Dawkinso „Dievo iliuzijos pastabos
1. Jis visiškai nesupranta kas kalbama senąjame testamente apie Dievą. Išsirankiojo eilutes iš konteksto, pakreipė taip kai jam buvo patogu ir tada jau pradėjo kalbėti, koks baisus krikščionybės dievas. Šiaip čia irgi klaida, nes krikščionybės dievas atsiskleidžia per Jėzaus asmenį. Senojo Testamento dievas yra žydų dievas, tiksliau tai kaip jie jį suvokė.
2. Dawkinsas laikosi evoliucinio religijos modelio, t.y. kad religija evoliucionuoja nuo animizmo (konkrečiai jo atveju, nors šiaip religijotyrininkai abejoja, jog animizmas galėjo būti pirmoji religija) iki monoteizmo. O tai jau beviltiškai pasenusi XIX a. sugalvota teorija, ji jau seniai pripažinta neteisinga ir praktikoje neveikianti.
Juoką keliantis, jeigu ne apgailėtinas, atvejas stebuklų srityje yra Didysis Maldos Eksperimentas: ar meldimasis už ligonius padeda jiems pasveikti? Paprastai meldžiamasi už sergančius žmones, privačiai ir formalizuotose garbinimo vietose. Darvino pusbrolis Francis Galton pirmasis moksliškai nagrinėjo, ar meldimasis už žmones yra efektyvus. Jis pastebėjo, kad kiekvieną sekmadienį Anglijos bažnyčiose ištisos parapijos viešai meldžiasi už karališkosios šeimos sveikatą. Tad ar neturėtų jie būti nepaprastai sveiki, palyginti su likusiais mumis, už kuriuos meldžiasi tik patys artimiausieji?" Galtonas įsigilino ir tai, ir nerado skirtumo.
Na,
1. Aukščiausioji Esybė neprivalo išpildyti niekieno maldų. Ji nepasirašė tokio kontrakto.
2. Krikščionys dažnai kalba apie religijos ir magijos skirtumą. Malda – ne magija, neturi būti griežtai tiesioginio automatinio atgalinio ryšio. Magijoje, atseit, tu padarei kažką, ir turi įvykti kažkas. O religijoje – gali pasimelsti, bet gali nieko neįvykti.
3. Galima melstis kiek nori už ką nors, bet jeigu tas asmuo nusipelnęs vienokio ar kitokio likimo, nieko nepakeisi. Religijoje kyšio Aukščiausiajai Esybei nepaduosi, nepapirksi, nenupirksi. Viskas vyksta taip kaip turi vykti, o kaip turi vykti – to joks žmogus nekontroliuoja, ir nežino, kaip geriausia.
4. Niekas nemato, kokia galėjo būti blogesnė sveikata, nei esanti, jeigu ne besimeldžiančių geri norai ir Aukščiausios Esybės palaiminimai.
Filosofas N.Kardelis kalba:
– Ar tikinčius horoskopais, Majų kalendoriumi, ateiviais galima laikyti religingais?
– Ne, jie yra veikiau prietaringi. Prietaringumas su religija tiesiogiai nesisieja. Tam tikros religingumo atmainos ribojasi su prietarais, bet religijos filosofai sako, kad religinis santykis neturi būti suvokiamas kaip maginis. Tu stovi transcendencijos akivaizdoje, prieš Dievą, bet tu Dievo nepriversi daryti taip, kaip norėtum.
O, pavyzdžiui, magas mano, kad atliks formalias praktikas ir gaus rezultatą. Prietaringumas yra susijęs su manymu, kad tikrovė sutvarkyta taip, kad ji veikia tam tikru, prognozuojamu būdu.
– Išoriškai atrodo, kad nėra skirtumo, bet skirtumas yra esminis. Kai senutė nuvažiuoja į Lurdą, Šiluvą ar Pivašiūnus per Žolinės atlaidus, ji mano, kad išgydymą gaus ne vien dėl formalaus atvykimo fakto, bet tikisi išgydymo per autentišką santykį su Dievu ar Marija. Ji mano, kad Dievo galioje yra ją išgydyti, bet Dievas neprivalo jos išgydyti, ir sukalbėjusi tam tikrą kiekį maldų ji nebūtinai tą išgydymą gaus. Ji tiki, kad gaus, bet suvokia, kad Dievo nevaldo. Tai nėra maginis santykis.
Visos religijos, dvasingumai ir visi metefiziniai, ezoteriniai reikalai tėra fantastinės knygos ar panašaus pobūdžio filmo lygio reikalas, kurie niekada nei buvo, nei bus kada rimtai realiai empiriškai ištirti ir patikrinti nuodugnia analize.
rimtai realiai empiriškai ištirti
O kaip empiriškai ištirti aukštesnį nei empirinis dalyką? pvz. Ar gali akmuo ištirti žmogų?
Manau, tiesiog per didelis uždavinys. Žmogus mažas, o visata didelė. Žmogus niekada savo empirinėm pastangom nepriartės prie tiesos.
a.t.sielis rašė:
rimtai realiai empiriškai ištirti
O kaip empiriškai ištirti aukštesnį nei empirinis dalyką? pvz. Ar gali akmuo ištirti žmogų?
Manau, tiesiog per didelis uždavinys. Žmogus mažas, o visata didelė. Žmogus niekada savo empirinėm pastangom nepriartės prie tiesos.
Tada nereikia sau net galvos kvaršinti dalykais kurie negali būti objektyviai ištirti, išaiškinti ir patvirtinti. Prifilosofuoti mes galime daug ir primąstyti būtu ar nebūtu tiesu. Tačiau tai pilstymas iš tuščio į kiaurą, kur realiai niekur tokie išvedžiojimai neveda. Gerai yra pasąkes berods R.Feinmamas, kad filosofas pavalgęs iš lekštės pradės svarstyti ar jis valgė iš lekštės ar ne, ar čia tik iliuzija ir t.t Tačiau visgi jis valgė iš lekštės. Galime fantazuotis ir aiškinti, kad visas pasaulis kaip matrica ar, kad viskas yra pasąmonės lygmenyje ir t.t Tačiau visgi šis gyvenimas kurį gyvename yra materialus ir kaip matome paremtas tik materialiaisiais dėsniais ir objektyviomis tiesomis. Jei kažkas mano kitaip tegul atlieka nuodugnius mokslinius bandymus, tyrimus ir pateikai analizes su išvadomis, kuriose bus nenuginčijami argumentai ir įrodymai, kad pasaulis yra kažkoks kitoks, metafizinis, ar kad mes gyvename matricoje ir t.t
preacher rašė:Tada nereikia sau net galvos kvaršinti dalykais kurie negali būti objektyviai ištirti, išaiškinti ir patvirtinti.
Tie kurie tiki, jokio patvirtinimo ar paaiskinimo nereikalauja ir neiesko (bent jau dauguma). Cia visi like pseudoskeptikai, mokslo fanatikai ir panasus veikejai is tikinciuju reikalauja neimanomo norint juos sumenkinti.
Teroras rašė:
preacher rašė:Tada nereikia sau net galvos kvaršinti dalykais kurie negali būti objektyviai ištirti, išaiškinti ir patvirtinti.
Tie kurie tiki, jokio patvirtinimo ar paaiskinimo nereikalauja ir neiesko. Cia visi like pseudoskeptikai, mokslo fanatikai ir panasus veikejai is tikinciuju reikalauja neimanomo norint juos sumenkinti.
Čia tiesiog yra realybės neigimas, kaip galima tikėti? Reikai žinoti. Niekas nieko nemenkina, tačiau tikėti nepaaiškinamomis ir neįrodomomis tiesomis yra kvaliausia kas tik gali būti. Čia tas pats, kad kažkas pasakytu, kad turime šokti nuo uolos ir visi taip darytu, nes tokia tradicija atėjusi iš praeities. Tačiau taip niekas ir nepaklaustu, kodėl šokti, koks tikslas, kas taip liepe, kokia prasmė ir t.t
Religija yra subjektyvus idealizmas paremtas asmeniniais įsitikinimais, tačiau tai negali būti nei įrodyta, nei patvirtinta. "loginiai" argumentai netinka, nes tai tik ir liks "loginis" teiginys, kuris negali būti nei ištirtas, nei patvirtintas nei įrodytas.
preacher rašė:Tada nereikia sau net galvos kvaršinti dalykais kurie negali būti objektyviai ištirti, išaiškinti ir patvirtinti. Prifilosofuoti mes galime daug ir primąstyti būtu ar nebūtu tiesu.
Ištyrimas, išaiškinimas ir patvirtinimas nebūtinai yra objektiškas. Yra daug metodų žinioms gauti. Aukštesnėms žinioms galioja aukštesnieji metodai. Protas tiriamas protu (akmuo negali vertinti kokio nors mokslininko proto, nes pats neturi proto), sąmonė – sąmone. Galima skirti tris žinių šaltinius:
a) jutiminė patirtis (empirinis metodas)
b) apmąstymai (mokslininko ar filosofo protinis darbas, teorijos, filosofija ir t.t.)
c) transcendentinė, anapusinė patirtis per grynąją sąmonę, t.y., pačios Aukščiausios Esybės teikiamas žinių srautas, įvairiais būdais, per širdį, per klausą, per stebuklus, per gyvenimo pamokas ir patirtį ir kt.
Tačiau visgi šis gyvnimas kurį gyvename yra materialus ir kaip matome paremtas tik materialiaisiais dėsniais ir objektyviomis tiesomis. Jei kažkas mano kitaip tegul atlieka nuodugnius mokslinius bandymus, tyrimus ir pateikai analizes su iųvadomis, kuriose bus nenuginčijami argumentai ir įrodymai, kad pasaulis yra kažkoks kitoks, metafizinis, ar kad mes gyvename matricoje ir t.t
Kaip įrodyti, kad yra kažkas daugiau negu materialus pasaulis, materialaus pasaulio metodais (natural science), kurie sukurti tirti tik materialių pasaulį, ir pačiame metodo apibrėžime yra įvardinta, kad jis skirtas tik materialiam pasauliui, ir kai to metodo naudojimas kitų sferų atžvilgiu yra teisingai įvardijamas kaip pseudomokslas. Tu nori pseudomokslo ar ko?
Prieštaringi norai/teiginiai.
Nereikia jokių grandiozinių tyrimų (nepraktiška, pretenzinga, neracionalu, be to, kas apmokėtų?). Kad įsitikinti jog egzistuoja daugiau negu materialus pasaulis tereikia nedidelio asmeninio tyrimo, asmeninio atvirumo, visų prieinamų metodų racionalaus, efektyvaus naudojimo.
preacher rašė:Čia tiesiog yra realybės neigimas, kaip galima tikėti? Reikai žinoti.
Cia tik tavo nuomone, kuri negali atspindeti viso pasauliu zmoniu nuomones. Ir kas pasake, kad reikia? Preacher?
a) jutiminė patirtis (empirinis metodas)
b) apmąstymai (mokslininko ar filosofo protinis darbas, teorijos, filosofija ir t.t.)
c) transcendentinė, anapusinė patirtis per grynąją sąmonę, t.y., pačios Aukščiausios Esybės teikiamas žinių srautas, įvairiais būdais, per širdį, per klausą, per stebuklus, per gyvenimo pamokas ir patirtį ir kt.
A.) Šiai dienai vienintelis būdas patirti tikrą, objektyvų pažinimą, nepagražinta idealizmų ar asmeniniais įsitikinimais.
B.) Vios teorijos ir filosofijos tik ir liks filosofijomis jei jos negali būti apčiuopiamos, patikrintos. Mes galime visko prigalvoti ir primąstyti, tačiau mokslo ir yra darbas fantaziją atskirti nuo realybės.
C.) transcendentinė, anapusinė patirtis per grynąją sąmonę. Klausiu kas įrodė, kad egzistuoja trancendetine realybė, grynoji sąmonė ir t.t Prašau pateikti nenuginčijamus įrodymus, patvirtintus mokslo, o ne šarlatanų ar sai babų teiginius.
Nereikia jokių grandiozinių tyrimų (nepraktiška, pretenzinga, neracionalu, be to, kas apmokėtų?). Kad įsitikinti jog egzistuoja daugiau negu materialus pasaulis tereikia nedidelio asmeninio tyrimo, asmeninio atvirumo, visų prieinamų metodų racionalaus, efektyvaus naudojimo.
Čia ne teiginys, čia yra nesąmonė. Kokio dar asmeninio tyrimo? kas įrodys, kad tai ne fantazijos ar pažeistos psichikos būsena. Norint tikėti reikia, kad tyrimas būtu nepriklausomas, objektyvus, su begale bandymų ir t.t
Cia tik tavo nuomone, kuri negali atspindeti viso pasauliu zmoniu nuomones. Ir kas pasake, kad reikia? Preacher?
Čia yra ne mano nuomone, čia yra faktas realybė, kuriai pritartu bet kuris sveikai protaujantis ir racionalus žmogus. Tai ką teigiat yra logikos, faktų ir realybės neigimas, paremtas asmeniniais įsitikinimais. Daug žmonių gyvena tamsumoje, tačiau tokia pozicija kokią išsakau aš tikrai nera mano vieno, ja remiasi bet kuris išsilavinęs, racionalus ir objektyvus žmogus.
preacher rašė:B.) Vios teorijos ir filosofijos tik ir liks filosofijomis jei jos negali būti apčiuopiamos, patikrintos. Mes galime visko prigalvoti ir primąstyti, tačiau mokslo ir yra darbas fantaziją atskirti nuo realybės.
Visas mokslas yra paremtas ant B metodo, nagrinėjant A metodu gautus duomenis. Mokslas paremtas protu, logika, vaizduote, ir visgi nieko nesigaudo apie tai, kur visgi mes gyvename (kas yra visata ir iš kur ji kyla) – tas akivaizdu pvz. iš fizikos moksle vykstančių theory of everything paieškų, ir tokių neatsakytų klausimų, kaip kas gi yra sąmonė, ir kas vyksta mirties metu. Tai vadinama "didžiosiomis mokslo problemomis".
Klausiu kas įrodė, kad egzistuoja trancendetine realybė, grynoj isąmonė ir t.t Prašau pateikti nenuginčijamus įrodymus, patvirtintus mokslo, o ne šarlatanimus ar sai babų teiginius.
Viską galima ginčyti 🙂 ir nepriimti. Bet metodas C egzistuoja, ir galima juo naudotis.
Jutiminiu metodu bus gautos žinios tik apie jutiminę sferą, ne daugiau.
Protiniu metodu bus gautos žinios tik apie proto ir jutimų sferą, ne daugiau.
Sąmonės metodu bus gautos žinios apie sąmonę. Įrodymai apie sąmonės sferą yra sąmonės panaudojime.
Kokio dar tyrimo, kas įrodys, kad tai ne fantazijos ar pažeistos psichikos būsena. Norint tikėti reikia, kad tyrimas būtu nepriklausomas, objektyvus, su begale bandymų ir t.t
Tai tyrimą reikia daryti sąžiningai ir objektyviai, pačiam, ir atsiskaityti prieš save, nes dėl savęs gi darai. Savęs neapgausi. Ir bandymų turi begalę, kiekvieną gyvenimo akimirką galima stebėti save, aplinką ir ieškoti atsakymų. Kai turėsi asmeninio tikrumo, kad tai ne fantazija ir ne pažeistos psichikos būsena, tada ir bus tau įrodyta.
Daug žmonių gyvena tamsumoje, tačiau tokia pozicija kokią išsakau aš tikrai nera mano vieno, ja remiasi bet kuris išsilavinęs, racionalus ir objektyvus žmogus.
Preacheri, įrodyk, kad iš tikro taip yra, kaip teigi.
Tačiau šiai dienai, tai yra vienintelis tikras, objektyvaus pasaulio pažinimo įrankis.Taip yra "mokslinių problemų", tačiau kol neatsiras priemonių joms nuodugniai, objektyviai ištirti, tol jos ir liks problemomis.
Viską galima ginčyti 🙂 ir nepriimti. Bet metodas C egzistuoja, ir galima juo naudotis.
Jutiminiu metodu bus gautos žinios tik apie jutiminę sferą, ne daugiau.
Protiniu metodu bus gautos žinios tik apie proto ir jutimų sferą, ne daugiau.
Sąmonės metodu bus gautos žinios apie sąmonę. Įrodymai apie sąmonės sferą yra sąmonės panaudojime.
Pirmas metodas įrodo jutimines, materialistines tiesas.
Antrasis tik ribotas proto ribose esančias tiesas.
Sąmones metodas, kada kompiuteriai, topografijos galės pilnai tyrinėti sąmonę, nepriklausomai, nuo objiekto įsikišimo, tada gal ir bus vertas dėmesio.
Tai tyrimą reikia daryti sąžiningai ir objektyviai, pačiam, ir atsiskaityti prieš save, nes dėl savęs gi darai. Savęs neapgausi. Ir bandymų turi begalę, kiekvieną gyvenimo akimirką galima stebėti save, aplinką ir ieškoti atsakymų. Kai turėsi asmeninio tikrumo, kad tai ne fantazija ir ne pažeistos
Viskas ką rašai tai tik bus asmenines patirtis, įsitikinimai, kuriu realumas tikrumas, priklausis nuo tavo pačio įsitikinimų, suvokimo, samprotavimo ir t.t
svada: del to, kad as tikintis esu neracionalus, nemastantis, neissilavines ir neobjektyvus zmogus 🙂 Nieko daugiau is taves ir nereikejo tiketis Preacher 🙂 Standartinis tavo mastymas.
Išvada, kad tikėti nepatikrinamomis tiesomis, mitais yra tas pats, kas priimti už gryną pinigą pasakas, išgalvotas istorijas ir t.t
Daug emocinių epitetų preacheris naudoja kaip argumentus. 🙂
Preacheri, įrodyk, kad iš tikro taip yra, kaip teigi.
Čia emocijų iš vis nėra. Tiesiog yra žmonių, kurie yra subjektyvus idealistai, kurie taip išsivartinėja, kad nebūtu galima jų teiginių įrodyti, patvirtinti ir yra žmonių, kurie pirmenybę teigia tam kas realų ir yra ištikro, nei kas gali ar turėtu būti, tačiau negali būti įrodyta ar patvirtinta
Tačiau šiai dienai, tai yra vienintelis tikras, objektyvaus pasaulio pažinimo įrankis.
Na bet jiems nepavyksta pažinti net objektyvaus pasaulio. Kaip ir sakiau, per didelis uždavinys, visata didelė, o žmogus – mažas. Ir mirtingas be to.
O mus domina Sąmonės pasaulio egzistavimo klausimas. Ar būties, kaip visumos, centre yra sąmoninga esybė, ar besąmoningi principai (kaip pvz. gamtos dėsniai ar kokia nors fizikinė substancija)? Pagal visą logiką, efektas negali viršyti savo priežasties. Kadangi būtyje aptinkame sąmonės reiškinius, vadinasi, pagrinde, arba centre turi būti Sąmonė.
Sąmones metodas, kada kompiuteriai, topografijos galės pilnai tyrinėti sąmonę, nepriklausomai, nuo objiekto įsikišimo, tada gal ir bus vertas dėmesio.
Akmuo negali tirti žmogaus, nes yra nesąmoningas. Jutiminiai metodai taip pat nieko negalėtų be proto (jeigu mokslininkas neturėtų proto, tai nebūtų mokslo, kad ir kiek duomenų gautų akys, klausa ar kiti jutimai), mokslo žinios jau yra aukštesnės – protinės sferos – žinios.
Išoriniai sąmonės tyrimai neįmanomi be paties sąmoningo subjekto bendradarbiavimo apibūdinti tai, kas vyksta su samone. Tas nurodo į tai, kad sąmonę įmanoma tirti tik sąmone, o ne kompiuteriais, ir netgi ne protu ar logika (nes žemesnis metodas, mintys skęsta sąmonėje, o ne sąmonė mintyse; visų pirma yra "patyrėjas", "suvokiantysis", tik jam esant gali būti patirtys, suvokimai).
Panašiai, kaip jokia teksto raidžių dydžio, popieriaus, ant kurio tos raidės atspausdintos, faktūros ir sudėties analizė negali padėti rasti teksto prasmės. Teksto vidinė prasmė, mintis, perskaitoma tik protu. Taip ir sąmonė gali būti "perskaityta" tik pačia sąmone. Ir tai yra labai lengvas ir natūralus procesas, nes savo sąmonės turiniams patirti mums nereikia jokių išorinių tyrimų – jie mums prieinami kiekvieną akimirką labai artimai, savaime.
Viskas ką rašai tai tik bus asmenines patirtis, įsitikinimai, kuriu realumas tikrumas, priklausis nuo tavo pačio įsitikinimų, suvokimo, samprotavimo ir t.t
Galima lyginti su kitų patirtimi.
Na ir kadangi, kiekvienas esame unikumas, tai ir atsakymai kiekvienam turi būti rasti unikaliai, individualiai ir asmeniškai. "Kiekvienas pats savo laimės kalvis". Paties atsakomybė už realybės suvokimą. Niekas kitas tiesos tau neatras ir neįdės į vidų, pats turi atrasti ir pažinti tiesą. Tarkim, kad ir objektišką sferą pažįstant, reikia pačiam išmokti ir suprasti, įsigilinti ir sukaupti žinių. Tai priklauso nuo asmeninių sugebėjimų, jeigu to nebus, tai nieko ir nebus. Pvz. gyvūnas, kuris neturi tų sugebėjimų, negali turėti mokslinių žinių. Analogiškai, pažįstant sąmonės arba dvasios sferą, reiks naudoti savo dvasinius gebėjimus ir taip pat perimti/atsižvelgti į kitų žmonių dvasines žinias, tuo būdu pažįstant tikrai egzistuojančią ir veiksnią (ne vienam žmogui ir ne jo fantazijose) dvasinę realybę.
O mus domina Sąmonės pasaulio egzistavimo klausimas. Ar būties, kaip visumos, centre yra sąmoninga esybė, ar besąmoningi principai (kaip pvz. gamtos dėsniai ar kokia nors fizikinė substancija)? Pagal visą logiką, efektas negali viršyti savo priežasties. Kadangi būtyje aptinkame sąmonės reiškinius, vadinasi, pagrinde, arba centre turi būti Sąmonė.
Sąmonė žmogaus kuri yra materialistinės prigimties, tai yra smegenų procesų dalis, pilnai sutinku.
Mokslas pažindina, aiškinasi ir tyria tai ką gali. Ko negali tirti ir suprasti, to negali.
Akmuo negali tirti žmogaus, nes yra nesąmoningas. Jutiminiai metodai taip pat nieko negalėtų be proto (jeigu mokslininkas neturėtų proto, tai nebūtų mokslo, kad ir kiek duomenų gautų akys, klausa ar kiti jutimai), mokslo žinios jau yra aukštesnės – protinės sferos – žinios.
Žmogaus protas padeda išsiaiškinti realybę ir mus supančius reiškinius. Akmuo yra negyvas organizmas, jis visada ir liks akmuo.
Išoriniai sąmonės tyrimai neįmanomi be paties sąmoningo subjekto bendradarbiavimo apibūdinti tai, kas vyksta su samone. Tas nurodo į tai, kad sąmonę įmanoma tirti tik sąmone, o ne kompiuteriais, ir netgi ne protu ar logika (nes žemesnis metodas, mintys skęsta sąmonėje, o ne sąmonė mintyse; visų pirma yra "patyrėjas", "suvokiantysis", tik jam esant gali būti patirtys, suvokimai).
Bet koks tyrimas turi būti nepriklausomas. Kada technologijos pasieks tokį lygį kada galės be tyriamojo benrdadarbiavimo, nepriklausomai knaisiotis po sąmones gelmes, tada bus kita kalba. Su subjektų bendradarbiaujant labiau panašu į psichologo kabinetą, tačiau ne į rimtą mokslinį tyrimą.
Panašiai, kaip jokia teksto raidžių dydžio, popieriaus, ant kurio tos raidės atspausdintos, faktūros ir sudėties analizė negali padėti rasti teksto prasmės. Teksto vidinė prasmė, mintis, perskaitoma tik protu. Taip ir sąmonė gali būti "perskaityta" tik pačia sąmone. Ir tai yra labai lengvas ir natūralus procesas, nes savo sąmonės turiniams patirti mums nereikia jokių išorinių tyrimų – jie mums prieinami kiekvieną akimirką labai artimai, savaime.
Lygini skirtingus dalykus. Popierius ir rašalas yra priemonė išreikšti mintims ir t.t Sąmonę tyrinės mokslininkai remdaliesi protų ir objektyviai stebėdami sąmonęje vikstančius procesus tyrimo metu.
Galima lyginti su kitų patirtimi.
Na ir kadangi, kiekvienas esame unikumas, tai ir atsakymai kiekvienam turi būti rasti unikaliai, individualiai ir asmeniškai. "Kiekvienas pats savo laimės kalvis". Paties atsakomybė už realybės suvokimą. Niekas kitas tiesos tau neatras ir neįdės į vidų, pats turi atrasti ir pažinti tiesą. Tarkim, kad ir objektišką sferą pažįstant, reikia pačiam išmokti ir suprasti, įsigilinti ir sukaupti žinių. Tai priklauso nuo asmeninių sugebėjimų, jeigu to nebus, tai nieko ir nebus. Pvz. gyvūnas, kuris neturi tų sugebėjimų, negali turėti mokslinių žinių. Analogiškai, pažįstant sąmonės arba dvasios sferą, reiks naudoti savo dvasinius gebėjimus ir taip pat perimti/atsižvelgti į kitų žmonių dvasines žinias, tuo būdu pažįstant tikrai egzistuojančią ir veiksnią (ne vienam žmogui ir ne jo fantazijose) dvasinę realybę.
Įrodik, kad egzistuoja siela. KAd reikai išmokti mokytis, pažynti ir kaupti žinais sutinku. Mes išmokstame dirbti su savo protu, smegenimis, sistemingai apdoruoti ir sistemizuoti gauta informaciją, neįnterpretuojant jos subjektyviomis priemaišomis. Sąmonę galėsime pažynti tik pasiekus atitinkąmą technologijų lygį, kad bus galima atlikti atitinkamus sąmonės tyrimus.
Sąmonė žmogaus kuri yra materialistinės prigimties, tai yra smegenų procesų dalis, pilnai sutinku.
Mokslas pažindina, aiškinasi ir tyria tai ką gali. Ko negali tirti ir suprasti, to negali.
Tai tu pripažįsti, kad kol kas sąmonė yra neišspręsta mokslo problema ar ne? Jeigu tai neišspręsta problema, tai teiginiams apie materialistinę sąmonės prigimtį visiškai nėra jokio pagrindo, tik wishful prielaidos. Jeigu mokslas nori tirti žmogaus psichiką tik iš materialistinės pusės, tai čia viskas suprantama, nes taip ir apibrėžta natural science metode, kad tiriami materialūs dalykai materialiu metodu. Bet tai juk nieko nepaneigia apie kitą pusę, ir nieko apie ją nesako.
Su subjektų bendradarbiaujant labiau panašu į psichologo kabinetą, tačiau ne į rimtą mokslinį tyrimą.
Nu tu pašneki. Įvardink nors vieną šiuo metu vykstanti mokslinį sąmonės tyrimą, kuriame nebūtų bendradarbiaujama su tiriamuoju? Be to bendradarbiavimo, tyrimas būtų neįmanomas. Pvz. smegenų aktyvumas skenuojamas su kompais. Tiriamiesiems pasakoma, ką galvoti, ir žiūrima, kurios smegenų zonos aktyvuojasi. Ir t.t. ir pan. Be tiriamojo asmens bendradarbiavimo, sąmonės/proto aktyvumas neprieinamas.
Įrodik, kad egzistuoja siela.
Įrodymų apie sielą yra daug. Eilinį kartą galim juos aptarti, (kas visiems ir taip žinoma).
1. NDE patyrimai. Kūnui nefunkcionuojant, sąmonė funkcionuoja. Taip pat, OBE patyrimai.
2. Liudijimai apie reinkarnacijų prisiminimus.
3. Liudijimai apie vaiduoklius ir pan., kas susiję su mirusiais asmenimis.
4. Liudijimai apie egzistavimą prieš gimimą (tėvų pasirinkimas ir pan.)
5. Filosofinė analizė:
pvz:
– galima įžvelgti kad visos substancijos kinta nuo grubių iki subtilių. Pvz. žmoguje yra kaulai, kraujas, oda (grubios substancijos). Tada yra regėjimas, klausa ir kiti jutimai (subtilesnė substancija ar funkcionalumai). Tada yra mintys, reakcijos, emocijos, jausmai, suvokimai – dar vidujau ir subtiliau. Ir galiausiai yra pats suvokiantysis, sąmoningas subjektas, "aš". Jeigu pastebėti, tas "aš" yra pačiam giliausiam pagrinde, ir jis visiškai nekinta. Protinė asmenybė kinta, bet pačio "aš" buvimas, buvimas kaip patyrėjo – nekinta. Miegi ar būdrauji, "aš" išlieka stebėtojo pozicijoje. Kai sapnuoji, sapnus stebi iš "aš" pozicijos, nors fizinis kūnas tuo metu yra kitame režime, o mintys/vaizdiniai gali būti visai ne tokios pat, kaip būdraujant. Kūnas gali pasikeisti, bet tai neįtakoja "aš" buvimo. Pvz. galima netekti kažkokių kūno dalių, ar pasenti, ar dar kažkas, bet "aš" išlieka, kartu su gyvybe. Kadangi tas "aš" yra pats subtiliausias, labiausiai neapčiuopiamas, ir mažiausiai veikiamas to, kas vyksta su žemesnėmis substancijomis, tai tikėtina, kad jis yra nepaveikiamas žemesnio lygio virsmų, tokių kaip fizinio kūno mirtis.
– gyvybės ir negyvybingos materijos radikalus skirtumas. Mokslas negali iš cheminių medžiagų sukurti gyvo organizmo. Vadinasi, gyvybė nėra materialiai atsirandantis dalykas. Nėra įrodymų, kad gyvybė – materialus fenomenas.
6. Religijų šventųjų ir pranašų, ekstrasensų liudijimai, patvirtinimai.
Psichologijoje, psichiatrijoje yra daug neaiskumu, tai tikrai nera tiek pazengusi sritis kaip pvz(sirdies operacijos ir t.t). Todel neuromokslininkai turi daug sriciu, kur tirineti. Klausinejant ir uzrasinejant zmogu, kai knaisiojamasi po jo samone, panasu i savotiska idealizma. Turi sukurti technologijas kurios padetu tyrineti smegenis nepriklausomai nuo subjekto. Pvz jam miegant ir tyriant samones kitimus ir t.t
Irodymu apie siela yra daug. Eilini karta galim juos aptarti, (kas visiems ir taip zinoma).
1. NDE patyrimai. Kunui nefunkcionuojant, samone funkcionuoja. Taip pat, OBE patyrimai.
Kas gali patvirtinti, kad tai ne fantaziju sukeltos haliucinacijos ir potyriai, kurias zmogaus smegenis patyria atinkamomis smegenu busenomis, (pvz.: Komoje) ir t.t
2. Liudijimai apie reinkarnaciju prisiminimus.
Tai gan įdomus reiškinys, reikėtu, kad kažkas surinktu visus liudijimus, pasakojimus ir atliktu nuodugnią analizę šio reikalo.
3. Liudijimai apie vaiduoklius ir pan., kas susije su mirusiais asmenimis.
Lygiai taip pat manau reikėtu nuodugnaus šio reiškinio tyrimo ir išsiaiškinti, kas slepiasi už panašaus fenomeno
4. Liudijimai apie egzistavima pries gimima (tevu pasirinkimas ir pan.)
Lygiai taip nuodugniai sutikrinti reikia faktus, viską susumuoti ir t.t
5. Filosofine analize:
pvz:
– galima izvelgti kad visos substancijos kinta nuo grubiu iki subtiliu. Pvz. zmoguje yra kaulai, kraujas, oda (grubios substancijos). Tada yra regejimas, klausa ir kiti jutimai (subtilesne substancija ar funkcionalumai). Tada yra mintys, reakcijos, emocijos, jausmai, suvokimai – dar vidujau ir subtiliau. Ir galiausiai yra pats suvokiantysis, samoningas subjektas, "as". Jeigu pastebeti, tas "as" yra paciam giliausiam pagrinde, ir jis visiskai nekinta. Protine asmenybe kinta, bet pacio "as" buvimas, buvimas kaip patyrejo – nekinta. Miegi ar budrauji, "as" islieka stebetojo pozicijoje. Kai sapnuoji, sapnus stebi is "as" pozicijos, nors fizinis kunas tuo metu yra kitame rezime, o mintys/vaizdiniai gali buti visai ne tokios pat, kaip budraujant. Kunas gali pasikeisti, bet tai neitakoja "as" buvimo. Pvz. galima netekti kazkokiu kuno daliu, ar pasenti, ar dar kazkas, bet "as" islieka, kartu su gyvybe. Kadangi tas "as" yra pats subtiliausias, labiausiai neapciuopiamas, ir maziausiai veikiamas to, kas vyksta su zemesnemis substancijomis, tai tiketina, kad jis yra nepaveikiamas zemesnio lygio virsmu, tokiu kaip fizinio kuno mirtis.
– gyvybes ir negyvybingos materijos radikalus skirtumas. Mokslas negali is cheminiu medziagu sukurti gyvo organizmo. Vadinasi, gyvybe nera materialialiai atsirandantis dalykas. Nera irodymu, kad gyvybe – materialus fenomenas.
Tas "AŠ" kaip teigi, manau yra materialaus kūno(įskaitant, sąmonę, pasąmonę, mintis ir t.t) gyvybinė išraiška ir ji egzistuoja tol kol žmogus yra gyvas. Tas aš yra palyginimui kaip automobilis kol jis veika važiuoja tol yra jo "aš", kada jis pasensta sugesta, jame nebelieka būtinų dėtalių veikimui, tada jis nebeveikia-miršta ir automobilio aš nebeegzistuoja. Taip ir žmogus yra materiali biologinė-cheminė sistema, kuri sistemingai veikia ir lygiai taip, kai jai atsiranda gedimas, kuris padaro nepataisoma žalą kūnui, toji "aš" sistema miršta, pvz žmogus suserga onkologine liga ir nebeįmanoma jo pagydyti ir miršta. Dar mokslas nesugeba gyvybės išauginti inkubatoriuje, tačiau ta tik laiko klausimas. Tačiau gzistuoja dirbtinis apvaisinimas, tad tai tik įrodo, kad žmogaus atsiradimas yra vyro ir moters DNR sukryžminimas tinkamoje terpėje kurioje vaisius vistosi, šio atvėju gimdoje.
6. Religiju sventuju ir pranasu, ekstrasensu liudijimai, patvirtinimai.
Silpnas argumentas. NEs tai tik tų žmonių tvirtinimai kurie negali būti nepriklausomai patikrinami ir objektyviai ištirti.
Kas gali patvirtinti, kad tai ne fantaziju sukeltos haliucinacijos ir potyriai, kurias zmogaus smegenis patyria atinkamomis smegenu busenomis, (pvz.: Komoje) ir t.t
Patvirtinti gali kituose punktuose nurodyti įrodymai. Kai jie visi yra komplekte, jie patvirtina vieni kitų atspindimos realybės tikrumą ir viskas susidėlioja į nuoseklų vaizdą.
Tas aš yra palyginimui kaip automobilis kol jis veika važiuoja tol yra jo "aš", kada jis pasensta sugesta, jame nebelieka būtinų dėtalių veikimui, tada jis nebeveikia-miršta ir automobilio aš nebeegzistuoja.
Gerą pavyzdį paėmei su automobiliu. Užvestas automobilis kuriame sėdi gyvas vairuotojas. Užvestą automobilį galima palyginti su fiziniu kūnu, o vairuotoją – su siela/protu. Jeigu automobilis sugenda nepataisomai, vairuotojas išlipa ir daugiau juo nevažinėja. Taigi kai fizinis kūnas ("automobilis") nefunkcionuoja, mirtis. Bet tai nereiškia, kad automobilis ir buvo vairuotojas, ar kad automobilis pagamino vairuotoją (nereiškia, kad fizinis kūnas pagamino "aš", sąmonę). Vairuotojas iš pradžių įlipo, o po to išlipo iš automobilio ir gyvena toliau. Jis gal pradės važinėti kitu automobiliu.
Palyginimas geras tuo, kad leidžia apibūdinti sudėtingą abipusę fizinio kūno – proto sąsają. Yra du atskiri veikimai: automobilio veikimas, kurį maitina benzinas, ir vairuotojo veikimas, kurį maitina vairuotojo kūne sukaupta energija, o valdo jo valia. Jie abu yra autonomiški, bet važiavimui susivienija į vieną visumą. Taip ir fizinio kūno veikimas gali būti vienas procesas, o proto veikimas – kitas procesas, kurių energija yra nepriklausoma viena nuo kitos, o procesai susivienija, sudarydami vieno proceso vaizdą (kuriuo apsigauna pripažįstantys tik "automobilį", bet ne "vairuotoją", mokslininkai-materialistai), nors iš tikro ten yra du procesai.
Kitas palyginimas, kuris apibūdintų tą patį iš autonomiškų veikimų sudėtą procesą, būtų kompiuterio hardware (fizinis kūnas), kompiuterio software, kuri veikia įjungtame kompiuteryje (smegenų bei kitų organų veikla), ir pats kompiuterio vartotojas/programuotojas (siela/protas). Programuotojas sukūrė software, ir naudojasi software galimybėmis/funkcijomis veikiančiame kompiuteryje. Software yra įdiegta į hardware, ir software veikimas iš vienos pusės yra visiškai priklausomas nuo hardware veikimo. Bet iš kitos pusės, funkcionalumas, kurį atlieka software, yra sukurtas programuotojo mąstymo, ir naudojamas programuotojo nepriklausomai nuo hardware, t.y. hardware nepagamina nei programuotojo, nei jo mąstymo, nei veiklos.
žmogus = protas. Jei žmogaus nėra automobilis stovi vietoje miega, žmogus yra automobilio smegenys kurios diktuoja kaip, kur judėti ir atlieka kitas operacijas ir t.t Susijusias su automobilio veika
Hardware = kūnas, software = protas, sąmonė ir t.t Žmogus yra kūrėjas. Kuris iš materialinių kūnų sudėjo vieną veikiantį sistematinį kūna, kuris sistemiškai funkcionuoja. Tas kūnas padeda žmogui atlikti algoritmines ir t.t operacijas, šifravimus ir t.t
fizinio kūno – proto sąsają
Protas yra iš smegenų kilęs reiškinys, kuris it centrinis kompiuteris reguliuoja žmogaus judėjimą, veiksmus ir t.t Žmogaus kūno ir proto saveika yra it sudėtingas mechanizmas kuris vienas kitą papildo ir vienas be kito negali. Sugedus smegenims(protui) mechanizmas(žmogus) sustoja, kaip, kad automobilis be vairuotojo. Protas kyla iš kūno, konkrečiau smegenų, pažeidus smegenis sutrinka protas ir visa veikla už kūria jis atsakingas. Čia tas pats, kas sugadynis centrinį kompiuterį, sugenda visa sistema. Protas yra reiškinys kilantis iš smegenų, kūno, materijos ir jis funkciuonoja tol, kol veikia meterija smegenys, joms mirus miršta ir protas. Protas gimsta su žmoguas kūnų ir miršta su juo. Kompiuterį įjungi veikia, įšjungi neveikia miršta.
Kompiuterį įjungi veikia, įšjungi neveikia miršta.
Kai vartotojas išjungia kompiuterį, kompiuteris nustoja veikti, bet vartotojas nemiršta. 🙂 Vartotojas eina kažkur kitur.
Jeigu nesate matę šio BBC filmo, tai dabar labai tiktų prie mūsų potemės jį pažiūrėti 🙂
Protas kyla iš kūno, konkrečiau smegenų, pažeidus smegenis sutrinka protas ir visa veikla už kūria jis atsakingas.
Kaip ir minėjom, sąmonės/proto problemos mokslas neišsprendė ir atsakymų nerado, todėl teigimas, kad protas – smegenų produktas, yra paremtas aklomis prielaidomis. Nieko bendro su realybe.
Pažeidus smegenis sutrinka proto veikla, viskas teisingai, nieko keisto. Sugadinus kompą, vartotojas negali naudoti kompo software veikimo. Bet tai nereiškia, kad vartotojas prarado protinės veiklos potencialą. Kuriam laikui galbūt jis nieko nedirbs su kompiuteriu, bet durnesnis nuo to jis netaps.
Žr. atvejus, kai NDE metu akli žmonės, niekada neturėję regos pojūčio, jį įgauna.
Na bet kompas užmiega ir nebeveikia. Lygiai tas pats principas veikia ir su žmogaus smegenimis, sąmone, protu
Kaip ir minėjom, sąmonės/proto problemos mokslas neišsprendė ir atsakymų nerado, todėl teigimas, kad protas – smegenų produktas, yra paremtas aklomis prielaidomis. Nieko bendro su realybe.
Pažeidus smegenis sutrinka proto veikla, viskas teisingai, nieko keisto. Sugadinus kompą, vartotojas negali naudoti kompo software veikimo. Bet tai nereiškia, kad vartotojas prarado protinės veiklos potencialą. Kuriam laikui galbūt jis nieko nedirbs su kompiuteriu, bet durnesnis nuo to jis netaps.
Kaip tai žmogaus sąmonė ir protas ne smegenų produktas? Tai tada kieno? Pilvo ar šlaunies?…..
Ši diskusija yra legendinė sena kaip pats pasaulis romantinė dvikova: Realizmas vs idealizmas.
Yra bepasmiška diskutuoti su tais, kuriem idėjos, įsitikinimai ir tradicijos yra vertingiau už logiką, priežastingumą, samprotavimą ir reiškinius.
Geras trumpas video, kai profesorius Dokinsas bando kalbinti muslimą:
▶ Žiūrėti YouTube
Dar vienas puikus realizmas vs idealizmas susitikimo atvėjis.
Absurdai:
1. Visatos reiškiniai atsiranda iš nieko.
2. Gyvų organizmų dizainas atsiranda atsitiktinai per buką atrankos mechanizmą, kuris neveikia.
3. Akmuo (inertiška materija) gimdo gyvybę ir sąmonę.
4. Informacija (pvz. DNR informacija) atsiranda iš niekur.
—
Kaip tai žmogaus sąmonė ir protas ne smegenų produktas? Tai tada kieno? Pilvo ar šlaunies?…..
Tai atskiri elementai. Apie ką čia visą laiką ir aiškinamės. Mano supratimu, pasaulio pagrinde yra didelė Sąmonė. Tos Sąmonės veikimo mažos dalelytės yra atomiški sąmoningi individai, įsodinami į materialius fizinius kūnus šiame kosmose tarsi vairuotojai į automobilius. Mūsų sąmonė ir protas yra didelės Sąmonės produktas. Taip pat ir visa materija bei fiziniai kūnai yra tos Sąmonės veikimo kitoks produktas. Tai atskiri produktai.
Na kažką šaržindamas ar pajuokdamas nepatapsi nei protingesnis, nei kitą paversi kvailesnių ???
Nei viename mano poste nebuvo absurdo užuominų(tiesiog teigimas, kad viskas atsirado iš materijos, o jei tau materializmas absurdas tada neturiu ką tau ir pakomentuoti).
Absurdai:
1. Visatos reiškiniai atsiranda iš nieko.
Atsiranda iš materijos.
2. Gyvų organizmų dizainas atsiranda atsitiktinai per buką atrankos mechanizmą, kuris neveikia.
Atsiranda per ilga evoliucijos laikotarpį ir prisitaikydami prie sąlygų.
3. Akmuo (inertiška materija) gimdo gyvybę ir sąmonę.
Čia visai ne prie ko.
4. Informacija (pvz. DNR informacija) atsiranda iš niekur.
Atsirado per ilgas genetines mutacijas evoliucijos metu, prisitaikant prie aplinkos, sąlygų ir t.t
Tai atskiri elementai. Apie ką čia visą laiką ir aiškinamės. Mano supratimu, pasaulio pagrinde yra didelė Sąmonė. Tos Sąmonės veikimo mažos dalelytės yra atomiški sąmoningi individai, įsodinami į materialius fizinius kūnus šiame kosmose tarsi vairuotojai į automobilius. Mūsų sąmonė ir protas yra didelės Sąmonės produktas. Taip pat ir visa materija bei fiziniai kūnai yra tos Sąmonės veikimo kitoks produktas. Tai atskiri produktai.
Kaip supratau teigi, kad egzistuoja viena didelė sąmonė, kuri veikia mažas atomines daleles kurios sukūria materija, o protąs ir sąmonę yra tos bendros sąmonės produktas?
Na tai yra hipotezė, kuri skamba idealistiškai ir jei nėra galymybių to ištirti, lygiai taip pat galiu tave vadinti absurdistu už nepatikrinamų teorijų teigimus ???
Čia galima paminėti mano jau anksčiau sakytą pavyzduką: bala vienoje iš Kauno gatvių.
1) Ji susidarė iš nieko?
2) Ar ji buvo sukurta Dievo?
Kuris variantas?
Mano nuomone paaiškinimas yra tuo pačiu gana paprastas, bet ir kompleksiškas: nevykusi miesto valdžia neranda pinigų gatvių tvarkymui + lietus.
Taip pat sakyti, jog ateistai teigia, kad visata atsirado iš nieko yra visiškas absurdas, kurio net nelabai ir noriu komentuoti (:
paragraf 78 rašė:2. Dawkinsas laikosi evoliucinio religijos modelio, t.y. kad religija evoliucionuoja nuo animizmo (konkrečiai jo atveju, nors šiaip religijotyrininkai abejoja, jog animizmas galėjo būti pirmoji religija) iki monoteizmo. O tai jau beviltiškai pasenusi XIX a. sugalvota teorija, ji jau seniai pripažinta neteisinga ir praktikoje neveikianti.
Kur įrodymai, kad animizmas negalėjojo būti pirmoji religija?
Juokingas tas ateistų ir tikinčiųjų karas :D, bet žmonės turi poreikį žaisti įsitikinimų karus. Ir dar kažkas gerus pinigus iš to kala…
Mokslas reikalingas sprendžiant kasdienes problemas, tenkinant materialinius poreikius, kūriant technologijas ir neišeina už materialaus pasaulio ribų. Filosofija, religija tenkina dvąsinius poreikius ir atsako į dalykus, kurių negali empirinis mokslas.
Bet čia matau, kad norima šias dvi sferas išmušti iš savo vietų.
A.C.A.B rašė:Taip pat sakyti, jog ateistai teigia, kad visata atsirado iš nieko yra visiškas absurdas, kurio net nelabai ir noriu komentuoti (:
Kad "visata galėjo atsirasti iš nieko" pasakyta S.Hawking'o. Kaip suprasti šitą pasakymą "iš nieko" jau aptarėme kitoje temoje: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2164.15
—
Dawkins rašo: (skyrelyje "The Ultimate Boeing 747")
Kartais naudojama informacijos teorijos kalba: darvinistas turįs paaiškinti visos informacijos gyvojoje materijoje šaltinį, technine informacijos turinio prasme, kaip netikimybiškumo (improbability) ar netikėtumo vertės. Arba argumentas gali pasitelkti ekonomistų nuvalkiotą moto: "nėra tokio dalyko kaip nemokami pietūs", ir taip darvinizmas apkaltinimas bandymu gauti kažką už nieką. Iš tiesų, kaip parodysiu šiame skyriuje, Darvino natūralioji atranka yra vienintelis žinomas sprendimas mįslei dėl informacijos kilmės, kuri kitaip neturėtų atsakymo.
Natūralioji atranka niekaip negeneruoja informacijos daugiau, negu buvo įdėta pradiniuose veiksniuose, toks faktas nebuvo pademonstruotas. Taigi, informacijos problema lieka neišpręsta. Informacija visatos reiškiniams (fizikiniams, cheminiams reiškiniams) susidaryti taip pat glūdi pačioje gamtos dėsnių sanklodoje, o čia natūrali atranka negali veikti.
Natūrali atranka iš esmės yra nieko nesakantis ir nieko neduodantis konceptas. Tarsi burtažodis. Kaip "panacėja" yra įsivaizduojamas vaistas nuo visų ligų, taip "natūralioji atranka" yra burtažodis, tariamas atsakymas į visas sudėtingas problemas. Bet kas yra ta "natūralioji atranka"? "Išgyvena stipriausias". Ką tai sako konkretaus? Sudėtingame reiškinių pasaulyje, kuriame yra neribotas skaičius kintamųjų, neribotas skaičius veiksnių, tai nieko nepasako apie priežastis ar vyksmą, tai tiesiog elementarus truizmas.
Yra paprastas ir natūralus atsakymas informacijos kilmės problemai išspręsti. Informaciją generuoja protas. Tai vienintelis iš stebėjimų žinomas informacijos šaltinis. Galima ieškoti kitų informacijos šaltinių, bet neigti šį – gana absurdiška.
Kitas dalykas, dawkinsas sukuria religijos parodiją ir juokiasi iš parodijos, o ne iš pačios religijos. Nes tai ką jis rašo apie religiją yra Dawkinso teologija ir nieko bendra su realybe neturi.
Žinoma, jei neišmanai religijos principų ir to kuo tikima iš tiesų jo knyga gali pasirodyti labai įtikinama.
puodukas rašė:Šiaip tu ir sumaišei sąvokas prilygindamas ateizmą mokslui. Ateizmas neturi nė vieno mokslinio įrodymo galinčio paneigti Dievo buvimą, jie tik prikaišioja tikintiesiems, kad jų įrodymai apie Dievo buvimą yra nemoksliški, tuo ir baigiasi ateizmo moksliškumas, o daugiau jie patys remiasi tikėjimu į charizmatiškų asmenybių nuomonę.
Net sukrizenau…(: Gi jau N kartų šitai yra aptarta.
Jeigu aš teigiu, kad, tarkim, pasaulį sukūrė didelis skraidantis makaronas, tai kokius tu įrodymus gali pateikti, kad tai nėra tiesa? Asmuo, kuris teigia jog kažkas egzistuoja, jog kažkas yra padaręs nusikaltimą, jog kažkas yra lesbietė turi pateikti įkalčius, o ne tas, kuris teigia, jog tų "įrodymų" nepakanka…
Tikėjimu į charizmatiškų asmenybių nuomonę…:D Ne nu… Ateistai tiesiog netiki jog dievas egzistuoja, kadangi tam nėra jokių įrodymų. Štai ir viskas.
EDIT. a.tsieli, vėl mokslo spragas bandai užkamšyti dievu (;
EDIT2. Paragrafai, bet juk Dawkinsas remiasi Biblija?
Ateistai tiesiog netiki jog dievas egzistuoja, kadangi tam nėra jokių įrodymų.
Kiekvienas gali netikėti, niekas neverčia. Bet įrodymų tai yra, ne vienas ir ne du.
Problemą su kai kuriais kalbėtojais iš ateistinių pozicijų, matau tokią: pvz. kad ir šioje diskusijoje, preacher ir A.C.A.B. užsiėmė nepagrįstais ir bergždžiais tvirtinimais, kad nėra įrodymų. Arba nori/reikalauja pseudomokslinių įrodymų: natural science pobūdžio įrodymų apie ne natural science objektą. Ar šitą momentą supratot?
Pilna sektų kurios irgi remiasi tokiu pačiu principu, ta pačia biblija.
Tačiau jei jis nori paremti savo teiginius biblija, turėtų įtraukti visus tuos mokslus. Nes be jų bet kokia biblijos interpretacija neatspindės realybės ir to kas norima pasakyti tekstu.
Aš nors ir baigęs teologiją, o dabar studijuoju biblistikos universitete, tačiau nesiimu interpretuoti biblijos tekstų, nes žinau, kad nebūdamas specialistu, veikiausiai nusišnekėsiu. O Dawkinsas, to nepaiso, kuria savo teologiją, kuri toli gražu nėra teisinga.
Traukydamas eilutes iš biblijos gali bet ką įrodyti. Taip va Jehovos liudytojai daro, lygiai tas pats principas.
Žodžiu, panašu jog Dawkinsas garsiai rėkia, apie dalykus kurių neišmano.
Kvailiausia tai, jog jis tą susikurtą religijos modelį aršiai puola, o dundukai, kurie dar mažiau už jį išmano religiją, linksi galvomis ir sako: va kaip teisingai viskas čia parašyta.
O asmuo turintis gerą religinį pasiruošimą, kraipo galvą ir stebisi, kaip žmonės neturi kritinio mąstymo ir tiki bet kuo kas bando paneigti religiją.
Šiaip tai ką daro Dawkinsas yra toli gražu ne religijos tokios kokia ji iš tiesų kritika, o juo labiau ne dievo kritika, nes tokiu dievu kokį pristato Dawkinsas tiki tik tie kas nieko neraukia religijoje. Tikrai tikintis žmogus tiki visiškai kitokį dievą, nei Dawkiso teologijos kūrinys. Tai dvi dievo sampratos, kurios nieko bendra neturi.
Man tik gaila tų žmonių kurie užsiveža ant Dawkinso teologijos ir priima ją už gryną pinigą, nesivargindami patikrinti kaip viskas iš tiesų yra
natural science nėra pseudomokslas. Niekas nekaltas, kad 2000 metų senumo žydų pasakų (paremtų senesnėmis kitų tautų pasakomis) neįmanoma įrodyti ar paneigti moksliškai. Lygiai kaip ir Raudonkepuraitės egzistavimo ar ne.
EDIT. Patys kunigai teigia, jog įrodymų nėra:
http://www.klauskkunigo.lt/2881/materialus-dievo-irodymas-ar-jis-egzistuoja
natural science nėra pseudomokslas. Niekas nekaltas, kad 2000 metų senumo žydų pasakų (paremtų senesnėmis kitų tautų pasakomis) neįmanoma įrodyti ar paneigti moksliškai.
Žiūriu, niekaip nesusišnekam ties tuo momentu.
Aš nesakiau, kad natural science yra pseudomokslas. Natural science – tai mokslas, angliškai įvardinant specifiškumą, lietuviškai – gamtamokslis, arba gamtos mokslai. Fizika, chemija, biologija, astronomija.
Pseudomokslas yra tas atvejis, kai gamtos mokslų metodu bandoma tirti tai, kas nėra gamtos mokslų objektas.
Pabandysiu dar kartą paaiškinti.
Jūs sakote, kad reikalingi moksliniai įrodymai. Mokslinis metodas sako, kad mokslas tiria tik gamtinius reiškinius. Jeigu moksliniu metodu bandyti tirti negamtinius reiškinius, tai priskiriama pseudomokslo kategorijai. Išeina taip, kad jūs reikalaujate pseudomokslinių įrodymų, į ką paniekinamai žiūri pats mokslas – jūsų autoritetas.
Mokslo filosofija nagrinėja kokia logika pagrįstas mokslinis metodas, ir kas skiria mokslą nuo ne mokslo, bei mokslo etiką. Pagrindinės prielaidos sudarančios mokslinio metodo pagrindą yra gaunamos iš filosofijos – konkrečiai, kad realybė yra objektyvi ir nuosekli, kad žmonės turi gebą tiksliai patirti realybę, ir kad realaus pasaulio elementams egzistuoja racionalūs paaiškinimai. Šios iš metodologinio natūralizmo kylančios prielaidos sudaro viso mokslo pamatą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Scientific_method#Philosophy_and_sociology_of_science
Natūralizmas filosofijoje gali reikšti du kiek skirtingus dalykus:
Ontologinis natūralizmas yra filosofinė pozicija, kad visus reiškinius galima paaiškinti remiantis gamtos dėsniais.
Metodologinis natūralizmas yra nuomonė, kad mokslui yra naudinga aiškinti reiškinius tik gamtos dėsniais.Natūralizmo rūšys
Ontologiniu arba metafiziniu natūralizmu laikoma pozicija, kad "Gamta yra viskas, kas egzistuoja ir visos pagrindinės tiesos yra gamtos tiesos. " Kitaip tariant, ontologiniai natūralistai mano, kad nieko antgamtiško neegzistuoja.
Daug šiuolaikinių mokslo filosofų naudoja terminą metodologinis natūralizmas arba mokslinis natūralizmas kalbėdami apie metodologinę prielaidą, kad reiškinių aiškinimas yra praktiškas tik tada, kai iškeliamos hipotezes apie natūralias priežastis (pvz., keisti reiškiniai aiškinami specifiniais mechanizmais, o ne neapibrėžtais stebuklais ar antgamtiniais reiškiniais). Kitais žodžiais, metodologinis natūralizmas yra nuomonė, kad mokslinis metodas (kelti hipotezes, testuoti ir kartoti) yra vienintelis efektyvus būdas tirti realybę. Bet metodologinis natūralizmas, priešingai nei ontologinis, neteigia, kad antgamtiškos galios neegzistuoja. Neteigia ir kad egzistuoja.
EDIT. Patys kunigai teigia, jog įrodymų nėra:
http://www.klauskkunigo.lt/2881/materialus-dievo-irodymas-ar-jis-egzistuoja
Aš ne kunigas ir ne kunigų pasekėjas 🙂 Tai viena.
O antra, teisingai, materialus Dievo įrodymas neegzistuoja. Net jeigu įrodymas reiškiasi materialiai, vis vien jis yra dvasinis, nes tik gyvas / sąmoningas / dvasiniu lygmeniu veikiantis asmuo gali galvoti, mąstyti, jausti, suvokti, ir pripažinti Dievą. Kompiuteriui, kuris naudoja tik materialią informaciją, apie Dievą nėra ką galvoti, nes jis negalvoja.
Pavyzdys galėtų būti Fatimos saulės stebuklas. Jis įvyko realiai, buvo stebėtas ir raportuotas daugelio tūkstančių stebėtojų; dėl nepaprastai sustiprėjusio tuo metu saulės poveikio staigiai išdžiūvo buvusios balos po lietaus, taigi, buvo materialių reiškinių. Bet pats įrodymas gali būti suprantamas tik per dvasinę prizmę, ir todėl yra dvasinis.
Pseudomokslas – įvairios teorijos, klasifikacinės sistemos ir pan., pretenduojančios į mokslo statusą, bet neatitinkančios akademinių mokslo kriterijų. Pseudomokslas apima įvairias idėjas ir teorijas, kurios neturi nieko bendro su mokslu, tačiau pristatomos kaip mokslinės. Dažnai moksliškumo įspūdis sukuriamas naudojant mokslinius ar moksliškai skambančius terminus. Daugeliu atvejų pseudomokslas siejasi su maginiu pasaulio suvokimu, šarlatanizmu ir sektų veikla.
Beje, kodėl tu (o ir dažnai kiti) stengiesi tiek mane, tiek kitus netikinčius žydų pasakomis, vaizduoti kaip mokslo vergus, arba kaip tu išsireiški, kad mokslas man yra autoritetas? Gal mokslo vergais vadini ir tuos žmones, kurie nebetiki Kalėdų seneliu? (: Visa tai, atrodo gana keistokai…
Šiaip aš puikiai suprantu, kad nei tu, nei kiti tikintieji neturi, o ir negali turėti dievo egzistavimo įrodymų. Na kaip gi tu įrodysi tai, ko nėra. Man tik kartais juokinga, kaip teigdami, jog "materialių dievo egzistavimo įrodymų negali būti" kartais vis pasistengiat atkapstyti molekulių lygio "įkalčių" taip bandydami žydų pasakas padaryti bent kiek tikroviškesnėmis šiame kintančiame pasaulyje. Tačiau, kaip matome mes visi, pasakos tikrumu abejoja vis daugiau europiečių (;
Pseudomokslas – įvairios teorijos, klasifikacinės sistemos ir pan., pretenduojančios į mokslo statusą, bet neatitinkančios akademinių mokslo kriterijų.
Ką aš visą laiką ir aiškinu. Ar mokslas pasakė, kad jis nagrinėja antgamtinę sferą ir turi metodą bei kriterijus jai nagrinėti? Mokslas nenagrinėja antgamtinės sferos, ir todėl negali būti mokslinių antgamtinės sferos įrodymų (kurių jūs čia prašot). Tokie "įrodymai" būtų pseudomokslas.
Išvada: jūs prašot neįmanomo dalyko pagal paties mokslo standartus.
—
Wikipedia gerai aprašo:
A field, practice, or body of knowledge can reasonably be called pseudoscientific when it is presented as consistent with the norms of scientific research, but it demonstrably fails to meet these norms.[2] Science is also distinguishable from revelation, theology, or spirituality in that it offers insight into the physical world obtained by empirical research and testing.[3]
Toliau dar geriau:
Commonly held beliefs in popular science may not meet the criteria of science.[4] "Pop science" may blur the divide between science and pseudoscience among the general public, and may also involve science fiction.[4] Pseudoscientific beliefs are widespread, even among public school science teachers and newspaper reporters.[5]
http://en.wikipedia.org/wiki/Pseudoscience
Taigi, daug mokslo entuziastų teiginių gali būti pseudomokslinio pobūdžio. Greičiausiai, ir Dawkinso knygose rastume gausybę teiginių, kurie yra paremti ne mokslu, o pseudomokslu. Jau pati Dawkinso idėja priešpastatyti mokslą (metodą, kuris tiria gamtos sferą) religijai, antgamtinei sferai yra įvardintina kaip pseudomokslinė.
—
O dėl "žydų pasakų", tai paklausk Paragraf78, jis tau paaiškins, kad niekas neliepia tikėti pasakomis; tai, kas yra pasakos, jie ir patys laiko pasakomis. Jie bando įvairiais metodais nagrinėti visą tą raštiją, ir skirstyti: "čia yra pasakos, čia nepasakos; visa tai perduoda tokius ir tokius religinius dalykus ir religinę patirtį."
Kadangi nesu "žydų pasakų" pasekėjas, tai man keista vis girdėti šitus prikaišiojimus diskusijoje.
Dėl Dawkinso, tai pirma pažiūrėk bent jo debatus su kunigais jūtubėj, tada galėsi teigti, kad jo teiginiai yra pseudomoksliniai (;
Dar kai kas iš tavo mėgstamos wikipedijos:
Intelligent design has also been characterized as a God-of-the-gaps argument, which has the following form:
There is a gap in scientific knowledge.
The gap is filled with acts of God (or intelligent designer) and therefore proves the existence of God (or intelligent designer)



