Nesiimsiu spręsti dėl šaltinio, bet pranešimas man tiesiog neimponuoja. Muilo muilinimas.
Kita vertus, yra tokia "Didžioji Baltoji Brolija", Pakylėtųjų Valdovų Laiškai. Kartą smarkiai išsišaipiau iš jų, išsityčiojau. Po to, vieną kartą uždaviau vieną klausimą, ir man davė kaip atsakymą vieną iš tų tekstų. Skaičiau, ir staiga supratau, kad tai ne žmonių kūrinys. Žmonės neturi tokio žinojimo. Per daug giliai parašyta. Kad tai kažkokių aukštesnių esybių "transliacija". Taigi, netikėta, kad tame, kas atrodo šlamštas ir kažkokių rusų šarlatanizmas gali taip kažką atrasti. Nepasidariau "Didžiosios Baltosios Brolijos" gerbėjas, bet tas va vienas įspūdis liko atmintyje ir šiokia tokia nuostaba, dėl to, kas ir kaip vyksta, ir kaip prieštaringai tai gali atrodyti.
1) SAVIREALIZACIJA: Laisvė nuo "Aukos-Kaltės žaidimo" ir pasiruošimas būti atsakingu už visas pastebimas pasireiškimus/realizacijas tiesiogiai susijusias su asmenine SĄMONE.
2) SAVISUVERENITETAS: Laisvė nuo poreikio pritarti ar reikalingumo sukilti prieš bet kokią "išorinės valdžios" formą per suvokimą, kad jūs, kaip Dievo Dvasios pasireiškimas, turite gebėjimą sukurti asmeninę laisvę, nepažeisdamas kitų dvasinių teisių ir neleisdamas kitiems pažeisti jūsų dvasines buvimo teises.
3) SUSIVALDYMAS: Asmeninės atsakomybės priėmimas ir supratimas, kad jūs visada esate atsakingas už ASMENINĖS ENERGIJOS KRYPTĮ.
Nėra nieko kas galėtų "nuliūdinti jus" ir tokiu būdu pateisinti BET KOKĮ asmeninį dvasinį reakcijos, minties, ketinimo ar veiksmo netinkamą reakciją, sprendimą, veiksmą;"Sugriauti save", galima tik leidžiant emocionaliam kūnui sekti protinio kūno interpretacijoms, kurios sako, kad asmeninė valia yra už savarankiškumo ribų.
Bet kuriuo metu jūs galite PASIRINKTI, kuriuos žodžius, asociacijas ir mintis panaudosite kaip filtrus, interpretuodami situaciją.
Susivaldantis asmuo pripažįsta, kad interpretacijos laisvė egzistuoja visada, ir tokiu būdu "neigiama" patirtis ir jos jungtinė dis-harmoninė "netvarkos" jausmų energija gali egzistuoti tiktai kaip asmeninė įvykių interpretacija. Bet ką, bet kaip priimant, mažėjant atsakomybei už asmeninės energijos kryptį nuveda tiesiogiai į “Aukos – Kaltės Žaidimus”, kurie gali įvykti tik tarp žmonių. Tik pats žmogus turi valdžią – jėgą "sugriauti save"; nepriklausomai nuo to ką kiti sakys ar darys.
Žmogus yra visiškai laisvas asmeninėje reakcijoje – interpretacijoje. Niekas ir jokios aplinkybės negali jūsų nuliūdinti, jei jūs neatiduodate jiems šios valdžios.
Susivaldymas įvyksta, kai kiekvienas pripažįsta, kad asmeninės energijos kryptis – fizinė, emocionali ir protinė (mintys, tikėjimai, etiketės, interpretacijos), sąmoninga ir nesąmoninga, yra pasiekiama kiekvienam žmogui ir egzistuoja kaip atsakomybė, kuri yra laisvos valios pasirinkimo dovana.
Kuo labiau atsakingas jūs tampate, tuo labiau artėjate prie didžiosios laisvės.
4) SAVIDISCIPLINA: Prisiimdami atsakomybę už tai kur nukreipiame asmeninę energiją, einame link tų realizacijų, kurias trokštame patirti.
Fizinį, protinį ir emocionalųjį kūnus ilgai įtakodavo – nukreipdavo nesąmoningas elgesys, kuriantis žmogaus viduje potraukius, reakcijas, mintis, impulsus, suvokimus ir jausmus, kurie gyvenime dažnai veikdavo priešingai, nei žmogus trokšdavo sukurti.
Savidisciplina svarbi tam, kad kiekvienas žmogus savarankiškai, sąmoningai ir stropiai stebėtų savų minčių, emocijų ir fizinio kūno pokalbį, ir galėtų sąmoningai nukreipti nesąmoningą “šešėlinę” energiją, kuri dažnai veikia "autopiloto" principu.
Jei mes išmokstame "sugauti save", kai "neigiama" minties struktūra ar emocijos pakartoja mus, mes galime atpažinti tą momentą, kad grąžintume šią klystančią energiją ir sąmoningai pasirinktume teigiamą požiūrį, korekcinį žodį bei tiesiogiai ir kryptingai valdytume energiją, tam, kad konstruktyviai ir brandžiai sukurtume tas realizacijas, kurių pageidaujame.
Riaumojantį nesąmoningą protą savidisciplina veikia kaip "Liūto Dresuotojas" padedantis pasamoningiems reakcijų impulsams būti suvaldytiems ir augti bei vystytis per nuolatinę Meilę, kūrybišką kryptingumą ir konstruktyvumą.
Savidisciplina veikia, kai mes nuolatos prisimename, kaip reaguoti "Dvasiškai Teisingai".
“Šešėlinės dalys” (pasąmoningi impulsai reakcijos) pasirodo tam, kad mes galėtume jas įsisamoninti, ir išgydyti.
5) MEILĖ SAU: Tai yra žmogaus sava atsakomybė mylėti ir išauginti save per beribę Dieviškos Dvasios dovaną, kuri juda per mus kiekvienu momentu;
tikra meilė turi atvykti iš vidaus, ir gali prasiskverbti į tikrą dvasinį ryšį su amžinu Dieviškumu ir jo neatskiriamą ryšį su visa ko sukūrimu.
Jei mes siekiame meilės "išorėje", kad užpildytume asmeninę vienatvę ar vidinį trūkumą savyje, mes kuriame santykius kaip "energijos vampyrai"; mes siekiame pakaitalo mūsų asmeniniam Dievo jėgos ryšiui per prisijungimą į Dievo jėgą, įgyvendintą kitų žmonių ar būtybių viduje.
Tai nėra "MEILĖ", tai yra "REIKALINGUMAS", kuris duoda suprasti "TRŪKUMĄ" kažko būtino, kuris savo ruožtu duoda suprasti apribotą asmeninį ryšį su Dievo šaltiniu – Visuotinė Sąmonė. Toks trūkumas negali būti užpildytas išorinės "meilės", jis gali būti užpildytas tiktai pripažystant Dievą jūsų viduje, ir tokiu būdu pripažystant, kad jūs esate gyvenantis absolutius meilės įkūnijimas.
Kai tik tai pripažįstama, jūs mylėsite Dievo Meile, ir nuo šios “Dieviškos” akimirkos, jūs iš tiesų mylite, užuot siekęs tų žmonių, iš kurių jūs galite "gauti" meilę.
Kai prie Meilės priartėjama per Meilę Sau – mylima džiaugsmingai, žinant, kad tai yra Dieviška realizacija, kuri yra kiekviename žmoguje savarankiškai. Meilė Sau – dvasinės brandos atsakomybė.
6) DVASINIS VIENTISUMAS: Tai yra mūsų absoliuti atsakomybė veikti dvasiškai vientisai visais laikais; nėra jokio pasiteisinimo sąmoningai pažeisti kitų dvasines teises, nepriklausomai nuo to, kaip neteisingai jie gali reaguoti į jus. Dvasinis Vientisumas reikalingas tam, kad pradėtume ŽIŪRĖTI Į TAI, kas esame IŠ TIKRŲJŲ, kaip mes gyvename mūsų gyvenimus.
Ar mūsų valgymo įpročiai pažeidžia augalų, gyvūnų ar Žemės karalystes? Ar mūsų pasirenkami žodžiai ir veiksmai rodo pagarbą kitiems žmonėms ir kitoms gyvenimo formoms? Mes "žaidžiame pateisinamo" trūkumo – išlikimo žaidimą, kad pasiteisintume save už neetišką elgesį piniginiuose reikaluose, bandydami "apgaudinėti" mokesčius, ar "atskleisdami" kito žmogaus trūkumus darbe tam, kad įrodytume, kad esame labiau verti ar mums labiau verta pritarti? Ar Jūs "sakote žmonėms, ką jie nori išgirsti", kad įgyti jų pritarimą ir palaikymą, net jei tai nėra visiškai teisinga ir neatspindi jūsų asmeninio poreikio ar jausmų? Ar Jūs naudojate klaidingus pasiteisinimus tokius kaip konkurencingumas, giminystės ryšiai, kredo, akademinė ar ekonominė padėtis, kad pateisintumėte nepagarbą, išnaudojimą ar netinkamą kitų elgesį? Dvasinis Vientisumas reikalingas, kad mes tvirtai žvelgtume į tai tai, kaip mes gyvename mūsų gyvenimus, kai susiduriame su ta veikla, kurioje mes pasirodome ne taip dvasiškai brandžiai, ir aktyvaus įsipareigojimo ir disciplinos pagalba stengiamės, visas šias sritis sutelkti į Dvasinį Vientisumą.
Sakydami, jog kiekvienas "neįveikia Dangaus vartų" pasiteisinam, nes nenaudojame TIKRO, neišgalvoto, Dvasinio Vientisumo. Dvasinio vientisumo įgyvendinimas yra pagrindinė atsakomybė dvasiniame kelyje.
7) ĮVERTINIMAS: Mūsų dabartinė visuomenė nuolat moko žmones "norėti daugiau", "reikėti daugiau", "būti daugiau", "daryti daugiau", ir taip toliau… mums pastoviai daro įtaką, kad suprastume jog mums kažko trūksta, kad priverstų mus nupirkti daugiau, dirbti daugiau, mokėti daugiau mokesčių ir būti "gera maža vartotojiška avimi".
Labai retai taip elgdamiesi mes sustojame, kad pagalvotume, ką mes TIKRAI turime… – pradžią Gyvenimo su sąmoninga laisvos valios pasirinkimo dovana.
Per dezorientuotą skurdo sąmonę, mes pradedame manyti, kad "kažkas ĮSISKOLINA mums" (DIEVAS, Visata, mūsų tėvai, sutuoktinis, vaikai, darbdavys, vyriausybė, ir taip toliau…). Kai tik mes krentame į, "Jūs ĮSISKOLINATE man" proto spąstus, mes pradedame ir tęsiame pačių sukurtą nusivylimą, nes kuriame nerealius ir netikrus gyvenimiškus lūkesčius, kitiems ir tuo pačiu sau asmeniškai, o tuomet galime pradėti pykti, jaustis nuskriausti, kai pamatome, kad pasaulis neatitinka sugalvotų "paveikslų".
Niekas mums nieko NEĮSISKOLINA…, jei mes jaučiame, kad mums "įsiskolina", tada mes linkstame į TRŪKUMO SĄMONĘ…, nes tuomet patys pripažįstame tuštumą viduje.
Jei mes duodame kitam, kad GAUTUME sau (taip kaip bankai, ir dažnai tėvai ar "įsimylėjėliai"…) Ir kitas "nesumoka" to, ko mes laukėme, mes galime jaustis apgaudinėjami, "apgauti", ar "įsiskolinę". Galbūt šios situacijos pasirodo mūsų gyvenimuose kaip pamokos, kad išmokytų mus, būti savarankišku, ne laukiant grąžos/sugrįžimų. Jei mes duodame tai, ką mes trokštame duoti, tai dėl davimo džiaugsmo ir mes nesijaučiame skolingi…, jei mes gyvensime gyvenimo džiaugsmui, nekeldami reikalavimų ar lūkesčių iš gyvenimo, mes nejausime, kad "gyvenimas yra trumpas, ar jis keičia mus"….
Jei žmogui turi reikšmę ką jo kaimynas turi, ar save lygina su kitu, kad pamatytų, kaip "atitinka standartus", tai nuolat blaško nuo savo vidinio matymo ir palaiminimo, kuris yra viduje. Jei mes stengiamės ĮVERTINTI net mažiausias gyvenimo dovanas, palaiminimus ir ženklus, mes pradedame kurti gyvenimą, kuris yra bent jau "pusiau pilnas, vietoj pusiau tuščias".
Išreiškiant visuotine fizika, kam jūs sutelkiate savo dėmesį plečiasi, ir kam jūs priešinatės, išsilaiko. Kai jūs artėjate prie pasaulio per pasirinktą modelį, jūs "esate elektrinis siųstuvas", išsiunčiantis energiją aplink save. Kai jūs trokštate “duoti’” išleidžiate elektros energiją tokiu būdu, jūs asmeniškai tampate"įmagnetintas". Kad ir ką jūs išdalijate sugrįš pas jus padidintai (kai duodate gerumą, jūs gaunate daugiau gerumo mainais. Išdalinate blogą požiūrį, ego aroganciją ir daugiau šios energijos grąžinama jums). Jei jūs jaučiatės apgauti pasaulio, ir pasipiktinę todėl, kad kažkas neatitinka jūsų norų, JŪS ĮSKOLINATE SAVE KAŽKAM!…
Didesnis gamtos dėsnių supratimas ir geresnis asmeninės valios naudojimas gyvenimo kūrimo žaidimo viduje DAŽNIAU PADĖKOJANT DIEVUI…, padės sau atsiminti, ką turite įvertinti savo kelyje.
8) KANTRYBĖ: Būdami kantrūs Mes galime pripažinti asmeninę tikrovę ir nuspręsti dirbti kūrybiškai su Dievo dvasia viduje, manydami, kad esame tinkamoje vietoje tinkamu laiku (ir jei taip neatrodo "Šiuo momentu jums", tai YRA labai rimta priežastis ugdyti kantrybę). Jei žmogus išmoksta atpalaiduoti, ir suprasti, kad dauguma tikslų, iš tikrųjų yra pasiekiami Dieviškame Tinkamame laike ir Užsakyme. Taip galima išmokti dirbti kūrybiškai su laiko sąmone, ir surasti kaip tai progresyviai geriau atitinka savus tikslus.
Kai mes pasitikime visuotine Dievo dvasia, įnešame savąjį indėlį šiame gyvenimo kūrybos procese. Kantrybė yra dorybė, atspindinti Visuotinę Vientisą Sąmonę.
9) GERUMAS: Kaip Pagarba, taip ir gerumas yra prigimtinė žmogaus teisė. Gerumas yra dovana, kurią iš pradžių turime ugdyti savyje savarankiškai, kad duotume kitiems. Gerumas ir rūpestis padeda geriau suprasti kitų žmonių poreikius, jausmus, norus kaip ir savo paties, ir tai išreikšti veiksmu, požiūriu ir ketinimu.
Leiskite sau spontaniškai išreikšti gerumą, įteikite šią dovaną visiems, kas kerta jūsų kelią. Pabandykite būti mielas šykščiam ir niurzgiam kaimynui, ir jūs galite padėti jam iš naujo atrasti gebėjimą šypsotis.
Su gerumu elkitės su visa kuo kas yra aplinkui ir jūs pamatysite, jog pripažįstate kiekvieną Dieviškumo pasireiškimą, ir jūs ganėtinai dažnai pamatysite, su kokiu kruopštumu ši savybė jums grąžinama atgal.
10) TAUSOJIMAS: tausojimas yra pagarbos forma ir Dieviškosios energijos įvertinimas visame jos pasireiškime.
Pradedant gamtos tausojimu, pereinant į dėmesingą kūno buvimo poreikį, žodžių ir veiksmų energijos naudojimą su švelniu saugojimu, laisvai naudojant tik tai, kas būtina, bet ne daugiau.
Dievo Jėga nuolat pakartotinai panaudoja savo energiją naujam atgimimui; viskam duodama laisvai, bet joks daiktas nėra bevertis ar išeikvotas.
Tausojimas rodo, kad mes gerbiame ir įvertiname kūrybiškos energijos dovaną, kurią Dievas suteikia mums, ir jei mes išmokstame panaudoti šią energiją, visose jos formose, su pagarba ir aiškiu ketinimu, mes progresyviai puikiai gebėsime sukurti tai, ko trokštame, padėdami visoms kitoms “žemės karalystėms”.
11) BENDRADARBIAVIMAS/DIPLOMATIJA: Egzistavimas yra ir visada bus kūrybiškos pastangos. Mes turime norėti leisti kitoms būtybėms realizuoti jų poreikius ir įvykdyti jų norus. "Abiem pusėms naudingų" situacijų kūrimas yra natūralus būdas būti; kūrimas su ketinimu DUOTI nuoširdžiai. Mes galime ne visada susitarti ir mes visi turime teisę į mūsų požiūrius. Diplomatija gali būti tiltu tarp opozicijos pajėgų, per kurią efektyvūs veiksmai ar sprendimai gali būti pasiekti, kad bendrai palaikytų kiekvieną perspektyvą. Mes GALIME išmokti sutikti nesutikti pagarbiai, tokiu būdu Dvasinis Bendradarbiaujantis sukūrimo Menas gali progresyviai plėtotis į aukštesnius lygmenis.
12) PRASMĖ: Studijuoti, identifikuoti ir tinkamai pritaikyti "Sveiką protą", ir dvasinio žinojimo "Nepaprastą Prasmę" leis kiekvienam suvokti ir nukreipti harmoningą kuriančią energiją visais gyvenimo atžvilgiais.