Reicho idėja nebuvo niekuo ypatinga – tas pats imperinis mąstymas, kuris egzistavo nuo seno. Europoje ir kitur pasaulyje daug imperijų bandyta sukurti per istoriją, daug sukurta, ir daug jų iširo.
Manau, apskritai imperija, jeigu būtų civilizuota, būtų o.k., nes visiems būtų gerai. T.y. jeigu būtų viena Pasaulinė Imperija, kuri apimtų visas pasaulio šalis. Tada būtų viena tvarka, viena valdžia, nereiktų krūvos kariuomenių, karų, konfliktų, prekybos karų ir visokių kitokių nesąmonių.
Didžioji problema, kad barbarai stengiasi sukurti barbariškas imperijas, paremtas prievarta, nežmogiškumu. Hitleris nebuvo išimtis.
Hitleris pradėjo kaip nesėkmingas dailininkas, t.y. menininkas. Negalėjo rasti vietos visuomenėje. Tada pateko į kariuomenę, ir ištarnavo 4 metus.
Po pralaimėto karo, sekė nusivylimas, Vokietijos chaosas, netikusi demokratija. Hitleris, kaip ir dauguma vokiečių, svarstė, kodėl karas buvo pralaimėtas ir norėjo revanšo, antro raundo. Jam vėl reikėjo rasti vietą visuomenėje. Buvo svarstoma, kaip padaryti taip, kad toks pralaimėjimas nepasikartotų, kad Vokietijai pavyktų sukurti imperiją.
Laikai buvo neramūs, visokios revoliucingos idėjos, komunizmas, fašizmas, evoliucionizmas, materializmas. Vokietijai ypač nesisekė, nes demokratija virto chaosu ir pjautynėmis.
Hitleris nusprendė tapti politiku, siekti valdžios ir imperijos sukūrimo, ir atrado savyje oratoriaus talentą. Kaip politikieriui toje chaotiškoje aplinkoje jam sekėsi, ir dėdamas daug energijos, veikdamas, kalbėdamas, užkrėsdamas kitus, šis fanatikas maniakas pasiekė savo tikslą – paėmė valdžią Vokietijoje. Kartu su savo suburta kriminalinio mentaliteto nacių šutve.
Bet iš tikro jo atsidūrimą valdžios viršūnėje parėmė kariuomenės elitas, kurie turėjo tokį patį bendrą interesą – karinį revanšą Europoje. Bet kariuomenės elitas suklydo, kai galvojo, kad sugebės kontroliuoti nacius. Galiausiai gavosi taip, kad tai naciai ėmė pilnai viską kontroliuoti.
Beje, vokiečiai nebuvo labai kuo nors išskirtiniai. Visos didelės Europos tautos politiškai buvo kriminalinio mentaliteto – visi turėjo kolonijų ir žiauriai elgėsi bei išnaudojo kokius nors "laukinius". Amerikiečiai JAV žiauriai susidorojo su Amerikos indėnais, ilgą laiką laikė negrus kaip vergus. Rusijoje valdžią paėmė teroristai bolševikai. Taigi, vokiečiai buvo daugiau mažiau panašaus moralinio lygio, tik tai reiškėsi aršesnėmis ir radikalesnėmis formomis. Galbūt jie buvo labiau fanatiški, labiau išprotėję.
"Griežtos rankos" diktatūra Vokietijoje suvaldė betvarkę, ir nukreipė išteklius ir pastangas kryptingai. Tuo ir galima paaiškinti situacijos pagerėjimą, jeigu toks ten buvo, nes pagerėjimas taip pat buvo ir propagandinis, be to, skundų sumažėjo dėl baimės nukentėti. Pavyzdžiui, Hitlerio valdžios pastatytos naujos automagistralės (autobahnai) buvo daugiau investicija tolimai ateičiai, o tuo metu realios naudos nedavė, nes tiesiog nebuvo tiek automobilių. Profsąjungų veikla buvo apribota, žmonės dirbo už mažus atlyginimus, bet nesiskundė, nes kam tu pasiskųsi diktatūroje? Pagrindiniais Hitlerio nuopelnais buvo laikomi bedarbystės sumažinimas, tautos suvienijimas, Vokietijos tarptautinės pozicijos sustiprinimas.
Ties tuo galėjo ir sustoti.
Bet ne, reikėjo kurti didelę imperiją, išsidriekusią į rytus. Kūrė mat amžiną reichą, įsivaizdavo nuolatinę darvinišką kovą dėl išlikimo su žydais, slavais, kur stipresnė vokiečių rasė nugali silpnesnes žydų, slavų rases. Įsivaizdavo, kad nustums rusus už Uralo kalnų, ir ties Uralo kalnais nuolat vyks karas, o iki Uralo kalnų gyvuos Vokietijos imperija. Na o žydų sunaikinimo idėja buvo grynai maniakiška, nors genocidiniai impulsai nėra toks retas dalykas – kaip jau minėta, stipresni ir galingesni kartais užsiima kokių nors "laukinių" genocidu ar eksploatavimu.
Akivaizdu, kad Hitleris nebuvo žmonijos išgelbėtojas, greičiau jau žmonių naikintojas. Buvo barbaras, maniakas, beprotis, kraštutinai agresyvus principo lygmenyje.
Tokiais principais sukurtos imperijos negali išsilaikyti, nes nėra tvarios. Jeigu imperijoje engiami žmonės, anksčiau ar vėliau jie sukils. Arba imperija nusilpsta dėl vidinės degradacijos, kadangi nėra moralės ir išminties, o tik egoizmas, hedonizmas, kova dėl galios, turtų ir pan., (kaip ir vyko tarp nacių), ir tokia imperija galiausiai būna nukariauta išorės jėgų.
Nacizmas ir bolševizmas, Hitleris ir Stalinas, buvo grėsmės žmonijai, kurios sunaikino viena kitą.
Tos grėsmės iškilo dėl to, kad technologijos ir kiti pokyčiai leido sukurti totalitarines valstybes, su didele karine griaunamąja galia, su indoktrinuotomis masėmis. Kitaip sakant, blogiečiai skubėjo pasinaudoti naujomis technologijų galimybėmis ir naujomis sąlygomis. Bet, kaip matome, tokio masto demonams likimas nebūna palankus – atsiranda kiti demonai, ir kovodami tarpusavyje, jie vieni kitus sunaikina.
Visgi, visata palaiko tam tikrą pusiausvyrą, kad neįsigalėtų patys brutaliausi blogiečiai.