TinSoldier rašė:Jeigu ta moteris tikra, sprendimas atskleisti savo asmenybes būtų blogiausias sprendimas jos gyvenime Per žiniasklaidą viešai ir atvirai paskelbti, kad mano vaikas Vardenis Pavardenis yra apsėstas demono, sociopatas ar psichopatas. Turbūt nesunku įsivaizduot, koks efektas galėtų būti Jeigu kokie fanatikai nepradėtų medžiot ir mėgint nugalabyt to "antikristo", tai būtų dar pasisekimas. Bet kokia atsakinga žiniasklaidos priemonė gali privačiai tarpininkauti tarp autorės ir specialistų. Ir jai šitaip padėti ir, privačių detalių neatskleidžiant, viešinti toliau istoriją. Bet kokia privati informacija – būtų didelė klaida. Darant prielaidą, jog pasakojimas neišgalvotas.
Jeigu savo interpretavimo nepakeistų, tai iš tikro. bet pavyzdžiui, aš kalbu ne apie demonus, o apie tam tikras realias organizacijas, ir čia asmens viešumas yra tik pliusas, nes informacijai suteikia patikimumo. Nes kai asmuo viešas, ne anonimas, galima lengviau tikrinti informaciją. Kitas atvejis būtų, jeigu organizacija būtų kaltinama anonimiškai, tada patikimumas – daug mažesnis.
Todėl aš sakau reikia ne visiems skelbti kad mano vaikas "velnias", bet kad tam tikros organizacijos ar sektos daro eksperimentus. Bet pirmiausiai bent sektos pavadinimą konkretizuotų ir įrodytų ne savo, bet sektos realumą.
Nes mano atveju, viešumas yra ginklas nuo pasikėsinimo į gyvybę. jeigu būčiau ne viešas asmuo, tai nužudytų ir paskleistų kokį patogų melą. O kai esi viešas, bet koks melas nepraeina.
Benamis rašė:Kol kas is taves irgi nenugincijamu irodymu nesulaukeme.
O kaip tur įrodymą įsivaizduoji?
Kad būtų aiškiau, padekonstruokime šią sąvoką. Teisme įrodymais laikomi duomenys gauti techniniais, biomedicininiais, psichologiniais, aplinkybiniais tyrimais. Kiekvienas dalyvis pasakoja savo istoriją ir ją vienu iš šių būdų turi patvirtinti. Svarbu yra viskas, ir didelė dalis bylų išprendžiama liudininkų parodymais, kurie yra tik pasakojimai ir istorijos. Jos laikomos įrodymais.