Satanizmu vadinama keletas religijų, pasaulėžiūrinių sistemų ir praktikų. Kasdienėje kalboje satanizmas dažniausiai suprantamas kaip Šėtono (pagal biblinį krikščioniškąjį supratimą) garbinimas.
Bendriausia prasme satanizmu vadinama pasaulėžiūra, iš savo išpažinėjo reikalaujanti susitapatinimo su blogio simboliais ir opozicijos tradicinės religijos turiniui. Satanistinę pasaulėžiūrą konkretaus asmens ar bendruomenės atveju gali lydėti tikėjimas ar netikėjimas Dievo buvimu, magijos pripažinimas ar atmetimas.
Satanizmo terminas yra kildinamas iš lotyniško žodžio satan, reiškiančio velnią, Šėtoną, taigi jau minėtas terminas reikštų velnio arba Šėtono kultą. Jau šiame apibūdinime galime aptikti tam tikrą nuorodą į krikščionybę, kurioje blogio jėgoms atstovauja minėtasis Šėtonas arba velnias. Šio kulto išpažinėjas – satanistas garbina šėtoną maldomis, ritualais, gyvenimo būdu, taip stengdamasis išreikšti nuolankumą savo dievybei. Sociologiniu požiūriu satanizmas, kaip ir kiekviena kita religinė srovė, gali būti atpažįstamas iš apeigų organizavimo bei sistemiškumo elementų.
Religijų tyrinėtojai nesutaria, iš kurio žmonijos istorijos laikotarpio reikėtų kildinti satanizmo arba blogio jėgų garbinimo kulto pradžią. Vis dėlto populiariausia nuomonė, jog satanizmas gimė kaip priešprieša krikščionybei. Vieni šaltiniai nurodo dar viduramžius, ir raganų deginimo ant laužų atvejus sieja su kova prieš satanizmą arba blogio jėgų garbinimą.
Reikėtų paminėti ir XIX amžiuje Anglijoje gyvenusį „juodąjį“ magą Aleisterį Crowley (1875–1947), kuris, nors ir nelaikė savęs satanistu, o manė esąs labiau ateistas, vis dėlto aktyviai dalyvaudavo to meto diskusijose apie velnią bei tapo šiuolaikinio satanizmo įkvėpimo šaltiniu. Galima manyti, jog viena iš pagrindinių satanizmą propaguojančių grupių susikūrimo priežasčių – bendras protestas prieš vyraujančią krikščionybę.
Ateistinis/Deistinis satanizmas:
● A. LaVey satanizmas
![]()
LaVey satanizmas yra satanizmo atmaina, kurios koncepciją sugalvojo ir aprašė Anton Szandor LaVey 1966 m. Jo mokymas remiasi individualizmu, nuolaidžiavimu savo norams ir silpnybėms, bei „akis už akį“ moralė principo laikymusi, o taip pat okultisto Alisterio Crowley ritualais ir ceremonijomis. Besiremiantieji Crowley terminologija jo pasekėjai satanizmą apibūdina kaip „Kairiosios rankos kelio“ religiją, kaip priešingybę „Dešiniosios rankos kelio“ religijoms, tokioms kaip krikščionybė. Priešingai nei Teistinis Satanizmas (dar žinomas kaip tradicinis ar religinis satanizmas), LaVey satanizmas neakcentuoja Šėtono garbinimo, bet naudoja „Šėtoną“ kaip žemiškųjų vertybių ir žmogiškos prigimties simbolį, gamtos ir prieštaros aklo paklusimo religinėms dogmoms simbolį.
Šėtono biblijoje Anton LaVey apibūdina Šėtoną kaip tamsią gamtos jėgą, kuri palaiko pusiausvyrą. Šėtonas taip pat apibūdinamas kaip „Juodoji liepsna“, atspindinti žmogaus tikrąją vidinę asmenybę ir troškimus. Pats žodis „Šėtonas“ praktiškai vartojamas kaip sinonimas žodžiui „gamta“. Satanistai netiki, kad Šėtonas yra dievybė, o teigia, jog Dievo funkcija yra atliekama paties Satanisto. Žmogaus poreikis garbinti yra daug efektyviau patenkinamas, kai nukreipiamas į save patį, o ne į išorę – Dievą. Satanistai prisistato kaip bendrai priimtų populiariųjų elgesio normų, kurias jie apibūdina, kaip "priklausymą bandai" priešininkais, teigdami, jog tai slopina individualumą, kūrybiškumą bei progresą.
Viename iš reikšmingiausių savo veikalų „Satanizmas: religija, kurios bijoma“ (angl. "Satanism: The Feared Religion") dabartinis Šėtono Bažnyčios vadovas Peter H. Gilmore teigia:
Satanistai netiki jokiomis antgamtinėmis būtybėmis, nei Dievu, nei Velniu. Satanistas yra pats sau Dievas. Šėtonas yra simbolis žmogaus, gyvenančio taip, kaip jam diktuoja jo išdidi prigimtis. Iš tikrųjų Šėtonas yra tiesiog tamsi jėga, sugebanti prasiskverbti per gamtą ir pažadinti mūsų įgimtą troškimą išgyventi. Šėtonas nėra sąmoninga būtybė, kurią reikia garbinti. Tai galia, esanti kiekviename žmoguje, kurios nereikia varžyti. Bet koks aukojimasis turi būti atmetamas kaip krikščioniškas iškrypimas – satanizme nėra dievybės, kuriai galima būtų aukoti.
Pasak A. LaVey, visi dievai yra žmogaus kūriniai ir išorinės dievybės garbinimas vis vien iš esmės yra jos kūrėjo garbinimas. Iš šitokio aiškinimo ir kyla satanizmo koncepcija – „Aš esu pats sau dievas“.
Iš to seka, jog Satanizmas atmeta tikėjimą bet kokiomis dievybėmis. Taigi, bet kokias išorines dievybes garbinantys (tame tarpe ir patį Šėtoną) papuola į tą pačią kategoriją. O paties Šėtono, kaip dievybės garbinimas pagal LaVey satanizmą yra laikomas ne kuo daugiau, nei klaidinga krikščionybės reversija.
A. LaVey „Šėtono Bibliją“ galite perskaityti čia: http://www.satan.lt/thesatanicbible/lithuanian.htm
● Simbolistinis satanizmas
Simbolistinis satanizmas yra satanistinės filosofijos, papročių ir ritualų laikymasis ir praktika. Šiuo satanizmo aiškinimu satanistas ne garbina Šėtoną teistine prasme, o yra visų dvasinių tikėjimų ir religijų priešininkas.
Teistinis satanizmas:

Teistinis satanizmas (taip pat vadinamas tradiciniu arba dvasiniu satanizmu) išpažįsta velnią arba šėtoną kaip realiai egzistuojantį asmenį, su kuriuo galima užmegzti ryšį apeigų, garbinimo metu. Taip pat gali būti tikima magija, užsiimama tam tikrais ritualais. Skirtingai nei LaVey satanizme, teistiniame satanizme Šėtonas yra reali būtybė, o ne individualizmo simbolis.
(Daugiau apie teistinį satanizmą: http://en.wikipedia.org/wiki/Theistic_Satanism)
● Liuciferianizmas
Liuciferianizmas yra tikėjimas, gerbiantis esmines Liuciferio charakteristikas. Ši tradicija, įkvėpta gnosticizmo, paprastai garbina Liuciferį ne kaip velnią, bet kaip išvaduotoją ar dvasią, nurodančią kelią.
Liuciferianizmas dažnai yra identifikuojamas su satanizmu, dėl populiarios Liuciferio ir Šėtono identifikacijos. Kai kurie liuciferianistai sutinka su tuo, arba sutinka Liuciferį sulygindami su Šėtonu, kaip su šviesos turėtoju, o ne blogiu. Kiti tai atmeta, teigdami, jog Liuciferis yra daug pozityvesnis idealas, negu Šėtonas.
Dar apie kelias teistinio satanizmo kryptis galite pasiskaityti čia:
● http://en.wikipedia.org/wiki/Palladists
● http://en.wikipedia.org/wiki/Our_Lady_of_Endor_Coven
Laisvalaikio/paauglių satanizmas:
Kai kurie paaugliai naudoja satanistinius simbolius, tokius kaip, pavyzdžiui, apversta pentagrama ar demonų atvaizdai, siekdami suteikti satanizmo įspūdį. Tai yra daroma norint pirmiausia šokiruoti žmones ir nebūtinai reiškia, jog tai darantis žmogus tiki satanizmu. Dažniausiai tokie žmonės net nesidomi satanizmu, jo apeigomis, ritualais, simbolika ir naudoja simbolius tik dėl vaizdo.
___________________________________________________________________________
Mane asmeniškai šiuo metu visai domina teistinis satanizmas. Šiaip domėjausi ir LaVey satanizmu, tačiau man kai kurie jo filosofijos aspektai nėra priimtini. Pavyzdžiui sutikčiau jog kiekviename iš mūsų yra Dievas, taip pat galbūt ne visada reiktų kažką blogo padariusiam atsukti kitą žandą. Bet tokie dalykai kaip "jei kasnors Jums trukdys – sunaikinkite Juos" man nėra priimtini.
Būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę apie satanizmą. 🙂 Gal domėjotės tuo. Ar pripažįstate tai kaip religiją/filosofiją ar Jums tai atrodo tik "skleidžiamas blogis" ar pan.?
