Kaip tik dabar apie tai skaitau Anthony Bloomo knygoje.
Net ir norint but laisvu, zmogus iskelia kazkokias vertybes, tikslus ir ju siekia, siekia issilaisvinti is blogos programos, save perprogramuodamas.
Oi kaip išplėtei programavimo ribas 🙂
Juk kad pasiekti atgailą, vidinę žmogaus buseną as turiu kazka padaryt. Kazkokiu budu gyvent. Automatiskai nieko tikslingai nedarant tokios busenos neateina.
Anaiptol. Tam kad turėtum realistišką savęs suvokimą turi būti laisvas nuo programos, nes priešingu atveju apie nuoširdžią ir savikritišk atgailą nėra nė ko kalbėti
Kas dėl secret tai zmogelis tiesiog ne viska suprato taip pat kaip ir su religija. Isskiri programavima kaip kazkokia blogybe taciau forma teisingos religijos, kuri neprogramuoja, jau vadini tradicija. Tradicija = programa. Tik kokybe jos gali skirtis.
Pataisymas: čia ne aš išskiriu, o G. Beresnevičius, tad visi priekaištai jam 😉
Na tai ta zodeli "moko" galima pakeisti zodeliu – "programuoja, hipnotizuoja". Kitaip tariant kisa i zmogaus galva tam tikras frazes, kurias zmogus turetu savyje adaptuoti, suprasti, o poto jomis vadovautis ir realizuoti.
Pakeitus žodį "katinas" juk negausime šuns, net jei kitaip jį pavadinsime, nes mūsų argumentui tai patogu, šuo vistiek netaps katinu.
Laisvės reikia išmokti. Reikia išmokti nusimesti programas, klaidingą savęs ir aplinkos suvokimą.
paragraf 78 rašė:Malda neturi jokių kitų motyvų kaip tik pabendrauti, pabūti vienumoje su anapusybe. Jei yra kokie nors kiti tikslai tada galimas ir progamavimas, bet tai jau bus iškreipta forma. Kaip tik dabar apie tai skaitau Anthony Bloomo knygoje.
Na koks skirtumas, ka darysi su anapusybe. Bendrausi, nebendrausi, tylesi… Motyva tai turi. Kad butu motyvas, turi but kazkoks tikslas kazka gaut. Tyla, ramybe, kontakta. Uzsinori ar uzsiprogramuoji kazka gaut.
Jei butu maldoje kiti tikslai tai butu iskreipta programavimo forma.
Bet jei tikslas pabendraut ir pabut kontakte, tai yra tiesiog programavimas.
Juk anapusybe zmogui turi kazkoki vaizdini. Zmogus negali melstis i abstragcija. O tam kad melstis i kazka, turi but konkretu. Va tada religija padeda nusipaisyt, susiprogramuot paveiksla. Anapusybe, kurejas, dievas, jezus, buda, petras, laisvas zmogus, taika, ar dar kas nors…
paragraf 78 rašė:Oi kaip išplėtei programavimo ribas 🙂
Neispleciau, o aprasiau platesnius programavimos remus. Vizija, laisves siekis ar kazkoks tikslas yra taip pat programa. Jei zmogus kazko nori, tai reiskias jis siekia to noro. Noret galima buti dievu, pusdieviu, sventu, doru, geru, labdaringu, atsidavusiu, ziauriu, tupu. Tai yra savarankiskas saves programavimas. Tai yra tikras saves keitimas. Jei pats nesirenki saves perprogramuoti i tikslia vizija, zinodamas tikslu veiksmu plana, tai greiciausiai religija tave programuoja ir nera cia jokio laisvo, valia turincio pasirinkimo. 🙂
paragraf 78 rašė:Anaiptol. Tam kad turėtum realistišką savęs suvokimą turi būti laisvas nuo programos, nes priešingu atveju apie nuoširdžią ir savikritišk atgailą nėra nė ko kalbėti
Na tai va, kad turet realistišką savęs suvokimą reikia iskelti toki tiksla, vizija ir siekti to. Kol nesusiprogramuosi saves jog butum laisvas, tavo programa ir nepadarys nuosirdzios atgailos. Nes nuosirdi atgaila tai yra tikslo dalis, kuria pats iskeli kaip siekiamybe ir kuria po truputi formuoji.
paragraf 78 rašė:Pataisymas: čia ne aš išskiriu, o G. Beresnevičius, tad visi priekaištai jam 😉
Juk malda rituala ir atgaila nepriskiri programavimui.
paragraf 78 rašė:Pakeitus žodį "katinas" juk negausime šuns, net jei kitaip jį pavadinsime, nes mūsų argumentui tai patogu, šuo vistiek netaps katinu.
Laisvės reikia išmokti. Reikia išmokti nusimesti programas, klaidingą savęs ir aplinkos suvokimą.
Nusimetus programas – tupa avis as uzsivelku programa protingas savarankiskas zmogus. Jei nelaisve nuo aplinkos yra programa, o laisve nera programa, tai kas tai yra?
Mokymas tai informacija zmogui, kuria gaves zinotu, moketu kaip ja naudotis ir daryt savarankiskus veiksmus.
Mokomas jaunas zmogus kaip tuscias kompiuteris i kuri gali idiegti ka nori.
Kuo gi tas programavimas nuo mokymo skiriasi?
Tai jog zmogus nusimeta programas ir klaidinga saves, aplinkos suvokima parodo, jog jis pats saves ir neformavo lig siol. O dabar formavima ima i savo vadzias ir pats pasirenka but perprogramuotas, tik dar isijungia kritika. Skirtumas tik kokybeje. Bet tai vienas ir tas pats programavimas. Galima tai pavadinti mokymu, tradicija, malda, ritualas, vienas ir tas pats. :))
Mekabciel rašė:Na koks skirtumas, ka darysi su anapusybe. Bendrausi, nebendrausi, tylesi… Motyva tai turi. Kad butu motyvas, turi but kazkoks tikslas kazka gaut. Tyla, ramybe, kontakta. Uzsinori ar uzsiprogramuoji kazka gaut.
Kai nori kažką gauti, tai daro magija 🙂 religiniame kontekste gavimas nėra tikslas, maginiame yra.
O skirtumas didelis: maldoje atsiduodi anapusybės malonei, magijoje tu bandai ja manipuliuoti
Atsiduodamas tampi laisvas elgtis taip kaip nori, manipuliuodamas esi priklausomas nuo savo troškimų.
Budizme tai labai puikiai atsiskleidžia.
Juk anapusybe zmogui turi kazkoki vaizdini. Zmogus negali melstis i abstragcija. O tam kad melstis i kazka, turi but konkretu. Va tada religija padeda nusipaisyt, susiprogramuot paveiksla. Anapusybe, kurejas, dievas, jezus, buda, petras, laisvas zmogus, taika, ar dar kas nors…
Vaizdinio turėjimas nėra programavimasis, žinoma jei jis kintamas. Jei turi stacionarų dievybės įvaizdį tada taip, tai yra programa, iš kurios negali ištrūkti, bet religija tai suvokia kaip kažką neigiamo. Dievas yra suvokiamas kaip tokia didi esybė, kurios per visą gyvenimą nepažinsi iki galo. Todėl malda padeda pažinti įvairius aspektus neprisirišant prie vieno. Jei prisirišai tada šakės.
Noret galima buti dievu, pusdieviu, sventu, doru, geru, labdaringu, atsidavusiu, ziauriu, tupu. Tai yra savarankiskas saves programavimas.
Dvasinė teologija teigia, kad jei tu tik panorai būti šventas ar panašiai, tada šakės 🙂 tavo šventumo siekimas neturi būti tikslas, turri gyventi šiame momente, nesiekdamas šventumo ateityje,bet stengdamasis gyventi šventai dabar. Religijoje yra suprantama, kad šventas netapsime nei vienas, mes eidami tikėjimo keliu tik priartėjame prie šventumo sampratos. Pas kataikus yra taip, jei žmogus būdamas gyvas save laikė labai šventu, tada tai yra stabtis jo beatifikacijos bylai.
Na tai va, kad turet realistišką savęs suvokimą reikia iskelti toki tiksla, vizija ir siekti to. Kol nesusiprogramuosi saves jog butum laisvas, tavo programa ir nepadarys nuosirdzios atgailos. Nes nuosirdi atgaila tai yra tikslo dalis, kuria pats iskeli kaip siekiamybe ir kuria po truputi formuoji.
Tikslo turėjimas tai tas pats kas koministinis šviesusis rytojus 🙂 esmė yra gyventi dabar, esmė ką tu dabar darai, esmė ar tu tai darai būdamas laisvas.
Nusimetus programas – tupa avis as uzsivelku programa protingas savarankiskas zmogus. Jei nelaisve nuo aplinkos yra programa, o laisve nera programa, tai kas tai yra?
Ok. Atsimeni filmą Matrica? Gyvendamas programoje tu jautiesi laisvas, nors iš tiesų esi tik skaičiukai. Tai laisvas žmogus būtų Neo. Kuris nepriklausomas nuo programos.
Mokymas tai informacija zmogui, kuria gaves zinotu, moketu kaip ja naudotis ir daryt savarankiskus veiksmus.
Mokomas jaunas zmogus kaip tuscias kompiuteris i kuri gali idiegti ka nori.
Toli gražu ne ką nori. Tai priklauso nuo to kiek žmogus savikritiškas.
Kuo gi tas programavimas nuo mokymo skiriasi?
Tai jog zmogus nusimeta programas ir klaidinga saves, aplinkos suvokima parodo, jog jis pats saves ir neformavo lig siol. O dabar formavima ima i savo vadzias ir pats pasirenka but perprogramuotas, tik dar isijungia kritika. Skirtumas tik kokybeje. Bet tai vienas ir tas pats programavimas. Galima tai pavadinti mokymu, tradicija, malda, ritualas, vienas ir tas pats. :))
Mokinimasis reiškia pažinimą, programos vykdymas reiškia aklą paklusimą 🙂
paragraf 78 rašė:Kai nori kažką gauti, tai daro magija 🙂 religiniame kontekste gavimas nėra tikslas, maginiame yra.
O skirtumas didelis: maldoje atsiduodi anapusybės malonei, magijoje tu bandai ja manipuliuoti
Atsiduodamas tampi laisvas elgtis taip kaip nori, manipuliuodamas esi priklausomas nuo savo troškimų.
Budizme tai labai puikiai atsiskleidžia.
Kad atsiduot anapusybes malonei reik noret. Net ir iskeliant tiksla atsiduoti, reik visu pirma to panoret. O kad panoret ir suprasti, ka reiskia atsiduot reik save paprogramuoti, ta ana ismokt, ta suzinot, ta isidiegti, ta atskleisti ir t.t. ir t.t.
paragraf 78 rašė:Vaizdinio turėjimas nėra programavimasis, žinoma jei jis kintamas. Jei turi stacionarų dievybės įvaizdį tada taip, tai yra programa, iš kurios negali ištrūkti, bet religija tai suvokia kaip kažką neigiamo. Dievas yra suvokiamas kaip tokia didi esybė, kurios per visą gyvenimą nepažinsi iki galo. Todėl malda padeda pažinti įvairius aspektus neprisirišant prie vieno. Jei prisirišai tada šakės.
na tai va iskeliamas konkretus tikslas ir jokio skirtumo kad visa laika skirtingas, as apie rezultata nesneku, o apie pati principa.
Vaizdinio turejimas tai siekimas kazko konkretaus. Na kaip tu gausi kazkoki rezultata neiskeles salygos. Salyga tai formule: 3 ave marija + pakontempliuoti i Nezinoma ir niekad nepazinu dieva 15 min + pavizualizuot i ta nepazinu dieva, 10min + atsiduoti ir laukti kol norimas tikslas realizuosis – nepazinaus dievo pojutis ir atsidavimas jam. Vat ir programavimasis. Jei to ano ar trecio nedarysi spyga taukuota gausi.
paragraf 78 rašė:Dvasinė teologija teigia, kad jei tu tik panorai būti šventas ar panašiai, tada šakės 🙂 tavo šventumo siekimas neturi būti tikslas, turri gyventi šiame momente, nesiekdamas šventumo ateityje,bet stengdamasis gyventi šventai dabar. Religijoje yra suprantama, kad šventas netapsime nei vienas, mes eidami tikėjimo keliu tik priartėjame prie šventumo sampratos. Pas kataikus yra taip, jei žmogus būdamas gyvas save laikė labai šventu, tada tai yra stabtis jo beatifikacijos bylai.
Tai tik kitas tikslas – gyventi siame momente, nesiekiant sventumo ateityje, bet stengiantis gventi sventai dabar. Tam kad gyventi sventai dabar, reik save keisti. O keitimas ir yra perprogramavimas.
Dvasine teologija teigia jog dvasine programa turetu buti – gyvenimas siame momente, nesiekiant sventumo ateityje, bet stengiantis gyventi sventai dabar.
Katalikai teigia jog laikantis teisingos tikejimo kelio programos – priartesime prie sventumo sampratos.
paragraf 78 rašė:Tikslo turėjimas tai tas pats kas koministinis šviesusis rytojus 🙂 esmė yra gyventi dabar, esmė ką tu dabar darai, esmė ar tu tai darai būdamas laisvas.
Tikslas ir atveda i ta esme gyventi dabar ir daryt dabar. Tam kad gyventi sia akimirka reik turet visu pirma toki tiksla. Tam, kad suprasti ka reiskia gyventi dabar zmogus turi issiaiskinti ka tai reiskia. O issiaiskinimas ir yra tikslo siekimas.
Jei "gyvenk dabar!" nebutu tikslas, tai pasakius per televizoriu sia fraze, zmones iskarto suprastu ka tai reiskia ir pradetu taip gyventi.
paragraf 78 rašė:Ok. Atsimeni filmą Matrica? Gyvendamas programoje tu jautiesi laisvas, nors iš tiesų esi tik skaičiukai. Tai laisvas žmogus būtų Neo. Kuris nepriklausomas nuo programos.
Istikro neatsimenu. 🙂
paragraf 78 rašė:Toli gražu ne ką nori. Tai priklauso nuo to kiek žmogus savikritiškas.
Na taip, bet tai nieko bendro neturi apie tai ka mes snekame.
O siaip jau gyvenimas juk i tave idiege ka norejo? Per visas tas gyvenimiskas formas, nuo pat vaikystes iki dabartystes. Idiege ir kritiskuma, kuri laikai savo savarankiskumo ir laisvumo pozymiu, kuris leidzia tau but tarsi neprogramuojamam, o vat naivumas, aviskumas tai jau ne laisve ir atvirumas programavimui.
paragraf 78 rašė:Mokinimasis reiškia pažinimą, programos vykdymas reiškia aklą paklusimą 🙂
Jei as tave mokysiu kad tu turi nepaklusti ir but laisvas, kritiskas, viska kvestionuoti, turet savo galva tai tai jau nebeprograma, o mokymas ir tai jau nera aklas programos paklusimas? 🙂
Mekabciel rašė:Kad atsiduot anapusybes malonei reik noret. Net ir iskeliant tiksla atsiduoti, reik visu pirma to panoret. O kad panoret ir suprasti, ka reiskia atsiduot reik save paprogramuoti, ta ana ismokt, ta suzinot, ta isidiegti, ta atskleisti ir t.t. ir t.t.
Noras nelygus programai. Noras yra natūralus dalykas ir sveikintinas. Žinoma, tu suteikei tokią prasmę programavimui kokia tau šios temos kontekste yra patogi, todėl ką bepasakyčiau tu vis tiek laikysiesi savo susigalvotos formos. Norint tęsti diskusiją turime kalbėti apie tą patį dalyką, nes dabar vienas kalbame apie kasą kur pardaveja dirba, o kitas apie iš plaukų susuktą kas. Skamba taip pat bet reiškia visai skirtingus dalykus.
Nes jei nesusitarsime su terminija, tada beprasmiška diskusiją tęsti toliau 🙂
Kadangi tema apie mano straipsnį, tada gal laikomės straipsnio ribose apibrėžto programavimo termino ribų, nes kitaip tu vėl kalbėsi apie kasą, o aš apie kasą
paragraf 78 rašė:Noras nelygus programai. Noras yra natūralus dalykas ir sveikintinas. Žinoma, tu suteikei tokią prasmę programavimui kokia tau šios temos kontekste yra patogi, todėl ką bepasakyčiau tu vis tiek laikysiesi savo susigalvotos formos. Norint tęsti diskusiją turime kalbėti apie tą patį dalyką, nes dabar vienas kalbame apie kasą kur pardaveja dirba, o kitas apie iš plaukų susuktą kas. Skamba taip pat bet reiškia visai skirtingus dalykus.
Nes jei nesusitarsime su terminija, tada beprasmiška diskusiją tęsti toliau 🙂
Kadangi tema apie mano straipsnį, tada gal laikomės straipsnio ribose apibrėžto programavimo termino ribų, nes kitaip tu vėl kalbėsi apie kasą, o aš apie kasą
As nesuteikiau jokiu prasmiu ir juolab nesusogalvojau jokios formos. Cia tavo straipsnyje (Beresnevičiaus ar Taves) programavimo remai apkarpyti labai patogiai ir neobjektyviai vertinama religija ir ezoterika.
Religija – tradicija, malda, atgaila ir ritualas tarsi nieko bendro su saves programavimu nebeturi. Tokiu atveju religija ne kas kita kaip kvailu uzprogramuotu aviu banda, kuri tik kabuciu sistemoje turi labai kritiska viska kvestionuojanti ir labai racionalu prota, judanti link dievo pazinimo ir atskleidimo. 🙂
Noras yra trukumas pripildymo, protas ji suorganizuoja. Tam kad ji suorganizuot turi kazkokiu budu sugalvot, sumastyt veiksmu plana ir t.t. Jei darai tai automatiskai esi tiesiog dalis programos. Jei gyvenime keli tikrus didelius tikslus, tada tu ties jais dirbi ir pats save programuoji.
Cia ne terminijoje nesutarimas, o tiesiog skaidymas i skirtingus stalciukus, tai kas tilptu i viena ir ta pati stalciu.
Suprantu kad istikro galiu ir klysti. Tikrai taip, tai apie ka tu rasai nera saves programavimas, o tiesiog kazkokios maldos, kazkokie ritualai ir kazkokios tradicijos i kazkoki nepazinu dieva su neaiskiu tikslu ir motyvais. Ir gautusi tada nieko keisto kad religiniai zmones istikro gan tupoki, nors gali save laikyt ir labai kritiskais, racionaliais zmogais. Nes jie gi istikro dar net nesupranta ka daro ir net nepasirinko patys to daryt, o tik galvoja kad patys pasirinko. 🙂
Nesakau kad programavimas nėra platus dalykas. Priešingai, ką ir sakiau ne kartą šioje temoje. Tiesiog jei norime konstruktyviai diskutuoti, mes turime apsibrėžti rėmus.
Programavimo aspektų yra kiekvienoje srityje. Tik tiek kad tu pats šioje temoje viską vadini programavimu. Tuoj prieisime iki to kad ir pirstelėjimą įvardinsi kaip programavimą 🙂
Visko vadinimas programavimu, yra matymas tik juoda ir balta ir nebematai kad yra kitos spalvos. Įvardinau krūvą dalykų kurie gali būti arba programa arba ne ir rėkimas kad tai tik programa, o ne kas nors kito tėra termino taikymas dalykams į kuriuos nesi pakankami įsigilinęs arba nelabai supranti kas jie yra nors gal ir gilinaisi 🙂
Kadangi straipsnyje aprasyta jog teisingoje religijoje programavimo nera, del to sukritikavau ir pabreziau jog religijoje programavimas visgi yra, kokia ten bebutu ta religija, tikroji, netikroji.
Straipsnio tema apie programavima, religijos ir ezoterikos skirtumus, tai ir sneku apie programavima, siuo atveju kitos spalvos manes nelabai domina. Juk straipsnio remuose reikia sneket, tai vat ir sneku. 🙂
O kai labai artimi dalykai skaidomi i skirtingas sferas, mano supratimu neadekvatu ir neteisinga, nes tokiu atveju ir vertinimas neobjektyvus, o religija iskeliamia auksciau, remiantis nelabai tinkamu pagrindu ir pavyzdziais.
paragraf 78 rašė:Aš ir nesakiau, kad religijoje nėra programavimo yra ir daugiau nei reikėtų. Bet tik jei nelabai supranti kuo tiki.
Na taip, bet juk kai supranti kuo tiki, pradedi save tikslingai programuoti.
paragraf 78 rašė:Teisingai suprasta ir praktikuojama religija tave padaro laisvu, nes nuima visokius įvaizdžius apie tave patį, aplinkinius, pastato į teisingą santykį su aplinka. Neteisingai suprastas bet koks dalykas gali tapti programa, net ir mamos meilė vaikui, kai ji pradeda reguliuoti vaiko gyvenimą ir griauti jo šeimą, irgi yra programa.
Tik kai išsivaduoji iš mamos programos, pradedi savąją. 🙂
ar siela (dvasia) nėra užprogramuota?
Kūrėjas mano sielą sukūrė vienokią, o ne kitokią. Atitinkamai aš ir veikiu, pagal savo sandarą. Netgi laisva valia, manyje įdėta, pašaukia mane rinktis iš alternatyvų. Ar buvimas tam tikros sandaros ir prigimties nėra įstatymas į tam tikras vėžes, kurių tu negali atsikratyti, kaip negali atsikratyti paties savęs?
🙂
paragraf 78 rašė:Kažkoks beprasmis pokalbis gavosi.
Jo visiska nesamone, prarastas laikas, net nevertejo pradeti, geriau butume nesusirasineje. As is sito pokalbio nieko gero negavau, nes su manim mano tiesa, mano dievas ir stabas, o cia dar kazkokio gabrieliaus nuomone, niekuo nepagrista…!
Gaila tik kad mes uzprogramuoti blogos aplinkos ir deja nesugebame neatrasyt ir susilaikyt ir vis irodinejame savo tiesas, o kartais tenka net nusivilti, kai irodyt nieko nesigauna ir pasijausti nieko gero negavus(o gal tiesiog nenorint pamatyt kazko gero).
kas yra programa? Programa tai kompleksas tam tikrų instrukcijų, kurios automatiškai vykdomos. Programą sudaro instrukcijos, o programos veikimą – instrukcijų vykdymas.
Keista stebėti filme Matrica programas, kurios turi žmogišką pavidalą ir laisvą elgesį. Greičiausiai dūšia jaučia, kad tai neįmanomybė.
Kai kalbama apie programavimą (ezoterikoje) neigiama prasme, turima galvoje, kompleksas instrukcijų kurios svetimos (!) žmogaus sandarai ir prigimčiai.
Man labiau įtikėtinas jų užsisentimentalizavimas, negu užsiprogramavimas. Nors esu sutikęs žmonių, kurie kaip ties idea fix užsiciklinę ties kokia nors ezoterikų teorija (pvz. kova su ego iš Kastanedos, etc.). Tai galima palyginti su taip pat ezoterine idėja apie "lervas", parazitines minties struktūras, kurios prikimba prie žmogaus. (Cinkas čia tame, kad visą laiką bandoma išstumti paties žmogaus atsakomybę, vis kažkas kitas atsakingas – lervos, programa, kažkieno ego. Iš tos pusės žiūrint, kalbos apie žmogaus užprogramavimą yra irgi nepaisančios jo prigimtinės laisvės ir atsakomybės – jeigu jį įmanoma užprogramuoti, vadinas, iš prigimties jis nėra laisvas ir nėra atsakingas už savo veiksmus, pasirinkimus)
Paradoksalu, kad ezoterikai dažnai yra laisvės ieškotojai, atsižadėję nuo jų pajautimu ar patyrimu diktatoriško religingumo, tokio kaip krikščionybė. Dalis jų mėgsta tūsą, neatsisako žolytės ir pan. Savotiški dvasiniai anarchistai.
Dekalogas ir krūva kitų bažnyčios taisyklių (arba rekomendacijų, kaip kieno ausiai mieliau skamba) irgi yra tam tikras kompleksas instrukcijų, tik jos nevykdomos automatiškai. Jas įvykdyti sunku.
Kitas klausimas, ar tik religijoje taisyklės ir mokymas sutampa su žmogaus sandara, o kitur – visais atvejais nesutampa? Ar yra kažkoks pozityvus mokymosi ezoterinėje kryptyje momentas, ar yra ten idėjų, instrukcijų, programų kurios atitinka žmogaus sandarą?
Kiti galvoja, kad tiek objektiški, tiek subjektiški dalykai yra laikini, o galutinė būtis yra beasmenė. Tada jų tikslas yra panaikinti tiek objektiškus, tiek subjektiškus ryšius, ir ištirpti beasmeniškume (kitoks tapimas dievuku).
Treti supranta, kad objektiškumas yra subjektiškumo išvestinė, ir pasaulis galiausiai yra subjektiškas, bet kad jie patys nėra galutiniai subjektai. Atitinkamai, jie nebando tapti dievukais, nemano kad objektus gali stumdyti kaip nori, ir nemano, kad patys yra objektai, kuriuos galima stumdyti.
Kas link programų, be abejo, kad programos fiziniu lygiu ir psichiniu lygiu egzistuoja. Vienos yra grynai gamtinės, kitos socialinės. Blaiviai mąstantis žmogus tą suvokia, kad jo kūne ir prote veikia įvairios programos, kai kurios yra natūraliai reikalingos, kai kurios kenksmingos. Bet svarbu tai, kad siela nėra nei programa, nei paklūstanti programoms, todėl ėjimas link sielos suvokimo yra išvaduojantis iš kenksmingų programų, bei suteikiantis atramą. Jeigu žinau, kad įvairūs suprogramuoti lygmenys nėra tikrasis aš, tada išlaikau ramybę.
O taip pirma reikia nuspręst, ko mes iš tikrųjų siekiam? Nes kai didžiulė dauguma gyvena tik tam kad uždirbt daugiau, gyvent geriau, tai tuoj ir nukankinsim šią planetą tokiais vartojimo tempais. Tad koks skirtumas, kas ten rusy ką garbina, jei nevertinam, ką turim.
paragraf 78 rašė:Kas dėl sektų ir žmonių atėjimo į jas savanoriškai..
Na su sektom gal kiek ir perdėjau, eit į jas savanoriškai paprastam žmogui tikrai iš lempos netoptelėtų. Tačiau savotiškas artimas tikėjimas, požiūris į tai ką propoguoja tam tikra grupė palengvina tolesnį paklusnumą, tad didelė dalis patys nesuprasdami įsivelia, kur nereikia.
Amadeus rašė:Na su sektom gal kiek ir perdėjau, eit į jas savanoriškai paprastam žmogui tikrai iš lempos netoptelėtų. Tačiau savotiškas artimas tikėjimas, požiūris į tai ką propoguoja tam tikra grupė palengvina tolesnį paklusnumą, tad didelė dalis patys nesuprasdami įsivelia, kur nereikia.
Na taip, nedidelė žmonių dalis dėl kažkokio artimumo patenka. Pvz. koks teosofas gana lengvai į krišnaitus gali patekti.
Bet daug dažniau yra taip, kad žmogui sektos ideologija artima tampa tik po indokrinacijos.
Rašoma apie abstrakcijas ir redukcija iki absurdo: kas ne katalikas, tas yra niekalas.
"Ezoterikoje juk negalima kvestionuoti savo guru." Aš ir nuo šiol rašytojas! Žiūrėkite: "Politikoje visi vagys" Toks pats turiningas teiginys.
"Patyrinėję ir savo aplinkoje rastumėte ne vieną, turintį ezoterinio pobūdžio priklausomybių, kurios gali pasireikšti prietarų, kasdienių horoskopų skaitymu, keistų ritualų atlikimu. Keisčiausia tai, kad tokie žmonės nejaučia, jog jau yra iki ausų įklimpę į programos vykdymą, ir negali nė vieno rimtesnio sprendimo priimti, prieš tai nepasikonsultavę su būrėja ar kokiu kitu orakulu."
Norėčiau pamatyti socialoginį tyrimą, kurie paremtu šios žodžius. Turgaus bobučių pletkai.
Ar žmogus skaitantis horoskopus yra ezoterikas? kas iš vis yra ezoterikas? Nes susidarė įspūdis, bet kas, kas ne iš didžiųjų legitimizuotų religijų, tačiau yra tikintis, turintis prietarų, skaitantis Jeleną ar besidomintis, tarkim, Gardnerio raštais.
Na ir gale kaip tradiciškai, viskas suverčiama psichologijai.
Visą straipsnį galėčiau pracituoti, bet prasmės nėra. Vis tiek plauks visos pamazgos toliau.
Tragedija. 0/10, žemiau nei delfio kliedesiai.
P.S. niekaip nesuprantu to fenomeno, kada pradedama komentuoti ne straipsnis, o autorius kurio skaitytojas nepažįsta, bet susikūręs autoriaus įvaizdį jį puola. Ir kaip taisyklė kiekvienas komentuojantis autoriaus asmenybę komentuoja darydamas gramatines klaidas.