Tai tarsi knygos autorių dialogas su būtybe, iš subtilių lygių, kurią jie vadina Kūrėju (Dievu). Perspausdino Virgis (http://atsibudimas.ucoz.com/).
Kas tai yra siela?
Siela – Absoliuto sudedamoji dalis. Dauguma sielų yra tarsi Jo vidinis pripildymas, Jo pagrindiniu darbo Vienetu, kaip jūsų organizmo ląstelė.
Dabar įeina į madą naujas terminas "Vienetas” kodėl taip vadinama?
Tokį pavadiną sielai duoda Mano Skaičiavimo Sistema, kuri užsiima jos programavimu. Siela – senas terminas. "Vienetas” – labiau šiuolaikiškas ir tiksliau išreiškiantis jos tikrą padėtį pasaulėdaroje: kiekviena siela – tai vienetinė sudedamoji didelės dvasinės apimties dalis. Taip vienetai sudaro Mane (Dievą) arba Absoliutą. Gyva sudaro gyvą. Faktiškai siela ir vienetas – sinonimai. Vidinė jų esmė vienoda.
Kas sukuria sielas?
Savo pasauliams sielas sukuriu AŠ, Dievas. Aš jų kūrėjas. Bet pas mane yra ir pagalbininkai, tai yra specialios hierarchinės sistemos, kurios, Man vadovaujant, užsiima jų gamyba.
Jūs sukuriate sielas tik Žemei?
Visoms keturioms Visatoms, kurios yra Mano pavaldume.
Kam buvo sukurtos sielos?
Sukūrimo priežastys įvairios. Kas liečia Žemę, tai jai buvo reikalingas energijos nešėjas, perduodantis energiją nuo dvasinių Hierarchinių Sistemų planetai. Tokiems tikslams buvo sugalvotas žmogus, tai yra ypatingas perduodantis ir performuojantis mechanizmas. Buvo sukonstruotas fizinis apvalkalas, funkcionuojantis reikiamu būdu. O kad sukurtą materialų mechanizmą paleisti veiksmui, buvo nuspręsta išnaudoti kai kokią "subtilią” struktūrą, kuri ir yra siela, tai yra ypatingas energetinis įrenginys, skirtas tik žemiškam planui. Faktiškai siela tai švariai žemiškas supratimas, priskiriamas prie mažai išsivysčiusių formų egzistavimo. Ji "subtilaus” plano ypatinga konstrukcija, susidedanti iš laikinų ir pastovių sudedamųjų. Hierarchijoje sielų nėra, ten kitos formos – Esmės, tai yra labiau aukštesnės organizacijos gyvos būtybės. Tačiau, bet kuri žemiška siela tobulėja, tampa Esme, nes tokia evoliucija įdėta į jos sukūrimą.
Kodėl sielai buvo parinkta dabartinė žmogaus fizinė forma, juk formų yra daugybė?
Forma ne išrinkta o pasiimta iš kitos, Aukšto išsivystymo Materialios Sistemos, bendradarbiaujančios su Manimi. Tačiau žmogaus modelis buvo daromas žemiškoms sąlygoms, tai yra būtent duotajam fiziniam pasauliui. Materiali Sistema, iš kurios paimtas analogas, yra labai aukštame vystymosi lygyje, todėl pati materija jų pasaulyje skiriasi nuo jūsų. Fizinei materijai būdingas skirtingas tobulėjimo laipsnis, todėl bet kokia besikartojanti forma, atitinkanti skirtingas jos evoliucijos pakopas, reikalauja individualaus įdirbio. Todėl žmogaus kūnas buvo kryptingai sudaromas jūsų materijos lygiui.
Kodėl Jūs nusprendėte pasiimti forma būtent iš jų?
Aš norėčiau pasiekti žmoguje tokį fizinio apvalkalo tobulumą, kokio pasiekė duotoji Materiali Sistema. Jie pasiekė aukščiausio tobulumo, patys likdami materialiame kūne. Vystymosi fiziniame apvalkale sunkumai yra tame, kad jeigu tobulėjimo procese žmogus pasieks tokį išsivystymo lygį, kai pradės galvoti matrica, esant dabartiniai jo sudėčiai, tai nusimes savo fizinį kūną, kadangi aukštai išsivysčiusi siela suplėšys materialinį apvalkalą, kadangi pats materijos lygis liks žemu. Kad to neįvyktų, reikia prisilaikyti tų aukšto išsivystymo Materialių Sistemų kelio ir išvystyti žmogaus kūną atitinkamai sielai. Materijos forma turi būti tokia, kad išlaikyti aukšto išsivystymo sielą, todėl būtina kad ji irgi progresuotų savo sudėtyje, kartu su "subtilia” materija. Kūnas ir dvasia turi atitikti vienas kitą.
O kodėl prireikė sukurti būtent materialų žmogaus kūną? Juk siela galėtų vystytis ir "subtilioje” materijoje.
Fizinė materija ir fizinis kosmosas yra būtinas bendrai pasaulėdarai. Tai jo neatsiejama sudedamoji, kaip pavyzdžiui būtinas pamatas, galingų pastato konstrukcijų palaikymui. Materialūs ir subtilūs pasauliai tarpusavyje susiję ir mūsų Dvasinei Sistemai tenka pastoviai dirbti materialaus pasaulio ribose. Kad ką nors gauti Viršuje, reikia labai daug reguliuoti apačioje, fiziniame plane. Panašaus darbo Dvasinės esybės negali atlikti, tam reikalingos Materialinės. Todėl, kada būtina ką nors pataisyti, sukoreguoti fizinėje aplinkoje, Man reikia sudaryti kontraktus su aukšto išsivystymo Materialiomis Sistemomis (dėl tos priežasties pas mus atskrenda "skaidančios lėkštės”). Bet pagal kontraktą, už bendradarbiavimą tenka mokėti Materialioms Sistemoms. O tai nėra pigiai. Todėl Mano tikslas – savo valdose sukurti tokius materialius žmones, kurie pagal išsivystymo lygį atitiks "kontrakterius”. Tai padės išspręsti kai kurias problemas ir sumažins išlaidas fizinio pasaulio rekonstrukcijai.
Kokios dar yra sielos funkcijos, apart to, kad ji įjungia į darbą fizinį kūną?
Žmogus – tai biomašina, gaminanti energiją Hierarchinėms Sistemos ir tuo pačiu tobulina sielą, tai yra savaime besivystantis mechanizmas. Savaime besivystantis ta prasme, kad jis niekada nelieka nekintamu, o pastoviai progresuoja, užduotos programos pagrindu.
Kas yra sielos kompozitas?
Sielos kompozitas – tai jos energetinė, kokybinė sudėtis, kadangi energijos įdirbtos persikūnijimų metu, visos skirtingos pagal kokybę. Kitaip sakant, kompozitas – vidinė sielos faktūra, įvairių energijų sudėtis, apsprendžianti jos individualumą ir išraiškumą.
Sielos kompozitas, kaip kokybinis energinis rinkinys yra apribotas?
Žemėje – ribotas, o bendrai – ne, žiūrint pas kokius žmones jį nagrinėti. Jei paimti paprastą žemišką žmogų, tai jam egzistuoja kompozitinės normos. O jei paimti ateivius, kosmines sielas, tai čia jau visai kitas reikalas. Pas juos skirtingi kūnai, skirtingi kompozitai, pagal galingumą jie irgi skiriasi.
Kodėl pas žemiškas sielas galingumas mažesnis?
Dėl nepakankamo išsivystymo. Jie dar nespėjo įdirbti savo galybę. Be to, yra žmonės panašūs į robotus. Jie mechaniškai atlieka darbus ir daugiau nieko nesugeba, nemasto. Toks žmonių tipas skirtas tik Žemei, jos reikmėms, todėl aukštas energijos potencialas jiems nereikalingas.
Ar galima kompozitą skaityti Šventa Dvasia?
Aukščiausias pradas būtinai yra kiekvienoje sieloje. Šventos Dvasios dalelytė yra kiekviename žmoguje, kas priklauso Dieviškoms sistemoms. Bet yra žmonės ir nuo Neigiamų Velnio sistemų.
Koks sielų sudarymo mechanizmas, ją sukonstruoja, išaugina, ar kaip?
Galima sakyti išaugina, bet tai labais sudėtingas procesas.
Kaip išauginama? Kaip žmogus – iš sėklos išaugina medį?
Ne, ne iš sėklos, o reikiamų kokybių energijų surinkimu. Ima vieną, labai mažos apimties energiją ir prie jos prijungia kitą, labai mažos apimties energiją. Po to laukia, kada jos apsijungs, prie atitinkamų sąlygų. Grubiai sakant, laukia kol viena priaugs prie kitos. Po to, imama sekantį energijos srautą ir prijungia prie tų dviejų ankstesnių, jau susijungusių, palaiko režimą ir laukia, kada jos priaugs. Tai labai kruopštus darbas, reikalaujantis juvelyrinio tikslumo. Ir laiko atžvilgiu procesas prasitęsia ilgam, kadangi reikia priauginti daugelį energijų, daugelį gabalėlių ar taškų – kompozitų. Tai labai subtilios sudedamosios, reikalaujančios kruopštumo ir ilgo susijungimo proceso. Ryšium su tuo, kad tokiu metodu išauginti sielas labai ilgai, pabandėme kitą sukūrimo būdą – ne laboratoriniu keliu, o praleidžiant sielas per gamtinius Žemės sluoksnius. Todėl atsirado gyvūninės kilmės sielos. Toks būdas pagreitina sielos išauginimo procesą. Bet iš kitos pusės, tokios sielos vystosi ilgiau. Sielos progresuoja, renkant ypatingas kokybes, sukuriant savo nepakartojamą kompozitinę sudėtį.
Kiek laiko kuriama viena siela?
Devynis kosminius metus, bet atsiminkite, kad pas mus savas laikas.
Kam yra lygus kosminiai metai, lyginant su Žemiškais?
Vieni kosminiai metai prilygsta apytiksliai vienam milijardui Žemiškų metų.
O koks laikas reikalingas planetų sielų sudarymui?
Planetų – taip pat devynis kosminius metus. Pas ją tik apimtis didesnė, nors žinoma tai ir pagal įrangą sudėtingiau.
Bet kaip taip, per tokį pat laiką atliekama ir sudėtinga, ir paprasta? Pagal mus planetos siela ir didesnė ir sudėtingesnė?
Norite pasakyti, kad kuo didesnis ir sudėtingesnis tai ir statomas ilgiau. Pas Mus iš karto surenkamos visos apimtys ir pradedamas sujungimas,vienu metu vyksta daugelis operacijų. Pas žmogų, sielos apimtis maža, imama maža energijos apimtis. Pas Žemę apimtis didesnė, imama didelė apimtis. Bet dėl ypatingų surinkimo metodikų, jos įvykdomos per vienodą laiką, kadangi žmogaus sielą sudaryti yra sudėtingiau, su mažesnėmis apimtimis, nei planetos – iš stambių. Didelės detalės geriau matomos, patogiau, todėl su jomis ir dirbti greičiau, tai yra viena, kompensuoja kitą, o laiko atkarpa gaunasi tuo atveju vienoda.
Konstruktyviai sielas iš karto sukuria skirtingas ar vienodas?
Vienodas. Kai jos eina nuo nulio, tai jos visos absoliučiai vienodos.
O pagal sielos energijų kokybę, žmones daro vienodus ar skirtingus?
Jei kalbėti apie pirmapradį momentą, tai ir pagal konstrukciją ir pagal kokybę jos visiškai vienodos. Bet jose įdedama viena dalelė, kuri užtikrina joms orientaciją ir individualumą. Sielos progresuoja, renkant ypatingas, skirtingas kokybes, sudarant savo nepakartojamą koloritą.
Ar vystymosi eigoje nesutinkama vienodų sielų?
Vienodų nesutinkama, bet panašių yra ir jas išnaudoja vienatipiniuose procesuose, vieno tipo energijos gamybai. Kai sielos ruošiasi įsikūnyti vienoje nacijoje, tai jas parenka panašias energetiniais parametrais ir apgyvendina kūnuose, turinčiuose "subtilią” vienodą konstrukciją, kuri kaip tik ir aprūpina vieno tipo energiją, naciją. Todėl sielos, priklausančios vienai nacijai, panašios, bet identiškos tik pradiniame nacijos sudarymo momente. O po to, atitinkamai gyvenimo programos, vyksta charakterio kokybės ir kiekvienos sielos individualybės įdirbis. Bet kuri nacija turi savo vystymosi kryptį, vienoje daugiau vieno, kitoje daugiau kito. Viena nacija turi vienokių kokybių, kita kitokių. Todėl, dabartiniame vystymosi lygyje, sielų, priklausančių skirtingoms nacijoms, konstrukcija ir kokybė skiriasi viena nuo kitos.
Ar sukuriant naują sielą egzistuoja kokios tai taisyklės?
Egzistuoja atitinkami dėsniai, pagal kuriuos vyksta sielos sudarymas.
Kai siela sukuriama laboratorijoje, po kokio momento ji tampa gyva?
Nuo pačio pirmapradžio momento ji gyvena, todėl jei ji negyventų, jos negalima būtų išauginti per devynis kosminius metus. Tai yra, siela iškart yra dvasinama, tik sudarius. Tai didžioji paslaptis, kurią žinau tik Aš. Aš pats atėjau iki visko šito ir esu, kaip pas jus sako, Autorius viskam, kas randasi mano Visatose. Bet tas paslaptis aš patikiu savo aukščiausiems padėjėjams, taigi daugelį dalykų žinau ne tik Aš, bet ir mano artimiausieji. Todėl Angelų sistemoje pas mane yra asmenybės, kurios padeda man įdvasinti.
Ką tik sukurtos žmonių sielos visiškai vienodos, tiksliau – jos visos tuščios. Jų matricų gardelės neužpildytos. Tik vystymosi procesas padaro jas visas skirtingas.
Kuriant sielas, į jų konstrukciją įdedama ypatinga dalelė, kuri ir duoda sielai tik jai būdingą vystymosi kryptį. Tai labai mažytė dalelytė, kuri dirba tik tam, kad visos sielos būtų individualios, tai yra duoda sielai savitumą, per jos pasirenkamą vystymosi kryptį. Todėl, būtent dėl tos dalelytės, visos sielos yra individualios ir nepakartojamos. Jos gauna galimybę keistis ir tobulėti norima kryptimi.
Sielos matrica
Tai sudėtinga konstrukcija, kuri susideda ne iš figūrų, o iš apimčių, pereinančių iš vienos į kitą pasluoksniais. Ir žinoma jas sudaro daugybe skaičių, skaičiai ant skaičių. Jei jums patogu vaizdžiai įsivaizduoti rutulį, tai visą jo apimtį galima padalinti į sektorius ir kvadratu, bet iš tikro viskas yra žymiai sudėtingiau. Tai tinklelis iš skaičių, su atitinkama energetikos reikšme, kiekviena jos gardelė užpildoma konkrečia energetine kokybe. Skaičius kaip kodas, išreiškiantis reikalaujama kiekybę ir kokybę, būtina duotai gardelei.
Duotoji dalelytė daro siela ne tik individualia, bet ir apsprendžia jos būvimo padėtį bendroje Esybės Apimtyje.
Ta dalelytė į siela įdedama pirmapradžiai?
Taip, nuo pat pirmo jos sukūrimo momento, bet vėlgi – su nustatomu momentu.
Ar gali per vieną gyvenimą pasikeisti sielos konfigūracija?
Ji keičiasi pastoviai ir niekada nebūna konstanta. Galima netgi pasakyti, kad konfigūraciniai pasikeitimai vyksta kiekvieną sekundę. Tame – vystymosi esmė.
O su kuo surištas tas pasikeitimas, su energijų užsipildymu?
Su kokybiškų energijų užpildymu ir su kai kuriomis naujomis konstrukcijos statybomis.
O pas degraduojančias sielas matricos gardelės neprisipildo energija?
Pas jas ne tik kad neužsipildo gardelės, bet vyksta pačių gardelės statinių išyrimas.
Kas yra sielos matrica?
Matrica – tai yra Siela, jos atitinkama konstrukcija, sudaryta iš atskirų gardelių, sudėtyje turinčių skaitmeninius kodus.
O kaip matricos gardelės surištos su sielos konfigūracija?
Konfigūracija – tai bendra apimtis, sudaranti sielą. Ta konfigūracija pas skirtingus žmones gali būti pati įvairiausia. Gardelės tarp savęs surištos matricoje atitinkamais statybos dėsniais. Bendros apimties konfigūracija išstatoma pačios sielos, priklausomai nuo skirtingo gardelių užpildymo, kokiais tai energijos tipais. Kiekvienas individas stato save pats. Savęs statymo principas įdėtas pačioje matricoje. Dėl tos priežasties – pas kiekvieną sielą sava konfigūracija, nėra vienodų tarp savęs. Kiekybinė ir kokybinė sudėtis pas kiekvieną matricą skirtinga.Sielos matricos gardelės su skirtingu energijų užpildu, sudaro sielos kompozitą, suteikia jei ypatingas savybes.
Ar būna paprastų konfigūracijų?
Iš esmės – visos sudėtingos. Mums yra paprastos – pirmapradės sielos.
Kas sieloje svarbiau: matrica ar konfigūracija?
Žinoma matrica. Būtent nuo jos priklauso konfigūracijos sudarymas, nuo matricos priklauso visos sielos sudarymas.
Ar pirmapradžiai matrica turi atitinkamą gardelių skaičių?
Taip, pas visas sukurtas matricas gardelių skaičius vienodas. Bet taip Aš kalbu tik apie savo sielas, kurias sukūriau. O pas kitus Dievus gali būti ir skirtingai.
Sudarant sielą, į ją pirmapradžiai įdedama gyvybiška energija ir vystymosi nukreipiamoji.
