Kaip nužudyti Dievą? Paimi Parsingerio tipo šalmą ir pan., randi žmoguje smegenų zonas, kurios susiję su religingumu ar Dievu, ir išjungi ar išoperuoji tas zonas. Kadangi, pagal ateistą, Dievas – tai tik žmogaus smegenų kūrinys, išjungus tas smegenų zonas, kurios kuria Dievą, Dievas sunaikintas. Rezultatas pasiektas.
Subtilesnis būdas (ir daug stipriau veikiantis): įtikini žmones kad Dievas – materialus, pvz. smegenų kūrinys, arba gamtos pradų derinys. Kadangi jis materialus, jis netikras arba laikinas. Jeigu jis laikinas, tai yra tik laikinas ateistų varžovas, kur ateistai gali būti stipresni ir sunaikinti jį, pvz. pademonstruodami Parsingerio šalmo efektus, ir paleisdami dar kitokias bangas, kurios sukels kokias nors virtualias esybes. Idėja, kad Dievas materialus paplinta tarp žmonių, ir taip, ateistų požiūriu, Dievo įtaka, arba žmonių priklausomybė nuo jų pačių smegenų iliuzijos, yra sunaikinta. Rezultatas pasiektas.
Visi tie dalykai remiasi pradine klaidinga ateisto koncepcija, kad Dievas materialus.
O įrodymui panaudojama paprasta klaida – jeigu koks nors Parsingerio šalmas sugeba aktyvuoti smegenų zonas, kurios gamina esybių vaizdinius, tai reiškia, kad visos idėjos apie kokias nors aukštesnes esybes yra būtent tokių smegenų aktyvumų kūrinys.
Bet pražiūrima tai, kad smegenys yra labai sudėtingas organas, kurį dirginant iš tikro galima gauti įvairių keistų efektų. Pavyzdžiui, neurochirurgo Wilder Penfield eksperimentai, kuriuos apžvelgėme temoje https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2651.0, parodė, kad elektrodu sudirginus tam tikras smegenų zonas, žmonėms iškildavo praeities vaizdų srautas, tarsi būtų įrašytas ir pragrojamas iš naujo. Bet tai nereiškia, kad smegenys sukūrė tuos vaizdus – jie iš tikro buvo patirti savo laiku, praeityje. Taigi, suprimityvindami smegenų veikimo ypatumus, Parsingerio tipo mąstytojai įsivaizduoja kad suprato viską apie tai, kaip siejasi religinis instinktas žmogaus smegenyse ir realybė. Bet jie galimai klysta 🙂


