Akciju rinkos smukimas
Kaip matose ar skaitome siandien, 8% smuko Kinijos akciju rinka, taip pat tai paliete jau ir kitas salis.
Ar laukia musu nauja ir gilesne krize, ar tai tik laikini svyravimai?
Taip jau yra, kad didesnis žaidėjas paveikia mažesnį, nes mažesnis visada yra nuo didesnio priklausomas. Tam tikros prekės yra gerai parduodamas tik todėl, kad didesnis pirkėjas gali pirkti ir perka daug, jei tik didesnis pirkėjas pradeda pirkti mažiau, reikia rasti arba alternatyva, arba nebeturi praktiškai kam parduoti.
is cia gauname tai kad turime kazkoki apibrezta ribota turto kieki kurio turi uztekti visiems, bet kazkas nori daugiau todel kazkam lieka maziau, toliau ekonomika, tas kas turi maziau negali isleisti daugiau nei turi, o tas kas nori ir ima daugiau jie ima ne is sukuriamo turto, ima is topacio turto apyvartos, bet jei isleidziama maziau apyvarta mazeja, o kad gauti tapati is mazesnes apyvartos reikia didinti savo gaunama dali, bet del to kitiems lieka dar maziau, jie isleis dar maziau…
cia primityviai, aisku yra niuancu, kaip pvz ne visi nori risti pinigus prie aukso, o nori spqusdintis banknotus neribotai, kaikurie nesaziningai dalyvauja apyvartoje ir t.t.
iseitis yra, seniai pasaulyje zinoma, tai mazesnis atitrukimas tarp sluoksniu, tai reiskia tolygesnis turto pasidalijimas, tai reiskia turtingesne zemesne klase kuri sudaro didziaja dauguma visuomenes, tai reiskia didzioji dauguma gales daugiau isleisti, tai reiskia didesne apyvarta, o uzdirbti galima is didesnio antkainio arba didesnio kiekio.
ar siti darbai turetu buti dengiami is turimo turto?
Tas pats ir auksu, sidabru ar bet kokiu kitu metalu, supirkimo kainas nustatai gi ne pats, o žmonės pasaulio viršūnėje, būna momentu kuomet už metalą gali gauti daug pinigų, būna momentų kai už metalą gausi labai mažai.
Noriu pasakyt tai, kad per bankus ir ekonomika pasaulio galingiausieji tampo virveles. Jei tik reiks žmonės ir už dubenį sriubos dirbs ir ką jie padarys, streikuos? Viskas tuomet būtų padaryta teisiškomis priemonėmis, žmonės sulaikomi, kai kurie iš jų galbūt net ir rimtesnių problemų turi su teisėsauga. Tad pasaulinė krizė ar kažkas panašaus skamba kiek juokingai, nes kenčia labai vidutiniškos verslo kompanijos ir paprasti eiliniai.
Jeigu turi šimtą milijonų ir dėl krizės prarandi du milijonus, taip tau skaudu, bet tu gali važinėti tuo pačiu ferrari, gyventi toje pačioje viloje, valgyti ir pramogauti taip kaip ankščiau, o tuo tarpu eiliniam darbininkui dėl krizės numažinta alga sugadina gyvenimą, nes jis ir taip nieko nematė, nieko neturėjo, o dabar turi mokytis egzistencijos pagrindų, geriausias turbūt sprendimas pasiimti neaiškią knygą apie "ne piniguose laimė" ir ignoruoti pasauly :))
Tiesa nemaloni, bet tokia yra.
jei pries krize as turejau 100 milijonu tai krizes metu mano turtas tikrai mnesumazes, greiciau atvirksciai. taip yra, cia galima izvelgti sukciavima arba pasinaudojima situacija cia kaip pziuresi, pasidomek kiek zmoniu praturtejo krizes metu.
aukso kaina svyruoja todel kad pvz (neskaiciavau tai is akies) valstybe turi tona aukso ir banknotu milijono vertes, tai reiskia kad tona aukso verta milijono, kita valstybe turi dvi tonas aukso ir banknotu uz milijona, tai reiskia kad cia tona aukso verta puses milijono, bet sitos valstybes vienas banknotas vertas dvieju anksciau minetos valstybes banknotu.
toliau aukso kainos svyravimas, tarkim tapati pirma mineta valstybe turinti tona aukso ir banknotu uz milijona prisispauzdina banknotu dar milijono vertes, tai reiskia kad tapati tona aukso dabar jau verta nebe vieno o dvieju milijonu, bet tuopaciu tai reiskia valiutos nuvertejima, tai reiskia kad jei auksas brangsta, istikruju jis pinga, arba tiksliau sakant auksas nebrangsta ir nepinga, tik valiutos kursas sokineja aukso atzvilgiu, todel stabiliausia valiuta bei investicija yra auksas, jo verte visada vienoda, tik benknotu kuriais skaiciuosime israiska sokineja, o sokinejimo priezastis auksciau paminejau
bet cia viskas jei valiuta risama prie aukso, o jei nerisa tada nzn, greiciausiai bardakas, pan kaip vokietija po antro pasaulinio karo atsisake risimo prie aukso.
Praturtėja per krizes tik tie, kas susiję su įvairiais sukčiavimais, bet čia nėra esmės krizė ar ne, nes jeigu gali siekti valstybės pinigus, tai jų bus daug ar mažai visvien pasieksi.
O jeigu esi paprastas, legalus verslininkas krizė visuomet tave paveiks, nes krizei esant stoja rinka, žmonės nebegali pirkti taip, kaip pirko ankščiau. Per kiekvieną krizę smulkieji verslininkai dažniausiai neišgyvena, nes jų prekės nebėra perkamos, klesti tik didieji tinklai, kurie gali daryti akcijas produktams.
kaip pavyzdys krizei butu zaidimas monopolis, kol visu zaideju turtas vienodos vertes pinigu apyvarta tolygi, kai vienas zaidejas superka didziaja dali turto, tada game over, bankrotas, krize, raba pralaimintis zaidejas atsispauzdina daugiau banknotu
pasidomek kad ir lietuviu ukininku pelnu pastaraisiais 10m. yra saku kurios per krize suklesti, tik niekas garsiai nekalba kad neatsirastu gudruciu bandanciu siulyti krizes pasekmes svelninti tu klestinciu verslo saku saskaita.
Taigi kitaip ir nėra įmanoma, valiuta yra būtina. Senovėje buvo mainai, dešimt galvijų už kažkokį svarbų daiktą ar pastatą, vėliau buvo įvestos monetos, pinigai ir čia nieko nepadarysi.
valiuta atsirado tam kad patogiau butu "trupinti" auksa, kaip pvz turi kilogramo grynuoli, esi labai turtingas, bet su vienu aukso grynuoliu neatsiskaitysi su keliais pardavejais.
yra gan ydomiu samokslo teoriju kad aplamai valiuta yra tik iliuzija, tik priemone valdyti globaliai zmonijai, priverstine vergove ivyniota i grazu popiereli, kad bankai gyvuoja tik sukciavimo principu pardavinedami tai ko neturi, tiksliau svetimus pinigus o pardavineti svetima turta kazkaip nelabai legaliai skamba, nu ir dar keli idomus niuancai, jei idomu susirasi.
idenmeyou rašė:Tai tas pats ir auksas nėra turtas. Auksas kaip metalas yra visiškas ššš
Auksas turi tokiu savybiu, kuriu neturi kiti metalai. Kaip manai kodel kontaktai (telefone, kompiuteryje ir pan.) yra paauksuoti? Be to auksas ir nera pats brangiausias metalas. Tarkim ta pati platina daug brangesne.
Glow rašė:Auksas turi tokiu savybiu, kuriu neturi kiti metalai. Kaip manai kodel kontaktai (telefone, kompiuteryje ir pan.) yra paauksuoti? Be to auksas ir nera pats brangiausias metalas. Tarkim ta pati platina daug brangesne.
Tai ir kiti metalai turi tokių savybių, kurių neturės auksas 😀
Paauksuoti visi šie prietaisai tik todėl, kad istorija taip susiklostė jog auksas yra vertinamas, nuo pat senovės dauguma dirbinių būdavo daromi auksu ir buvo labai laikomi vertingais.
Jeigu pradėsi vertinti kas kuo auksota ar kas pasaulyje perkama tai akivaizdžiai nieko gero nenusipirksi. Dauguma produktų pasaulyje yra naudojami ir pateikiami kaip vertingi, tik jie būna nei atsparūs, nei kažkuo ypatingi. Panašus variantas būna ir kai megztinis brangios firmos gali kainuoti iki tūkstančio, nors jo medžiaga visiškai paprasta, čia gaunasi mokėjimas už vardą, bet kokybės neįrodo.
Be to ir už ta pačia platina yra brangesnių. Kaina niekada neįrodo vertės, o tik žmonių kvailumą kai už vardą mokama daug.
kad ir taspats megztukas, tarkim siulai bus 5eu, tai nereiskia kad megztuko kaina turi buti 5eu, nes as dirbau savaite ir uz darba noresiu gauti 100eu, todel parduosiu uz 105eu, kitas gal toki pati pagamines su daug mazesnemis darbo valandu savaudomis, naudodamasis pramoniniais metodais, pardavines uz 10eu.
seip aplamai siandien dienai prekes verte yra tokia uz kokia pardavejas sugeba ja parduoti.
Dar tokia įdomi naujiena iš Kinijos. Per 2 savaites jie pardavė apie 100 milijardų JAV vertybinių popierių. Nemanau kad JAV dėl to labai patenkinti. 🙂
Vytautas rašė:Šiais laikais prekių gamyba yra pati mažiausia smulkmena. Tiesiog beprotiškas darbo našumas. Tik problema kad prie tokio darbo našumo reikia labai mažai žmonių. Ir kuo toliau tuo labiau. Bet va dirbti kad išgyventi reikia vis ilgiau. Paradoksas. Turėtų būti atvirkščiai. Bet čia ir esmė kad dirbančiojo darbo vaisiai nešildo. Jie kažkur nusėda. O kadangi didžioji darbo užmokesčio dalis nueina mokesčiams tai reiškia išlaikymui nedirbančių arba dirbančių tai ko nereikia. Suskaičiavus visus mokesčius tai dirbančiam iš jo uždirbtų pinigų lieka ne daugiau 20%. O darbdavio naudos iš dirbančio jau neskaičiuosim. Suprantama ten koks verslininkas samdantis vieną kitą žmogų nesiskaito. Jo padėtis net blogesnė nei dirbančio. Bet monopolistai kitas reikalas.
apie sita atitrukima tarp klasiu ir skurdzia zemesne klase anksciau ir kalbejau, paradoksas bet del savo gosumo pasmerkti valdantieji, patys mazinasi apyvarta is kurios jie gyvena, imk antkaini, mokescius ka tik nori, skurdi zemesne klase mazina juos visus, kaip pvz, zemesne klase maziau kontroliuojasi savo biudzeta, tai reiskia kad jei zemesne klase uzdirba i rankas 4000eu per metus jie tiek ir isleidzia, jei uzdirbtu 10000eu jie 4000 eu neatsidetu i kojne, jie isleistu 10000eu (bent 90% tai tikrai) kad gauti 10000eu apie 5000eu darbdavys dar sumokes i biudzeta, plius apie penktadalis is 10 000 uz pvm, cia jau gaunasi 7000eu i valstybes biudzeta.
krc kuo turtingesne zemesne klase tuo turtingesne valstybe, bet beda kad visiems neuztenka, siandien turtingi valdantieji todel skursta visi kiti, jei valdantieji uzdirbtu tarkim 200% zemesnes klases atlyginimo tada mes lietuvoje nesunkiai pasiektume europini lygi, o siandien vienas per metus uzdirba 4000eu kitas 1000000eu per metus, sita dvieju zmoniu atlyginima padalinkim ant 100 zmoniu gausim po 10040 eu metams, arba po 836.6 eu men, tai reiskia kad galetume idarbinti 98 zmones ir jiems padori alga iseitu jei valstybe isdrystu nubombinti viena valdantyji, imkime lietuvos valstybes mastu ir turetume kaip minimum vokiska pragyvenimo lygi.
seip nesunku rasti vokieciu vidutinius atlyginimus, pvz pas mus statybose vidutinis darbuotojas uzdirba apie 500eu, o darbu vadovas 1450eu, nekalbu jau apie direktoriu atlyginimus, vokietijoje darbuotojas uzdirba apie 1700-2000eu darbu vadovas 2500eu, ir tai atsispindi pragyvenimo lygyje.
nu ir nesidomejau bet gal turtingesnese salyse mokescius moka visi, o pas mus tik tie kurie mazai uzdirba
tadasas99 rašė:jei jau apie prekes verte kalbant, tai prekes kaina sudaro ne tik sudetines medziagos kuriu kaina butu daugmaz aiski, o ir darbas, o darba kiekvienas isivertinti gali savaip.
kad ir taspats megztukas, tarkim siulai bus 5eu, tai nereiskia kad megztuko kaina turi buti 5eu, nes as dirbau savaite ir uz darba noresiu gauti 100eu, todel parduosiu uz 105eu, kitas gal toki pati pagamines su daug mazesnemis darbo valandu savaudomis, naudodamasis pramoniniais metodais, pardavines uz 10eu.seip aplamai siandien dienai prekes verte yra tokia uz kokia pardavejas sugeba ja parduoti.
Tai niekam nėra įdomu kiek už tą prekę tu nori gauti, gali norėti ir milijono.
O dabartiniame pasaulyje dauguma prekių yra pervertinama ir už jas mokama daug, nors jos visai nėra vertingos.
Daugelis už daiktus moka brangiai ir įsivaizduoja, kad jie būtent tiek verti ir yra geresni už pigesnius. Nė velnio dauguma brangių prekių nei kiek ne geresnios, o dauguma prastesnės, paprasčiausiai turi gerą vardą ir žmonių kvailumą. Nes visuomet yra tendencija kuomet yra perkama tuomet kainos šokteli.
cia tas pats kaip lietuviai perka 15m senumo masina su atsuktu spidometru iki 100000 ar maziau ir jiems tai normalu

