Sveiki komentatoriai,
9/11 įvykis mums tikrai sukėlė nemažai abejonių ir susidarė šimtai skirtingų nuomonių, tačiau, tarp mūsų specialistų gretų senai aišku kodėl sugriuvo pastatas.
Dirbu vienoje užsienio kompanijoje priešgaisrinių sistemų indžinieriumi. Kaip žinote visi priešgaisriniai standartai (NFPA13) yra imami iš priešgaisrinių standartų motinos JAV ir pritaikomi Europoje su mažais papildymais ir pakeitimais, todėl visos mūsų stažuotės ir apmokymai vyksta, būtent, JAV.
Teko taip pat kalbėtis ir su vienu iš indžinierių tiesiogiai buvusių atsakingų už 9/11 tyrimą.
Pabandysiu apžvelgti situaciją ir aprašyti, kas gi nutiko tą nelemtą 9/11 dieną.
Visų pirmą reikėtų atsisžvelgti į bokštų dvynių konstrukciją. Bokšto dvynių vidinis konstruktyvas (mes vadinam griaučiais) buvo sudarytas atsisžvelgiant į bokšto aukštį, klimato veiksnius, bei galimas gamtos anomalijas. Lėktuvo katastrofos BUVO taip pat paskaičiuotos, kurias jis turėjo pilnai atlaikyti ir nuo šoninio smūgio niekada nebūtų sugriuvęs, net jei ir 10 lėktuvų vienu metu trenktųsi.
Bokšto "griaučių" gamyboje buvo panaudoti spec. mazgai ir geležis leidžianti bokštui judėti į šonus, kad sumažintų ir net visai neduotų galimybės pagrindiniaim bokšto konstruktyvui lūžti ar linkti.
Bokštas turėjo savo judėjimo amplitudę, kas buvo labai normalu statant tokius dangoraižius. Bokšto dvynio masė buvo tokia didelė, kad lėktuvo atsitrenkimas prilygtų beveik kaip į sieną atsitrenkusios musės efektui. Blogiausiu atveju, būtų lūžusio kelios dalys, bet pastatas niekada nesugriūtų.
Jau žinome, kad bokštas buvo geros konstrukcijos ir sugebėjo atlaikyti katastrofas. Metas žvilgtelti giliau, į priešgaisrinę sistemą gaisro atveju:
Kiekviename bokšto aukšte buvo įrengta priešgaisrinė aukšto vandens slėgio purkštukų sistema, kuri pasiekus +68C temperatūrą aktyvuojasi ir gaisro židinį gesina vandeniu konkrečioje vietoje. Kas be ko, priešgasrinė sistema skirta ne gaisrui užgesinti, o neleisti jam toliau plisti, kad būtų imamasi visų priemonių žmonėms pašalinti iš pastato ir gaisras būtų gesinamas papildamomis priemonėmis.
Nutiko labai paprastas ir elementarus scenarijus:
Į bokšto viršutinę dalį visa savo mase trenkiasi lėktuvas/-ai, žinoma bokštas tai atlaiko. Nutinka keli dalykai, turėję reikšmės tolesniam scenarijui: nuo smūgio priešgaisrinės sistema sunaikinama ir orlaivyje esantis reaktyvinis kuras (kuris yra labai sprogus ir degus) išsilieja sukeldamas sprogimą.
Po sprogimo kyla gaisras, kurio epicentre (dėl orlaivio kure esančių sudėties elementų) labai sparčiai kyla temperatūra, todėl gaisras ima plėstis. Kadangi jokios priešgaisrinės apsaugos nebeliko, o elektra išjungiama dėl trumpo jungimosi (suveikia viena iš apsaugos sistemų), gaisro niekas netramdo.
Bokšto konstrukcija nuo pat apačios iki viršaus yra vientisa, o aukštai sujungti atskiromis jungtimis. Vienam aukštui sugriuvus, pagrindinė konstrukcija beveik nepraranda jokių savo stabilumo kriterijų.
Kas nebuvo paskaičiuota, tai kas nutiktų, jei ilgai trunktų nevaldomas gaisras.
Bet koks priėjimas prie tokiame aukšte kilusio gaisro buvo neįmanomas, dėl lėktuvo padarytos žalos, o dingusi elektra dar labiau apsunkino situaciją (nors hidraulinės vandens pompos tam tikrą laiką gali veikti ir be elektros).
Gaisras įkaitino viršutinį bokšto griaučių rėmą iki tokio lygio, kad geležis pradėjo plėstis, mazgai lūžti. Statinė bokšto apkrova apskaičiuota tik iki tokio lygio, koks standartiškai yra pats bokštas, t.y. statyti dar kažką ant viršaus niekas nebeplanavo, į skaičiavimus įėjo tik galimas sniego, kritulių ir spec. įrangos svoris.
Nuo karščio išsiplėtęs bokšto griaučių viršutinis rėmas, dingsta viršutinių aukštų statinis apkrovos atsparumas, tad viršutinai aukštai krenta žemyn su dideliu svoriui, o kadangi toks scenarijus niekada nebuvo apskaičiuotas, aukštas po aukšto domino principu viskas krenta į apačią, didžiulė jėga sulygina bokštą iki pat pamatų.
Tikriausiai suprantate, kad tokiai masei krentant žemyn, žmogaus kūnams ar ofiso reikmenų, lėktuvų dalių dalims nelabai lieka vietos.. Viskas buvo paversta į vieną tirštą masę.
Po šio įvykio, daugelis dangoraižio statytojų nebedaro vientiso rėmo, daro jį su perjungimais, t.y. kad nebepasikartotų bokšto dvynių scenarijus.
Dėkoju už galimybę pareikšti savo nuomonę.