Nežemiškos būtybės gali slėptis visai arti mūsų galaktikos

NASA, ESA ir kitos kosmoso tyrimų organizacijos jau ištisus dešimtmečius siekia vieno tikslo – surasti nežemiškos gyvybės pėdsakų, o gal net ir pažangią civilizaciją. Jie pasitelkia moderniausius teleskopus ir tyrimų zondus, kad išžvalgytų tolimųjų galaktikų horizontus. Ir štai du mokslininkai iškėlė labai įdomų klausimą, ar neturėtume protingos gyvybės ieškoti arčiau… Tiksliau, visai greta mūsų galaktikos.

Remiantis Amerikos astronomų draugijos paskelbto tyrimo išvadomis, tarpžvaigždinė civilizacija gali būti susiformavusi sferiniame žvaigždžių spiečiuje, kuris supa Paukščių Taką.

Sferinis spiečius (GCs) yra tūkstančių žvaigždžių grupė, savo didelėmis orbitomis supanti galaktikas. Astronomai mano, kad Paukščių Taką juosia daugiau nei 150 GCs, o Andromedos galaktika jų turi apie 500.

Žvaigždės šiuose regionuose paprastai neturi daug metalo, o tai reiškia, kad jiems taip pat trūksta ir anglies, deguonies bei geležies. Būtent šie elementai yra būtini uolinėms planetoms ir gyvoms būtybėms susidaryti. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai mano, jog sferiniai spiečiai yra nevykusi vieta ieškoti gyvybės.

Tačiau Elisa Di Stefano iš Harvardo universiteto ir Tata fundamentaliųjų mokslinių tyrimų instituto mokslininkas Alak Ray laikosi visiškai kitokios nuomonės – jie tvirtina, kad yra „per anksti teigti, jog sferiniuose spiečiuose nėra planetų. Jų gali būti ir net senesnių, nei mūsiškė. O jei planetos vystosi ilgesnį laiką, didesnė tikimybė, kad jose esanti gyvybė yra labiau pažengusi.“

Pastarųjų metų tyrimai įrodė, kad uolinės planetos gali susiformuoti ir aplink žvaigždes, turinčias mažai metalo, o jų tiek mažai aptinkame dėl to, kad sferiniai spiečiai išsidėstę labai toli – net keli tūkstančiai šviesmečių nuo Paukščių Tako. Tokiu būdu atlikti tiesioginius stebėjimus yra sunku.

Maža to, žvaigždės spiečiuje yra žymiai arčiau viena kitos nei žvaigždės prie Saulės. Kentauro Proksima – arčiausiai Saulės sistemos esanti žvaigždė, yra už 4,7 šviesmečių, o tipiškas atstumas tarp žvaigždžių sferiniame spiečiuje yra apie 20 kartų mažesnis. Tai reiškia, kad jame tarpžvaigždinė komunikacija būtų žymiai lengvesnė, nei mūsų atveju.

„Mes tai vadiname sferinio spiečiaus galimybe, – sako E.Di Stefano. – Nusiųsti pranešimą tarp žvaigždžių čia netruktų ilgiau nei laiško kelionė iš JAV į Europą XVIII amžiuje. Tarpžvaigždinė kelionė čia užtruktų taip pat žymiai mažiau laiko.“

Nors idėja yra labai intriguojanti, tačiau šiame etape ir labai rizikinga. Pirmiausia spiečiuje turime aptikti planetų, bet net ir jų radimas dar negarantuoja nežemiškos gyvybės klodų. Dauguma žvaigždžių šiame regione yra raudonosios nykštukės ir jos, pasirodo, yra mažiau tinkamos gyvybei nei manyta anksčiau.