Deja, kartais atrodo, kad užsimiršę žmonės tampa tiesiog ginčininkais. Tuščiai eikvoja laiką.
Kūrėjo egzistavimo klausimas – pats svarbiausias iš klausimų, į kurį labai nuostabu būtų rasti atsakymą. Ar galima nuoširdžiai ir iš tiesų rasti atsakymą apie tai, ar egzistuoja Kūrėjas? Kokie galimi įrodymai?
Įrodymų yra visokių, bėda ta, kad jie ginčijami, ir taip drumsčiamas vanduo. Niekas negali pateikti "sukramtyto" atsakymo – autentiškas jo ieškojimas yra savaime apdovanojantis procesas. Tiesos paieška. Bet beprasmiški ginčijimai pradeda trikdyti tą procesą, patys neduodami nieko geresnio, nei tiesos, nei aiškumo.
Pabandykim aptarti įvairius įrodymų pobūdžius, ir kaip jie ginčijami.
Galima būtų išskirti kelias įrodymų rūšis, kurių norima/tikimasi.
Moksliniai/gamtamoksliniai/empiriniai įrodymai. Vieni labiausiai pageidaujamų įrodymų. Kad ir kur pasisuktų kalba šiomis temomis, visada bus teigiama, kad "moksliškai tai neįrodyta" ir pan.
Apmąstymo/filosofiniai įrodymai. Proto ir intelekto pastangomis iš stebimų dalykų bandoma daryti patikimas išvadas apie aukštesniuosius, kurie tiesiogiai nestebimi. Tokių įrodymų yra, kai kuriuos iš jų esame aptarinėję šiuose forumuose.
Konkretūs įvykių/apreiškimų būdu gauti įrodymai. Jie užrašomi šventuose raštuose, arba gyvuoja žmonių atmintyje ir sklinda kaip pasakojimai. Tokių įrodymų taip pat yra, jei yra stipriausi, duodantys daugiausiai informacijos, adekvačiausi pagal dalyko pobūdį ir turintys išskirtinį dvasinį poveikį.
Paranormalių fenomenų formuojami netiesioginiai įrodymai. Pvz. NDE ir kitų fenomenų liudijimai, tų patyrimų metu patirti realybės bruožai.
Taigi, įrodymų yra. Kaip jie ginčijami?
Jeigu kalbėsime apmąstymų/filosofijos principais, tai bus nurašoma: "na, tai tik abstrakti filosofija". "O.K.," – sakysime mes, "tada vietoj šių abstrakčių įrodymų, gal geriau aptarkime konkrečius įrodymus, pvz. įvykius ir apreiškimus?". Nes tai iš tikro yra įdomiausi ir labiausiai sielą tenkinantys įrodymai. Bet vėl tai bus ginčijama: "ne, tai nesąmonės, išgalvota, to negali būti. Pasakos, mitai ir legendos." "O.K., tai gal pasiremkime paranormaliais fenomenais?". "Ne, ir šitie yra nesąmonė, viską galima racionaliai paaiškinti". Gerai, tada pakalbėkim apie mokslinius įrodymus.
Mokslas šiaip yra mechanistinis dalykas. Ką jis nagrinėja? Iš esmės – smulkiausių visatos dalelių mechaniką. Tai vat toks klausimas, ar galima per mechanikos nagrinėjimą rasti kažkokį atsakymą dėl Kūrėjo egzistavimo? Čia panašiai kaip ta temos pavadinimo frazė: "kadangi 2+2=4, tai Kūrėjas egzistuoja". Skamba absurdiškai, ir yra absurdiška. "Kadangi puodas sveria 5 kg, tai aišku, kad jį sukūrė puodžius". Akivaizdi nesąmonė.
Taigi, atrodo, kad mokslas nėra adekvatus tyrimo metodas šiam klausimui. Mechanistinis mokslas.
Taip būdami viskuo nepatenkintais ginčininkais ar nihilistais, atmetame visus įrodymų metodus, tame tarpe ir mokslą.
Dar lieka naujos krypties mokslai, tokie kaip Intelligent Design, veikiantys daugiau kaip informaciniai, o ne mechanistiniai mokslai. Jeigu gerai į juos įsigilinti, gali būti kad jie pasirodys visai rimti ir pakankami šio amžiaus mentalitetui. Norai išsipildo, bet laipsniškai. Jeigu yra didelis noras gauti mokslinių įrodymų, tai jis laipsniškai realizuojasi.
Na bet šiaip, sakyčiau, tas ginčijimas yra labai pretenzingas ir neteisingas savyje – reikalaujama gamtamokslinių įrodymų, kurie yra akivaizdžiai neadekvatūs nagrinėjamo dalyko prigimčiai; be pagrindo atmetami adekvačiausi įrodymai. Ir kas gali pasakyti, kad toks ginčijimas ir neigimas yra adekvatus tiesos paieškos modelis?
