Prieš kokius metus kartą vakare išėjau pasivaikščioti prie namų. Daugiabučių kvartalas, toks beržynėlis žalioje zonoje. Kažkokie paukščiai taip intensyviai ir bjauriai klykė. Atkreipiau dėmesį. Ne į patį faktą, bet į savo reakciją – kad tai nemalonu ir kad tame intensyvume yra kažkoks pranašingumas, bloga nuojauta. Paskui, mėnulis, nepamenu ar buvo pilnatis, bet irgi pasirodė labai keistai. Ir bendrai aura, atmosfera – su kažkokiu blogumu. Nu galvoju, kažkas blogo gali įvykti.
Ir va, savaitės ar kelių savaičių bėgyje nuo to beržynėlio kokių pora šimtų metrų artimą žmogų primušė girta gauja, vos neužmušė.
Taigi, teoriškai įžvelgčiau, kad reikšmingesni negu konkretūs ženklai ar jų forma yra mūsų sąmonės reakcija. Jeigu iš tikro kažkodėl yra gili reakcija į kažkokius aplinkos dalykus, tai galima manyti, kad tai susiję su kažkokiais rimtais ateities įvykiais. O šiaip teoriškai, taip, paukščių, kitų gyvūnų elgsena, dangaus kūnų vaizdas – klasikiniai pranašingi ženklai, tą žinau iš bendro išprusimo. Įdomu tai, kad tai nėra kažkas konkretaus – pvz. kaip "juoda katė perbėgo kelią", arba "sutikau žmogų su tuščiais kibirais". Vat kažkoks toks intuityvus sąmonės sureagavimas, atmosfera pati.
