Populiarūs horoskopai dvylikai zodiako ženklų, kuriuos mes matome laikraščiuose ir žurnaluose – tai ne astrologija ( kaip tokia), ir ne horoskopas, kokie jie yra iš tikrųjų. Bendra ženklų prognozė atspindi tik bendras tendencijas, bet neišsprendžia individualios prognozės uždavinių. Greičiau tai yra viena iš populiariosios kultūros elementų, kurių paklausa sukuria pasiūlą. Tas pats, kaip ir puodeliai, marškinėliai ir lipdukai su planetų ir zodiako ženklų simbolika.
2. Pagal tikslų gimimo horoskopą apie žmogų galima sužinoti viską.
Astrologijoje niekada nebuvo tvirtinama, kad žmogaus gimimo arba bet kuris kitas horoskopas pateikia išsamią informaciją apie žmogų ar kitą vertinamą objektą. Gimimo horoskope niekada neperskaitysime: lyties, rasės, tautybės, šeimyninės padėties, kultūrinės bei politinės, religinės ar kitokios orientacijos.
3. Astrologija – religijos rūšis.
Astrologija nėra ir niekada nebuvo religinis kultas. Netgi tais istoriniais laikais, kai Jupiterio ir Dzeuso garbinimas buvo valstybės religijos elementas, astrologija buvo atskira mokslinių žinių sritis, o astrologai – mokslininkais, nepriklausomai nuo to, kokią jie išpažino religiją. Astrologija praeityje ir dabar gali būti religinės ir filosofinės sistemos dalis, pvz.;Indijoje, ir niekada religija.
4. Astrologija užsiima slaptų draugijų, slaptų klubų nariai.
Astrologija nėra uždara sekta, veikianti siaurame rate“išrinktųjų“. Astrologinės žinios įgyjamos ne „aukščiausiojo“ apreiškimu. Astrologiją studijuoja taip pat, kaip mokosi matematikos, istorijos ar ekonomikos. Tūkstantmečius ji buvo ir yra žinių sistema, atvira ir dinamiška. Astrologas iš Europos lengvai suprastų astrologą iš Indijos, ir šie kartu taip pat puikiai suprastų ir lengvai bendrautų su kolega iš JAV.
5. Astrologija – prietaras, visiška dabartinio mokslo priešingybė.
Astrologija niekada nebuvo ir nėra oficialaus mokslo antagonistas( priešprieša). Nuo antikos laikų Europoje astrologija buvo elitiniu mokslu ir iki 17-18 amžių dėstoma universitetuose disciplina. Astrologija buvo mokslinių interesų sritis tarp intelektualaus elito atstovų ne tik Europoje, bet ir Rytuose, Arabų pasaulyje. Astrologas, astronomas ir matematikas, prieš atsirandant šių mokslų atšakoms, tai buvo vienas ir tas pats asmuo. Gydytojas ir astrologas – neretai vienas asmuo. Tų laikų mokslininkams užsiėmimas astrologija neprieštaravo matematikos, fizikos, astronomijos tyrimams, bet buvo privaloma mokslinės disciplinos dalis. Astrologija visada tyrinėjo ir tyrinėja žemės reiškinius ir jų ryšį su kosmosu. Taigi, astrologija, kaip pripažintas mokslas, 10 kartų “vyresnė“ nei šiuolaikinis mokslas.
6. Astrologija – būrimo forma.
Astrologija nėra burtai. Astrologijoje naudojami metodai, kurie leidžia prognozuoti tam tikras galimybes. Vadinti tai burtais – tas pats, kas vadinti burtais orų prognozę, medicininę gydytojo diagnozę, finansinę ekonomisto prognozę arba politines rinkimų prognozes. Be to, prognostika, kaip astrologijos dalis, nėra pagrindinė ar pati didžiausia šios sistemos žinių dalis. Nemažai astrologų ir astrologijos mokyklų, iš esmės neužsiima prognozavimu.
7. Astrologija – fatališka doktrina, kuri teigia likimo fatališkumą.
Astrologijoje nėra teigiama, kad nuo mūsų valios niekas nepriklauso. Priežastis paprasta – fatališkumas nėra astrologijos dalis. Tikėjimas likimo neišvengiamybe labiau priklauso nuo žmogaus asmeninės ir socialinės psichologijos. Astrologija parodo išsidėsčiusias ir atsirandančias tendencijas. Gimimo horoskopas – tai schema, pagalbinė priemonė, padedanti gauti daugiau informacijos. Be to, schemos dar išlieka žmogaus laisva valia ir jos apsireiškimo galimybe.
asmeninisatrologas.lt
