Pakartoto Įstatymo knyga.
Štai Dvarim'ai – žodžiai (hebr. dvarim – „žodžiai“), kuriais Mozė kreipėsi į Izraelį:
Tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats nesiskolinsi.
Viešpats Tave padarys galva, o ne uodega, Tu būsi visuomet viršuje ir niekad apačioje, jei tik klausysi ir ištikimai laikysies Viešpaties, SAVO Dievo, įsakymų, kuriuos Tau šiandien duodu. Nenukrypk nei į dešinę, nei į kairę nė nuo vieno įsakymų (…) (28:12-14)
Tu neimsi palūkanų už paskolas SAVO tautiečiui, palūkanų už pinigus, palūkanų už maistą ar už bet ką kita, kas yra paskolinta.
Gali reikalauti palūkanų už paskolas iš svetimtaučio, bet už paskolas SAVO tautiečiui neturi reikalauti palūkanų, ydant Viešpats, Tavo Dievas, laimintų visus tavo siekius krašte, kurio paveldėti įeini. (23:20)
Kai Viešpats bus Tave palaiminęs, kaip jis pažadėjo, Tu skolinsi daugeliui tautų, bet nesiskolinsi pats, Tu valdysi daug tautų, bet jos Tavęs nevaldys. (15:6)
Info pamąstymui – ar ši Dievo pozicija (perduota per Mozę konkrečiai žydams) pinigų klausimu (keista, kad Dievui tai rūpi) ir Jo, kartu su Izraelio išrinktąja tauta, tandemas nekelia grėsmės mūsų (ne žydų) finansinei laisvei???
