Kiekvieno žmogaus smegenyse slypi atskira visata?

Europoje bei JAV atliekant intensyvius žmogaus smegenų tyrimus nustatyta, kad žmogaus galvos smegenų neuronų organizacija primena Visatos galaktikų organizaciją.

Pastebėta, kad materijos tarpusavio sąveika įvairiose galaktikose yra panaši į žmogaus smegenų neuronų tinklo sąveikas. Šis atradimas parodo, kad egzistuoja fundamentalus šį reiškinį nagrinėjantis dėsnis.

Visatos ir galvos smegenų panašumo tyrimai taip pat buvo aprašyti žurnale Physical Sciences: mokslininkai tvirtina, kad juodoji skylė primena ląstelės branduolį. Įvykiai, vykstantys aplink juodąsias skyles, – negrįžtamumo taškas, kuriame gravitacinė traukos jėga įsiurbia objektus į juodąją skylę, – primena branduolio membraną.

Įvykių horizontas yra dviejų sluoksnių, kaip ir branduolio membrana. Taip pat, kaip ir įvykių horizontas, kuris neleidžia niekam, kas pateko į skylės vidų, išeiti iš jos, branduolio membrana saugo ląstelę ir reguliuoja medžiagų apykaitą tarp jos branduolio ir jo aplinkos. Dar viena bendra savybė yra ta, kad juodosios skylės ir organizmo ląstelės sukuria elektromagnetinę spinduliuotę.

Vis daugiau mokslo atradimų rodo, kad viskas, kas egzistuoja makropasaulyje, atsispindi ir biologinėje ląstelėje – mikropasaulyje. Stebėdami ląstelę mes tarytum stebime Visatos modelį.

Mokslo pasaulyje vis aiškiau stebimas visumos ir atskirų jos dalelių panašumo dėsnis. Belieka laukti vienos visų reiškinių ir jų sąlygojamos materijos formulės, kuri ne tik paaiškintų visų egzistuojančių objektų, nuo mažiausio iki didžiausio, įvykių bendrą kilmę bei struktūrinį pamatą, bet ir padėtų suprasti „tinklą Žmogus“ bei jo paskirtį.

Autorius: Vincas Andriušis, andriusis.wordpress.com