time rašė:Viskas imanoma.
Bet ne visiems 😀
time rašė:Viskas imanoma.
Bet ne visiems 😀
Pajauta rašė:O tu pabandyk suvokti tai kas perspjauna tavo suvokimo ribas. Mes būdami sukaustyti pradžios ir pabaigos ribų, net negalime suvokti kad gal tos pradžios ir pabaigos formų yra milijardai, o mes viską bandome spręsti pagal vienintelę mums pažįstamą.
Na čia panašiai, kaip apie kiniečių kalbą spręstume mokindamiesi latvių 🙂
Nieko mes iš viso negalime įsivaizduoti, nes tai yra niekas. Kitaip tai jau būtų kažkas. Teisingai pastebėjot – žmogaus suvokimas yra apribotas pradžios ir pabaigos, priežasties ir pasekmės dėsnio. Man asmeniškai daug lengviau būtų įsivaizduoti, kad viskas turi pradžią ir taip iki begalybės.
a.t.sielis rašė:Bet ne visiems
tu ši karta teisus, man patinka kaip tu teisingai mąstai 🙂
užblokuota, užribota pasamonė pas paprastus žmones
Pajauta rašė:Nieko mes iš viso negalime įsivaizduoti, nes tai yra niekas. Kitaip tai jau būtų kažkas. Teisingai pastebėjot – žmogaus suvokimas yra apribotas pradžios ir pabaigos, priežasties ir pasekmės dėsnio. Man asmeniškai daug lengviau būtų įsivaizduoti, kad viskas turi pradžią ir taip iki begalybės.
Taip dievą įvardina įvairių religijų mistikai, jie jį pavadina Didysis Niekas ir ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad jis visiška kitokybė. To ko mes negalime suvokti, mums yra niekas, bet tai nereiškia, kad tai neegzistuoja, tai tiesiog gerokai kitoks dalykas.
Tarkime, kai kažko nesupranti, kartais ne taip identifikuoji daiktus. Juk buvo tau, kad kažką pamatai ir tik vėliau suvoki, kad matai kažką visiškai kito.
Šiaip bėda ta, kad mes nežinome kaip atrodo niekas. Mes to negalime suvokti, nes niekas irgi visiška kitokybė. Ji mums nesuvoiama. Jei ji mums nesuvokiama, tai nereiškia, kad to nėra. Priešigai, tai yra bet visiškai kitokia prigimtimi, kurios mes net įsivaizduoti negalime.
T.y. viskas tik teorija tik musu speliojimai kurie remiasi musu supratimo modeliais, isikisant religiniam matymo modeliui kuris skelbia kad kurejas mus kure pagal savo atvaizda turime savo potencialo vilciu, ieskome budu ji isnaudoti, bet nezinome kur jo ieskoti, tada pradedame ieskoti to orginalo, kurejo.
Cia musu versija, bet gal ieskome to nenorime rasti, nes radus nebeliks to potencialo neapibreztinumo.
Krc trumpai gal mes labai noretume kad kurejas egzistuotu
tadasas99 rašė:Krc trumpai gal mes labai noretume kad kurejas egzistuotu
Būtų daug paprasčiau, jei jis neegzistuotų 😉
paragraf 78 rašė:Taip dievą įvardina įvairių religijų mistikai, jie jį pavadina Didysis Niekas ir ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad jis visiška kitokybė. To ko mes negalime suvokti, mums yra niekas, bet tai nereiškia, kad tai neegzistuoja, tai tiesiog gerokai kitoks dalykas.
Tarkime, kai kažko nesupranti, kartais ne taip identifikuoji daiktus. Juk buvo tau, kad kažką pamatai ir tik vėliau suvoki, kad matai kažką visiškai kito.
Šiaip bėda ta, kad mes nežinome kaip atrodo niekas. Mes to negalime suvokti, nes niekas irgi visiška kitokybė. Ji mums nesuvoiama. Jei ji mums nesuvokiama, tai nereiškia, kad to nėra. Priešigai, tai yra bet visiškai kitokia prigimtimi, kurios mes net įsivaizduoti negalime.
Čia tik kitų žmonių nuomonė. Kokia tavo?
****
Negi visi tiki, kad jis yra niekas ir niekas daugiau ir egzistuoja kaip oras ar kažkas tokio?
Galbūt šiandien sužinosime kas jis.
Tai yra kažkas, ir jis žino, kad tas kažkas žino apie kažką, ką jis nenorėtu žinoti. Todėl eliniam žmogui jis "užtrumpina" gebėjimus apie jį žinoti. Esmė tame, kad kas jis bebūtu, jis yra žmogiškos prigimties, ir gerai išstudijavo visus žmogaus elgsenos variantus. Nebūtu sukuręs tokio dalyko, kuris neturėtu prasmės. Sukūrė, tai sukūrė, o kalbėti apie ji galime kaip jauką;
Galbūt jis yra nevisai tai kas sukūre viską;
Galbūt jis nukreipinėja paprasta žmogu i kureja, nors jis yra kazkas kitas.
time rašė:Čia tik kitų žmonių nuomonė. Kokia tavo? Negi visi tiki, kad jis yra niekas ir niekas daugiau ir egzistuoja kaip oras ar kažkas tokio?
Ar aš sakiau, kad visi taip tiki? Sakiau, kad mistikai dažnai jį taip įvardina.
O mano tikėjimas, na čia mano asmeninis reikalas ir aš jo viešai nelabai afišuoju 😉
paragraf 78 rašė:kad visi taip tiki?
čia jau ne apie tave eina kalba; pataisiau;
paragraf 78 rašė:mistikai
mistikai, tai ne tu.
paragraf 78 rašė:O mano tikėjimas, na čia mano asmeninis reikalas ir aš jo viešai nelabai afišuoju
tu neturi savo nuomonės apie tai?
pastrigo pc, tai dvi is eiles pasipostino zinutes, tai tikrai srr.
time rašė:
a.t.sielis rašė:Na taip, raštai rekomenduoja nemąstyti apie tai, kas viršija žmogiško suvokimo ribas. Kas neįmanoma, tas neįmanoma. Geriau užsiimti tuo, kas įmanoma.
Viskas imanoma.
paragraf 78 rašė:Na čia panašiai kaip dvimatė būtybė mąstytų kaip turėtų atrodyti trimatė būtybė ir sakytų: kad tokia negali egzistuoti.
Tie kas gyvenime yra lankę braižybą mokėtų iš 2D brėžinių nubraižyti 3D brėžinius. Tai vadinasi imanoma.
Mes galime isivaizduoti tuos modelius, jie mums pasiekiami, tik kas tai blokuoja, nenori kad mes žinotume informacija.
Įdomu tai, kad žmogus gali tik žodžiais pasakyti, kad kažkas (kūrėjas šiuo atveju) buvo visada ir be pabaigos, dar galim sugalvoti simbolius, bet tą pavaizduoti tikrai nepajėgtume.
@paragraf 78 – su daiktais man tokių atvejų nėra buvę nebent su optinėmis iliuzijomis. Bet suprantu, ką nori pasakyti. Nors man tai, ko negaliu suvokti ir yra tiesiog nesuvokiamybė, tam tikra spraga, klausimas be atsakymo, o niekas – tiesiog tai, kas neegzistuoja. Aišku, niekas labai susijęs su nesuvokimu, nes tai taip pat yra nesuvokiamybė. Ir kodėl, pavyzdžiui mes keliame klausimą, kas sukūrė viską, kas yra? Prisikuriame tai kūrėjo darbui, bet juk galbūt tai visada egzistavo be pradžios.
@xsistemax – labai įdomiai parašei, tikrai supratau, kad niekas yra begalybė be pabaigos. Juk niekam nėra ribų. Bet jei nėra ribų, tai kodėl iš nieko negali vis tik kas nors atsirasti?
klajunas rašė:"Kurti" nebūtinai reiškia gaminti arba konstruoti, ir nebūtinai šis vyksmas turi vykti laike, kuris yra tik žmogaus sąmonės būsenų kaita. Kurti galima erdvėje, pagal emanacijos teoriją palaikant ką nors kaip pagrindas, kaip pamatas laiko namą, arba balioną palaiko pripūstas oras. Orą pašalini ir baliono egzistencija subliūkšta. Kas yra kūrėjo emanacijos pagrindas? Tai yra GHtiK, bet jis veikia ne tik ne gaminimo laike principu, bet ir ne gaminimo erdvėje principu. Tai yra visiškai kitokia realybė.
Tu tikrai tikras tuom ką sakai?
time rašė:
klajunas rašė:"Kurti" nebūtinai reiškia gaminti arba konstruoti, ir nebūtinai šis vyksmas turi vykti laike, kuris yra tik žmogaus sąmonės būsenų kaita. Kurti galima erdvėje, pagal emanacijos teoriją palaikant ką nors kaip pagrindas, kaip pamatas laiko namą, arba balioną palaiko pripūstas oras. Orą pašalini ir baliono egzistencija subliūkšta. Kas yra kūrėjo emanacijos pagrindas? Tai yra GHtiK, bet jis veikia ne tik ne gaminimo laike principu, bet ir ne gaminimo erdvėje principu. Tai yra visiškai kitokia realybė.
Tu tikrai tikras tuom ką sakai?
Šiame klausime yra loginis prieštaravimas. Jeigu tariame, kad visa tikrovė yra visumoje, tai yra kūrėjuje, tai klausti, kas sukūrė kūrėja tas pats kaip klausti, kas sukūrė visumą, bet jeigu yra kažkas didesnio už visumą, tai kūrėjas nėra visuma. O to būti negali. Kūrėjas visumos struktūra ir tai galutinis atsakymas.
xsistemax rašė:visata yra begalinis informacijos kiekis
Ribotas, visi kūriniai riboti ir suskaičiuojami nesvarbu ar tai didelis skaičius.
xsistemax rašė:jos kūrėjais galime laikyti visas intelektines struktūras
galime, o gal cia tik iliuzija, kad tu kūrėjas; subjektyvi nuomonė laikyti save kūreju ir vadinti kitais kūrėjais;
xsistemax rašė:Nebūtų stebėtojų-nebūtų ir visatos.
žmogus yra tas stebėtojas?
klajunas rašė:Kūrėjas visumos struktūra ir tai galutinis atsakymas.
Jis ne kūrėjas, o kažkas, žmogiškos prigimties.
klajunas rašė:Kūrėjas visumos struktūra ir tai galutinis atsakymas.
Ana pusė man sako kad yra ne taip. Kūrėjai nėra šios visumos dalis. Materijos visuma yra kūrėjų kūrinys ir tai ne viskas. Pvz visa ši visata su savo chaosu yra pirmųjų kūrėjų kūrinių žmonių – dievų veiklos padarinys. Tikrųjų kūrėjų tik du kūrinai žemė ir saulė bei pirmieji žmonės dievai ir mes. Savotiška jų pačių materiali išraiška. Bet jie patys randasi "išorėje" ne materijoje. Ta "išorė" gal ir čia pat bet visiškai kitas lygis. Čia savotiškai programuotojo ir jo sukurto žaidimo personažo situacija tik savotiškai priešingai. Kaip žaidimo personažas gali pasiekti programuotoją? Praktiškai niekaip. Visiškai ne tas lygis. Mūsų atveju tas materijos ne materijos skirtumas dar nesuvokiamai labiau didesnis. Kas liečia kūrėjų sukūrimą tai tenka priimti kaip konstantą kad jie egzistavo visada. Tik sumąstė paeksperimentuoti su materija. Gavosi kas gavosi. Net negalėjo numatyti kaip elgsis jų pirmieji kūriniai žmonės-dievai nes tie turėjo visišką veiklos su materija laisvę. Kada praktiškai jų vystymas priėjo savo ribą teko sukurti mus kad procesas kažkaip pratęsti. Mes turim galimybę tapti tokiais pat nematerialiais kūrėjais kaip ir pirmapradžiai kūrėjai bet čia turim labai ribotas materijos poveikio galimybes. Kiek žinau jos bus dar labiau apribotos. O žmonės – dievai turėjo neribotas materijos keitimo galimybes bet neturėjo galimybės tapti pirmapradžių kūrėjų lygio esybėmis. Tiesiog jų dėka pasimatė "silpnos vietos". Na čia galima pažiūrėti kaip į mano pafantazavimus nors patys žinot iš kur tai gavai. 🙂 Pats nesugalvojau. 🙂
Ir dar toks praktinis pastebėjimas. Pvz mes jei ką kuriame tai kuriame savo išorėje. Planas gimsta viduje bet kuriame išorėje o ne savo kūno viduje. Čia tokia pat logika ir su kūrėjais.
tadasas99 rašė:Praleidai mano posto ironija, jei kalbam apie savokureja kurianti mus supancia aplinka gyvunai, zeme po kojom, vejas ir pan, tai sito kureja galime laikyti zeme ar gamta, ir galime netgi tamtikra intelekta priskirti, tuomet musu kureja sukure tarkim visata, bet sita dali zinom, nieko kuo butu galima tiketi, tada einame kur nezinom.
Cia seip apeliuoju ne i teorija o i zmogiska dievybes suvokima.
Nereiktų žemės gamtos atskirti nuo visatos. Juk žemė yra dar vienas visatos kūrinys, kad egzistuotų visata žemės nereikia, o kad egzistuotų žemė visatos egzistencija būtina. Visos žemės struktūras mažinant visvien prieisime prie mažiausių dalelių, kurios yra visatoje, tad žemė yra visatos kūrinys, jei kūrėjas yra visata, tai žemė viena iš jo atmainų.
tadasas99 rašė:@paragraf 78 as ne tik taip paprastai mastau, galima ir placiau bet ne butinai kazka dievisko, pvz 4d 5d 6d visatos, paralelines dvieju tipu, kaip visiskai atskiros ar beveik viena bet atskira.
Bet visi išmatavimai remiasi mūsų matomos visatos suvokim, nesvarbu dėsi 2d ar 3d, nors, kad ir 7d prasmės tai neduos. Akivaizdu, kad taikomas mūsų visatos modelis turi spragų, nereikia net kalbėti apie paralelinių visatų egzistavimą ar kelių išmatavimų tikrovės, užtenka, kad ir mūsų matomoje visatoje yra anomalijų, kurios automatiškai paneigia mūsų suvokimo tiesą.
xsistemax rašė:time,kalbi apie miestą,gatvę ar apie Visatą?Pats žodis reiškia viską,kas egzistuoja.Todėl kiekybinis vertinimas yra vienareikšmiškas.
Štai savo pasaulį tu kuri iš nieko,kuris sudarytas iš begalybių.Vaizdiniais iliuzijomis-kuo nori,bet visa tai-iš informacijos vienetų.
Tuos pačius informacinius bitus naudoja ir kitos intelektinės struktūros,kurdamos savus pasaulius,kurie daugiau ar mažiau skiriasi nuo tavojo.Taip skirtingi pasauliai persismelkia.(persismelkiantys pasauliai)O kiekviename tavo erdvės taške egzistuoja kitas toks pats begalinis NIEKAS.(multivisatų realizacija)
žmogus išduoda daugiau nei atrodo. Kasdieninis gyvenimas išduoda visumos pagaminimo koncepcija, irodydama, kad viskuom kuom mes naudojames yra ribotas kiekis kūrinių. Koncepcija gali peraaugti į didesnę koncepcija, sudetingesniais atvėjais, kurie dažnai pasitaiko, kaip sudėtingesni, sunkiau suvokiami žmogui padariniai. Prieštaraujantis žmogus šiai koncepcijai yra neteisus, nesusimąstantis apie tai yra teisus. Kur dalyvauja nelogika (objektyvi nuomonė) logika yra subjektyvi nuomonė apie bendrus dalykus kurie yra sukaupti per labai didelį laiko tarpą. Tai kas žmogui suvokiama kaip laikas, negali buti išmatuojamas ir naudojamas matas, nes jis klaidingas, čia yra kažkas kita.
Tikėjimas, jog visata begalinė yra tas pats kaip ir tikėjimas paralelinėmis visatomis, kurių niekas dar neįrodė.
Ribotumas įvykių, statinis gyvenimo būdas, momentinis reiškinys, kuris negali būti kitoks nei nutinka tuo momentu, parodo kad kitaip negali būti.
idenmeyou rašė:tad žemė yra visatos kūrinys, jei kūrėjas yra visata, tai žemė viena iš jo atmainų.
Mums egzistuoti visa visata visiškai nereikalinga. Reikalingi tik du elementai žemė ir saulė. Net saulės sistemos planetos nereikalingos. 🙂 Po 2022m taip turėtų ir nutikti. Visa likusi visata tiesiog "panaikinama" nes neturi jokios prasmės. 🙂
time rašė:Tikėjimas, jog visata begalinė yra tas pats kaip ir tikėjimas paralelinėmis visatomis, kurių niekas dar neįrodė.
Ribotumas įvykių, statinis gyvenimo būdas, momentinis reiškinys, kuris negali būti kitoks nei nutinka tuo momentu, parodo kad kitaip negali būti.
Tai čia tas pats, kas pelei būti uždarytai dežutėje, kurioje yra duodamas maždaug 3 rūšių maistas, nuolatos ta pati aplinka. Tai pelei atrodys, kad jos visas pasaulis susideda iš 3 rūšių maisto davinių ir sienų kurias ji mato, bet realybė bus tokia, kad yra žmogus, kuris ta pelę pamaitina ir daug daug platesnis pasaulis, apie kurį pelė negalvojo.
Tas pats ir su žmogumi, jis net nepažįsta visų elementų, dalelių ir procesų, visiškai nežino visatos užkampių, tad realiai gyvename labai mažoje planetoje ir pro akių kampčius stebime horizontą, tad mūsų pačių ribotumas visiškai neįrodo visatos ribotumo.
xsistemax rašė:@paragraf 78 ,įsivaizduoju MAŽIAUSIAI 12-os matavimų
Nuoširdžiai tuo abejoju 🙂
idenmeyou rašė:tad mūsų pačių ribotumas visiškai neįrodo visatos ribotumo.
Mes iš viso nieko nežinom ar tai ribota ar neribota. Tiesiog kuriam visokias teorijas. O jos tik teorijos. Na aš kažkokiu kitokiu būdu gaunu tą informaciją bet tokių dalykų kaip nors praktiškai patikrinti negaliu. 🙂
klajunas rašė:Šiame klausime yra loginis prieštaravimas. Jeigu tariame, kad visa tikrovė yra visumoje, tai yra kūrėjuje, tai klausti, kas sukūrė kūrėja tas pats kaip klausti, kas sukūrė visumą, bet jeigu yra kažkas didesnio už visumą, tai kūrėjas nėra visuma. O to būti negali. Kūrėjas visumos struktūra ir tai galutinis atsakymas.
Bet ar kūrėjas, kuris yra visagalis neturėtų būti aukščiau visko – aukščiau visumos? Jeigu kūrėją laikysime visagaliu, tai jis galėjo sukurti pats save. Jokių ribų.
xsistemax rašė:Tuos pačius informacinius bitus naudoja ir kitos intelektinės struktūros,kurdamos savus pasaulius,kurie daugiau ar mažiau skiriasi nuo tavojo.Taip skirtingi pasauliai persismelkia.(persismelkiantys pasauliai)O kiekviename tavo erdvės taške egzistuoja kitas toks pats begalinis NIEKAS.(multivisatų realizacija)
Prisiminiau straipsnį, kur mokslininkai svarsto, kad mūsų visata nėra vienintelė, o jų gali būti begalės. Tai patvirtintų visumos kaip begalybės idėją.
tadasas99 rašė:kalbi lygtai butume egzistencijos centras, kas mum itakos nedaro tas beprasmiska
Mes ir esam iš esmė čia svarbiausi. Viskas dėl mūsų. Esam kūrėjų vaikai ir turime "užaugti". Tėvai pasirūpino mūsų atsiradimu ir sąlygomis kur atsirasti. Aišku buvo problemų bet dabar finišo tiesioji. 🙂 Lieka tik laukti sąlygų "optimizavimo" po buvusios betvarkės. Bet viskam reikalingas laikas.
idenmeyou rašė:mūsų pačių ribotumas visiškai neįrodo visatos ribotumo.
Įrodo.
Betkokio įvykio reiškinys, pasitelkus tikimybės teorija gali būti apskaičiuotas visomis įmanomomis baigtimis. Baigtys negali būti begalinės.
Begalybę sugalvojo žmogus, pritingėjęs skaičiuoti visus įmanomus variantus (be čia ne esmė). Ir tai plačiai panaudojo sudarinėjant bendrus mums žinomus modelius, matematinius apskaičiavimus taikant formules į kurias galima įstatyti skaičius. Tas žmogus panaudojo begalybę su tikslu, kad tai nėra begalinis skaičius, bet kad būtu galima į begalybės tokį kaip reiškinį įstatyti skaičių iš visų galimų. Naudodami begalybės sąvoką, neapsrendžiate tikrosios problemos, jus gale paliekat kiekvienam spręsti kokį skaičių įstatyti. (Iš kur man žinoti, gal begalybė yra 2 ar 3?) O visi variantai tinkami, tik ar visus galima panaudoti tuo momentu ar tik vieną?
Jeigu gyvenimo koncepcija butu neribota, mes galėtume n kartų patirti tą patį įvykį su visomis imanomomis baigtimis per tą patį laiką. Tačiau čia taip suktai padaryta, kad mes tik galime patirti viena iš tų daug variantų, kas jau apspręsta ir yra jau tik 1 galutinė baigtis, kurios nepakeisi kita jokia, kas įrodo ribotumą įvykių.
time rašė:Įrodo.
Betkokio įvykio reiškinys, pasitelkus tikimybės teorija gali būti apskaičiuotas visomis įmanomomis baigtimis. Baigtys negali būti begalinės.
Jeigu gyvenimo koncepcija butu neribota, mes galėtume n kartų patirti tą patį įvykį su visomis imanomomis baigtimis per tą patį laiką. Tačiau čia taip suktai padaryta, kad mes tik galime patirti viena iš tų daug variantų, kas jau apspręsta ir yra jau tik 1 galutinė baigtis, kurios nepakeisi kita jokia, kas įrodo ribotumą įvykių.
Galbūt ir išvedus visus nuspėjamus gyvenimo, objekto ar dalelės scenarijus mes visvien viso to nepastatysime į kažkokį nuspėjamą modelį. Tiriant daleles ir nuspėjant jų buvimo vietą, atsiradimo laiką ar kitus dalykus mokslininkai visada susiduria su tuo pačiu, tai, kad pagal, bet kokias tikimybines žinias neįmanoma jų nuspėti. O tai tik įrodo, kad egizstuoja daugiau nei mes matome, nei mes suvokiame.
Po kol kas dirbant su tam tikromis dalelėmis visada būnami išdurti, nes jos elgiasi kaip nori ir remtis tikimybių teoriją tampa visiškai beprasmiška. Žmogiškasis protas įpratęs skaičiuoti nuo mažai link daug ir geba suvokti tik tam tikrą skaičių. Žmogaus protas yra prisitaikęs prie čia gyvenimo žemėje, mes visąlaik protą lavinom daugiausiai dėlto, kad išgyventumėm, vėliau protas buvo naudojamas ir mokslui ir platesniam mąstymui.
Visata netelpa į mūsų suvokimo rėmus.
xsistemax rašė:,laikas yra grynai dirbtinė sąlyga ribotam intelektui padedanti suvokti begalybę palaipsniui,nes kitaip toks intelektas paprasčiausiai "užlūžtų".Jei pajėgtum suvokti viską iškart-tave užgriūtų visos įmanomos patirtys.
Visi įmanomi variantai iškart,tokia ir yra visata.Tai aiškiai demonstruoja kvantai,šito pasaulio "plytelės".
Visvien žmogus kvantinę mechaniką nori kišti i klasikinio modelio suvokimo rėmus. Jeigu nesuveikė klasikinis modelis, tai kai kurie bando aiškinti nenuspėjamų dalelių principu. Į viską pažiūrėjus atrodo, kad prieš mūsų suvokimą kas kas žiūrint į pasaulį, netgi pro langą veikia paprastos klasikinės fizikos aspektai, bet tyrimai akivaizdžiai parodo, kad visgi dalelės nėra tokios nuspėjamos. Bet vėlgi jas tiriant daugumą jų atrodo gana paprastos ir ištiriamos, tai tuomet gaunasi tokia painiava kaip gi jos gali pasielgti pagal mums nenuspėjamą scenarijų.
Iš to išvada gaunasi, kad yra kažkas daugiau ko visiškai nesuprantame.
Labiausiai tinka mintis.
"Manau, kad galiu nebijodamas pasakyti, kad nėra kas supranta kvantinę mechaniką", Ričardas Feinmanas.
.
xsistemax rašė:Kodėl sakau "įmanomi " variantai?Todėl,kad begalinė visata vis dėlto turi apribojimų.Tai konstantos.Todėl,išsėmus visas įmanomas galimybes,viskas kartojasi begalybę kartų.Mūsų visata-ciklinė begalybė,nuo kitų ją skiria konstantų dydžiai.
Bet konstantos atsirado su visatos gimimu. Mes neturime jokių žinių apie konstantas kol nebuvo pačios visatos. Gaunasi taip, kad visatos konstantai atsirasti reikia pačios visatos egzistavimo, išeina taip jog pati visata gimdama nubrėžia sau tam tikras taisykles.
idenmeyou rašė:Žmogaus protas yra prisitaikęs prie čia gyvenimo žemėje
Protas būtent tiek ir reikalingas. Gyventi čia žemėje. Suprasti kas ten yra toliau tiesiog nereikalingas proto varginimas. 🙂 Turim sočiai paprastų kasdieninių reikalų. Nuo to ar egzistuoja kažkokia žvaigždė ar dar kas nei šilta nei šalta. Ir šiaip čia mūsų mokykla o ne kažkur tarp žvaigždžių.
idenmeyou rašė:išeina taip jog pati visata gimdama nubrėžia sau tam tikras taisykles.
Logiškai pati visata sau užsiduoti konstantų kaip ir negali nes ten tik skraidantys akmenys. Vadinasi kažkas uždavė "iš išorės". Tos konstantos pakankamai keistai "kietos".