Pereiti prie turinio

Alternatyvūs vaikų mokymo metodai

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
czech-kuolis2013-09-20 16:06
Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"!  8)
Ezekiel2013-09-20 16:24

pseudo rašė:Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).

O taip nėra? Visu pirma reikėtų išsiaiškinti kas yra tas kūrybingumas, citata iš Vikipedijos Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
Kūrybinės, naujos idėjos neateina šiaip iš niekur. Jos ateina iš gyvenimiškos patirties, tyrinėjant kitų žmonių idėjas ir apmąstant tuos dalykus. Daug idėjų ateina tiesiog iš pąsamonės, per sapnus.
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis, kartais net tekdavo paaukoti naktis tam. Tai įsivaizduok kaip koncentravimasis į tokius gali padėti generuoti kūrybą, nebent naujos formulės – kiek tų tai pritaikai gyvenime. Kaip ten algebros lygtis padėjo nutapyti originalų paveikslą? Man atrodo sugaištama daug metų dalykams, kuriuos tiesiog pamiršti.
Taip jau yra, kad į susitelki tuo ir tampi.
Nežinau ar įsijungia visos smegenis nuo matematikos sprendimo, bet taip dar daugiau energijos švaistoma neproduktyviai. Studijuoti menus yra vienas dalykas, o kurti naujoves kitas.
Beje galima sakyti, kad visi žmonės gali būti laikomi menininkais ir matematikais iš prigimties. Žmogus nuolat atlieka intuityvius skaičiavimus ir tai gyvybiškai svarbu. Leonardas da Vinčis turėjo galinga vaizduotę, vizualų mąstymą todėl ir buvo toks talentingas, jis su skaičiais taip kaip dabar nedirbo. Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.
Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą – skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto. Taip kai kuriose srityse reikalingas (bent kolkas) operavimas skaičiais, tačiau tiems kuriems to nereikia tėra balastas.
Juk sutiktum daugiau medžiagos kūrybai gautum keliaudamas, gyvai tyrinėdamas pasaulį, norima sritį, naujoves ir kitų kūrėjų darbus, eksperimentuodamas, pasinerdamas į pąsamonę.
Čia susiformavęs stiprus stereotipas, kad matematika tokia naudinga ir svarbiausią, tačiau jį atlieka tik savo funkcija, ne ką reikšmingesnę funkciją nei tarkim mediciną. Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties.

czech-kuolis rašė:Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"!  8)

Šiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau. Nuvertinami natūralus žmogaus gebėjimai ir jie atrofuojasi. Galima atsikratyti visokiu nereikalingų dalykų, panašu, kad žmonės nėra patenkinti švietimo sistema todėl turės vykti pokyčiai.

czech-kuolis2013-09-20 18:03

Ezekiel rašė:Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis.

Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.

Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą – skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto.

O abstraktumas siejasi labiau su racionalumu ar ne su racionalumu? Ar mąstymą labiau lavina atvejai, kai pateikiamas a su visomis galimomis reikšmėmis, ar kai 3 su vienintele reikšme? O geriausia čia – tau patiko geometrija, nes ji buvo konkreti, o ne abstrakti! Bet vėlgi, matematika yra per daug akademiška…

Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje

Žmogaus prigimtyje yra reaguoti į skausmą, čiulpti nykštį ir kvėpuoti. Problemų sprendimo gebėjimas – deja. Priešingu atveju trimetis būtų toks pat efektyvus šioje srityje kaip trisdešimtmetis. Apie logiką visiška netiesa.

Šiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau.

Na taip, šįsyk sutinku. Kad matytum, kad minėta utopinė individualaus mokymo sistema neefektyvi didelių matematinių gebėjimų nereikia.

pseudo2013-09-20 18:22
Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
O kurios savybės matematika neturi? Tai vėl grįžtame prie žmogaus. Aš, pvz, visada spręsdavau uždavinius savo būdu, netgi kada aiškindavo naują temą mokytoja, aš ieškodavau naujų ir lengvesnių kelių, kada reikėdavo vesdavau savas formules. Spręsdamas uždavinius tu kuri sprendimus problemom, tiesą pasakius tai yra lygiai tas pats ką daro dizainas, tik matematika naudoja skaičius, lygtis ir t.t. o dizainas formą, spalvą ir t.t. Visuose dalykuose yra sausos teorijos, be jos niekur nepajudėsi, poetas norėdamas kurti turi išmokt kalbą, dailininkas piešt ir t.t. Ir čia kalbu tik apie mokyklinę matematiką. Beje dabartinė sistema yra tokia, kad po 10 kl gali paimt matieką B lygiu, kuriame nėra kas veikti, o iki 10 klasės tikrai nėra nieko sudėtingo, tieisog reikia perprasti kelis dalykus. Aš besiruošdamas PUPP kitų metų egzaminus mintinai spręsdavau. Galbūt būtų gerai, jei po 10 klasės galima būtų atsisakyti matematikos, nes B lygis vistiek bevertis.
Mano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.
Tiesa, norėjau paklausti, o kiek tamsta pats kūri? Nori paveikslo iš algebros lygčių? Ok, no problem, galim pasitelkt lygčių grafikus, galim pasitelkt fizinę lygčių formą, +/- idėją, kada susitinka + ir – jie abu virsta – (tiesą pasakius turėjau tokią diskusiją su meninkais) arba – su – virsta +. Tiesiog įsijunk fantaziją. Ir pasidomėk kaip meninkai naudojo matematiką, juk net pavyzdžių daviau…

Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. – tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.

Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. – man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.

Ezekiel rašė:

pseudo rašė:Kažkokią nesamonę parašei apie matematiką. Atrodo, kad tavo argumentai paimti iš kairės/dešinės smegenų teorijos. Atrodo, arba esi kažkoks šaltas, bejausmis robotas, arba intuityvus, kurybingas dvasinis guru. Kas mano manymu yra absoliuti netiesa, nes ir kuriant ir sprendžiant matematiką įsijungia visos smegenys. Užteks apie smegenis (einu i offtopic'ą).

O taip nėra? Visu pirma reikėtų išsiaiškinti kas yra tas kūrybingumas, citata iš Vikipedijos Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
Kūrybinės, naujos idėjos neateina šiaip iš niekur. Jos ateina iš gyvenimiškos patirties, tyrinėjant kitų žmonių idėjas ir apmąstant tuos dalykus. Daug idėjų ateina tiesiog iš pąsamonės, per sapnus.
Kai turėjau matematika pamenu daug laiko praleisdavau žiūrėdamas tik į popieriaus lapą su skaitmenimis, dažnai abstrakčiomis ir painiomis formulėmis, lygtimis, kartais net tekdavo paaukoti naktis tam. Tai įsivaizduok kaip koncentravimasis į tokius gali padėti generuoti kūrybą, nebent naujos formulės – kiek tų tai pritaikai gyvenime. Kaip ten algebros lygtis padėjo nutapyti originalų paveikslą? Man atrodo sugaištama daug metų dalykams, kuriuos tiesiog pamiršti.
Taip jau yra, kad į susitelki tuo ir tampi.
Nežinau ar įsijungia visos smegenis nuo matematikos sprendimo, bet taip dar daugiau energijos švaistoma neproduktyviai. Studijuoti menus yra vienas dalykas, o kurti naujoves kitas.
Beje galima sakyti, kad visi žmonės gali būti laikomi menininkais ir matematikais iš prigimties. Žmogus nuolat atlieka intuityvius skaičiavimus ir tai gyvybiškai svarbu. Leonardas da Vinčis turėjo galinga vaizduotę, vizualų mąstymą todėl ir buvo toks talentingas, jis su skaičiais taip kaip dabar nedirbo. Kiek žinau daugiau dirbo su geometrija, man irgi sekėsi geometrija, nes tai nereikalauja mokytis abstrakčios formulių kalbos.
Problema aš matau tame, kad tenka mokytis atlikinėti ją pasitelkiant matematinę kalbą – skaičius, simbolius, abstrakčias strūkturas, kurios sunkiai virškinamos proto. Taip kai kuriose srityse reikalingas (bent kolkas) operavimas skaičiais, tačiau tiems kuriems to nereikia tėra balastas.
Juk sutiktum daugiau medžiagos kūrybai gautum keliaudamas, gyvai tyrinėdamas pasaulį, norima sritį, naujoves ir kitų kūrėjų darbus, eksperimentuodamas, pasinerdamas į pąsamonę.
Čia susiformavęs stiprus stereotipas, kad matematika tokia naudinga ir svarbiausią, tačiau jį atlieka tik savo funkcija, ne ką reikšmingesnę funkciją nei tarkim mediciną. Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties.

czech-kuolis rašė:Matematika, be viso ko, padeda bent apytiksliai apskaičiuoti, kiek atsieitų (laiko, pinigų ir žmogiškų resursų atžvilgiu) utopiniai projektai "Kiekvieną vaiką mokykime individualiai"!  8)

Šiuos dalykus galima paskaičiuoti ir intuityviai, gal net efektyviau. Nuvertinami natūralus žmogaus gebėjimai ir jie atrofuojasi. Galima atsikratyti visokiu nereikalingų dalykų, panašu, kad žmonės nėra patenkinti švietimo sistema todėl turės vykti pokyčiai.

Ezekiel2013-09-20 20:04

pseudo rašė:Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
O kurios savybės matematika neturi? Tai vėl grįžtame prie žmogaus. Aš, pvz, visada spręsdavau uždavinius savo būdu, netgi kada aiškindavo naują temą mokytoja, aš ieškodavau naujų ir lengvesnių kelių, kada reikėdavo vesdavau savas formules. Spręsdamas uždavinius tu kuri sprendimus problemom, tiesą pasakius tai yra lygiai tas pats ką daro dizainas, tik matematika naudoja skaičius, lygtis ir t.t. o dizainas formą, spalvą ir t.t. Visuose dalykuose yra sausos teorijos, be jos niekur nepajudėsi, poetas norėdamas kurti turi išmokt kalbą, dailininkas piešt ir t.t. Ir čia kalbu tik apie mokyklinę matematiką. Beje dabartinė sistema yra tokia, kad po 10 kl gali paimt matieką B lygiu, kuriame nėra kas veikti, o iki 10 klasės tikrai nėra nieko sudėtingo, tieisog reikia perprasti kelis dalykus. Aš besiruošdamas PUPP kitų metų egzaminus mintinai spręsdavau. Galbūt būtų gerai, jei po 10 klasės galima būtų atsisakyti matematikos, nes B lygis vistiek bevertis.
Mano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.
Tiesa, norėjau paklausti, o kiek tamsta pats kūri? Nori paveikslo iš algebros lygčių? Ok, no problem, galim pasitelkt lygčių grafikus, galim pasitelkt fizinę lygčių formą, +/- idėją, kada susitinka + ir – jie abu virsta – (tiesą pasakius turėjau tokią diskusiją su meninkais) arba – su – virsta +. Tiesiog įsijunk fantaziją. Ir pasidomėk kaip meninkai naudojo matematiką, juk net pavyzdžių daviau…

Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. – tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.

Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. – man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.

Matematikos studijavimas gal gali skatinti kurti naujas idėjas, tačiau čia būnant suvaržytam dar papildomų taisyklių, gaunant palyginus ribota naujos informacijos kiekį ir dar tokios, kuri mažai ką turi bendro su gyvenimu sunkiai įmanomas kūrybiškumas. Net jei atsirastų naujos idėjos nuo matematikos užsiėmimu kaip tai galėtum naudingai pritaikyti gyvenime?
Tai kam mokintis dar tos matematikos kalbos žmogui, kuris neturės nieko bendro su ją? Aš neturiu ir galiuosi, kad švaisčiau laiką beverčiams dalykams kai tarkim galėjau tobulinti piešimo įgūdžius. Beje pats kūriu iš reikšmingos patirties ar vaizduotės, sapnų. Galima pabandyti kūriant paveikslus panaudoti matematika. tačiau tai tik kūrybos suvaržymas.

Mano nuomone meninkas ar galbūt ir šiaip kūrybiškas žmogus turi savybę pamatyti dalykuose daugiau nei tiesiog jų fizinę formą. Jeigu matematikoje matai tik beprasmes formules ir skaičius, taip, tai tau jokios naudos neatneš. Vienas poetas man yra pasakęs, nėra nevertingos informacijos, esmė yra kaip tu ją panaudoji.

Ne visai supratau šios vietos. O ką galima pamatyti daugiau be fizinės formos? Tai įdomu kiek žmonės prisimena ir panaudoja to ko moko mokyklose ar aukštojoje?

Matematikos pamokos nepagerins logiką, gebėjimą spręsti problemas, nuoseklumą, nes tai jau yra žmogaus prigimtyje. – tai yra mankšta, tai ką pasakei, yra maždaug tolygu pasakymui, kad sportininkui nereikia kilnoti svarmenų, nes jis iš prigimties yra stiprus.

Blogas pavyzdys, nes gebėjimas logiškai mąstyti negali atrofuotis. Gali padėti naujos žinios, patirtis, o iš matematikos pamokų abejoju ar jos daug gauni.

Gal taip atsitiko, nes žmonija pernelyg pasinėrė į racionalizmą, akademizmą ir vengia nevaldomos vaizduotės, chaotiškos ir laisvos žmogaus prigimties. – man būtų įdomu, kad pagrįstum savo teiginį, nes man tai panašu į antikinį ar viduramžių požiūrį į emocijas, žmogaus prigimtį. Dabar yra žinoma, kad net emocijos ir jausmai turi savo racionalumą.

Racionalistinė ideologija, leidžia kurti abstrakčias idėjas, filosofijas, teorijas, kurios yra teisingos ne dėl įrodymų, o dėl kitų priežasčių, pvz. autoritetingumo, populiarumo. Matematika irgi yra anstrakti, jos teiginiams nebūtinas eksperimentinis įrodinėjimas, todėl gali būti klaidinga.
Kai kurios emocijos ir jausmai gali turėti mokslinį paaiškinimą remiantis stebėjimais, o ne racionalistiniais išvedžiojimais.

Liksiubevardo2013-09-20 20:23
Kad tu labiau kalbi apie fizika, ten tai formuliu daug. Ir as asmeniskai fizikos nemegstu del per dideliu suvarzymu, ypac nekenciu kad privalai skaiciuot kilogramais :D. Matematikoj nera jokiu ribu. Jei tau nesiseke tai tu gal ir bijai jos, bet patikek ten tikrai galima mastyt kurybiskai, manipuliout skaiciais, perkelinet juos ir pan. As pvz niekada nemokejau nei vienos matematines formules, bet esu matematikos pirmunas, dalyvauu olimpiadose ir pan. formules jei ka pasiziuriu, arba ismastau savo 😀
Ezekiel2013-09-20 21:01
Man įdomu kodėl ne svarbiausias dėstomas dalykas yra filosofija – visu mokslų motina ir pats seniausias, kuri apima tiek daug sričių, yra aktuali, ypač dabar kai trūksta visuminio ir kritinio mąstymo, kuris tikrai padėtų sprendžiant problemas. Kadangi filosofija kalba apie socialinius reiškinius, religijas, menus, mitus ir įvairius mokslus gali suteikti ne tik žinių, bet ir duoti peno kūrybai. Manau vaikams būtų įdomiau ir naudingiau diskutuoti filosofinėmis temomis, nes tai artima žmogaus prigimčiai nei mokytis sausas teorijas ir spręsti kažkokias formules.
Liksiubevardo2013-09-20 21:11
Labai ryskiai pasisakai kad nereikia tu sausu formuliu visai. Bet pripazink kad gyvenyme reikia VISKO!
Na bet tavo mastymo jau nepakeisi, tik ne per forumus. O del filosofijos as 100% procentu sutinku.
Tai tikrai labai naudingas dalykas, pats megstu filosofuot, bet negaliu issakyt savo nuomones. Aisku su klasiokais kartais pafilosfuojam, bet tik su protingesniais, ir labai retai. Aisku ir per pamokas pasitaiko, ypac literaturos ar tikybos, bet retokai. Galetu ivesti filosofija ivesti kaip panasu dalyka kaip dorinis ugdymas. 100% pritarciau.
Ezekiel2013-09-20 21:31
Gerai, o kaip būtų jei jums būtų privalomos krikščionybės paskaitos ir reikėtų atkalti dogmas.
Aš nežinau kodėl turėjau mokytis matematikos ir kitokius nereikalingus dalykus, tiesiog reikalavo sistema ir tikėjau, kad taip turi būti. Ar tai netolygų religijai? Va pavyzdžiui fizika tyria realius reiškinius, mokiniams demontruojami gamtos reiškiniai. Matematika nereikalauja įrodymų, nors ir remiasi griežta logika yra teisinga nebent pati savyje.
a.t.sielis2013-09-20 22:19

Ezekiel rašė:Gerai, o kaip būtų jei jums būtų privalomos krikščionybės paskaitos ir reikėtų atkalti dogmas.

Prievarta ir religija, sielos dalykai, – nesuderinama. Laisvos valios pažeidimas. Todėl tiek daug problemų ir kilo istorijoje, kai materialistai žmonės bandė savo vaikams ar visuomenei per prievartą diegti religiją.

Jeigu kur ir turi būti pilna, absoliuti laisvė, tai būtent sielos klausimų srityje. Kitur mus vienaip ar kitaip elgtis verčia aplinkybės ("nedirbsi – nevalgysi", ir t.t. ir pan., materialaus pasaulio realybė, reikia išgyventi, nepražūti, išlikti ir nepasiduoti priešiškų jėgų veikiamam). Bet čia negali būti jokios prievartos, nes ieškoma to, kuo siela natūraliai yra, kokia ji laisvai atsiskleidžia, be jokių priešiškų jėgų aplinkos, tobuloje būties sferoje. Kaip sakoma, "meilė per prievartą neįmanoma", taip pat ir grožio suvokimas per prievartą neįmanomas.

Tikėjimo dalykai turėtų būti dėstomi tik tuo tikintiems ir to norintiems.

Filosofija vėlgi visų negali sudominti, nes ne visi žmonės vienodi, tai domina "žynio/dvasininko/ intelektualo" tipo žmones, dar šiek tiek "kario/valdovo/socialinio lyderio" tipo žmones, o kitų ne. O šių tipų žmonių yra mažuma. Taigi, ne visus reiktų mokyti vienodų dalykų. Kiekvienam pagal prigimtį.

Liksiubevardo2013-09-20 23:14
Galetu buti filosofojos bureliai. O ezekiel kas atsirado pirmiau fizika ar matematika, chemija ar matematika? Kaip sakoma matematika visu mokslu motina.
a.t.sielis2013-12-07 09:59
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tradicinio-mokymo-griovejas-salis-svarbi-ne-tuo-kokia-desra-valge.d?id=63475254

„Posovietinėms šalims, kaip niekam kitam, reikia naujo požiūrio į mokymą: išnaikintas genofondas, penkiasdešimt metų viešpatavo vienintelė idėja, kuria nebuvo galima abejoti. Rezultatas – daugybė siaurai mąstančių žmonių, kurie geba reaguoti tik į frazes, o konteksto nemato“, – interviu DELFI teigė Lietuvoje viešėjęs garsus smuikininkas ir rašytojas Michailas Kaznikas.

omcikas2013-12-07 15:32

Ezekiel rašė:Gerai, o kaip būtų jei jums būtų privalomos krikščionybės paskaitos ir reikėtų atkalti dogmas.
Aš nežinau kodėl turėjau mokytis matematikos ir kitokius nereikalingus dalykus, tiesiog reikalavo sistema ir tikėjau, kad taip turi būti. Ar tai netolygų religijai? Va pavyzdžiui fizika tyria realius reiškinius, mokiniams demontruojami gamtos reiškiniai. Matematika nereikalauja įrodymų, nors ir remiasi griežta logika yra teisinga nebent pati savyje.

Be matematikos nė iš vietos ar dirbsi sandelį ar prie mechaninių įrengimų ar vadybininku ar programuotoju ar statybininku ar dar kur. Yra specialybių kur matematikos nereikia, bet tokių nelabai daug..

Ezekiel2013-12-07 23:00

omcikas rašė:Be matematikos nė iš vietos ar dirbsi sandelį ar prie mechaninių įrengimų ar vadybininku ar programuotoju ar statybininku ar dar kur. Yra specialybių kur matematikos nereikia, bet tokių nelabai daug..

Nesąmoningas teiginys. Visos tavo minėtos profesijos gali būti puikiausiai dirbamos ir be matematikos, kai kur "smegenų plovimas" matematika net kenkia. Nebent labiau gali prireikti kokiam programuotojui ir tai ko moko per matematika nedaug ką turi bendro su IT. Iš to ką mokiausi aš pritaikau nebent paprasta aritmetika, viska kita galiu skaičiuoti intuityviai.
Reikėtų vietoj nereikalingų ir laiką švaistančių dalykų geriau dėstyti kokią filosofija, politologija, pilietinį ugdymą ir daugiau praktikos, nes matau žmonės kaip avys viskuo tiki ir išnaudojami. Sistema sako reikia mokėti matematika, mokesčius, himną, paklūsti autoritetui, mokėti mokesčius ir taip daro. Kažkodėl daug nebaigusiųjų žmonių yra sėkmingi: http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos

Mokyklos nebūtinai skirtos mokyti, jos idealiai tinka ir indokrinacijai.

varpainis2013-12-07 23:18

Ezekiel rašė:

omcikas rašė:Be matematikos nė iš vietos ar dirbsi sandelį ar prie mechaninių įrengimų ar vadybininku ar programuotoju ar statybininku ar dar kur. Yra specialybių kur matematikos nereikia, bet tokių nelabai daug..

Nesąmoningas teiginys. Visos tavo minėtos profesijos gali būti puikiausiai dirbamos ir be matematikos, kai kur "smegenų plovimas" matematika net kenkia. Nebent labiau gali prireikti kokiam programuotojui ir tai ko moko per matematika nedaug ką turi bendro su IT. Iš to ką mokiausi aš pritaikau nebent paprasta aritmetika, viska kita galiu skaičiuoti intuityviai.
Reikėtų vietoj nereikalingų ir laiką švaistančių dalykų geriau dėstyti kokią filosofija, politologija, pilietinį ugdymą ir daugiau praktikos, nes matau žmonės kaip avys viskuo tiki ir išnaudojami. Sistema sako reikia mokėti matematika, mokesčius, himną, paklūsti autoritetui, mokėti mokesčius ir taip daro. Kažkodėl daug nebaigusiųjų žmonių yra sėkmingi: http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos

Mokyklos nebūtinai skirtos mokyti, jos idealiai tinka ir indokrinacijai.

Dar daugiau nebaigiusiuju mokyklos gyvenime yra absoliuciai nieko nepasieke. Isimtis tik patvirtina taisykle.

czech-kuolis2013-12-07 23:28

Kažkodėl daug nebaigusiųjų žmonių yra sėkmingi: http://www.i-fitness.lt/straipsniai/50-labai-sekmingu-zmoniu-kurie-niekada-nebaige-mokyklos

na, palyginus su tuo, koks procentas kasmet baigia mokyklas, tai manau, nėra labai daug…oi palauk, čia matematika būtų, o matematika sistemos įrankis!!! Plius, labai džiaugiuosi, kad radau:

Alternatyvūs vaikų mokymo metodai
Sinusų apskaičiuot turbūt irgi nemokėjo, o tiek pasiekė.

O jei rimtai, tai, mano nuomone, yra milijoną kartų naudingiau užsiimti matematika, nei ieškoti įsivaizduojamų priešų.

omcikas2013-12-07 23:29
"Matematikos dalykui tenka išskirtinė reikšmė ugdant mokinių gebėjimus skaičiuoti, logiškai mąstyti ir formalizuoti, lavinant jų vaizdinį, erdvinį ir tikimybinį mąstymą, analitinio bei sintetinio suvokimo ir pažinimo galias. Žinomų matematikos sąvokų, matemati­nių modelių, metodų, ryšių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas ir taiky­mas kiekvienam mokiniui sudaro prielaidas ne tik pažinti pasaulį, perimti šimtmečiais susiformavusią žmogaus mąstymo ir veiklos kultūrą, bet ir padeda jam tiek praktinėje veikloje, tiek kasdieniame gyvenime.
Perteikiamos žinios yra tikrai vertingos ir veiksmingos tik tuomet, jei moki­nys jas supranta, geba interpretuoti ir taikyti, jei suvokia, kodėl mokosi."

Ne mano mintis, bet pilnai tam pritariu. Galbūt ne viskas iš matematikos taip reikalinga visokie sinusai cosinusai ir pan, bet geometrija, tikimybių teorija, susiskaičiuot procentus, proporcijas ir pan  svarbu mokėti.