Geriausias slaptažodis – sugeneruota simbolių seka, panaudojant gerą pseudoatsitiktinių skaičių generatorių. Kuo ilgesnis, tuo geriau. Ir tada slaptažodžio atspėjimo tikimybė bus labai arti nulio, nes tokį slaptažodį įmanoma bus atspėti tik taikant pilną perrinkimą. Tarkime, sugeneruojame slaptažodį iš 20 simbolių, kurio simbolių aibė – 62 simboliai (lotyniškos mažosios raidės, didžiosios raidės ir skaitmenys). Tuomet tokių slaptažodžių variantų, kai ilgis 20 simbolių, yra 20^62, arba apie 4.612*10^80 (dešimt, pakeltas aštuoniasdešimtuoju laipsniu). Taikant optimaliausią įmanomą perrinkimą, gali reikėti perrinkti bent apie 2.15*10^40 variantų. Sakykime, vieno varianto patikrinimas trunka vieną femtosekundę (10^(-15) s). Tada visus variantus su tokiu perrinkimu (ir tokio kol kas nėra sukurta) sugebėtume perrinkti per maždaug 6.8*10^17 metų, t.y. mūsų Visatos žinomas amžius yra beveik 50 milijonų kartų mažesnis.
Tuo noriu pasakyti tai, jog susigalvoti gerą slaptažodį nėra sudėtinga, tik reikia atsiriboti nuo tam tikrų socialinių tendencingumų, kuriuos nesunkiai galima perrinkti. Juo labiau, slaptažodžių perrinkinėtojai paprastai pasirenka gan ribotą kiekį dažniausiai pasitaikančių slaptažodžių, juos masiškai perrenka, susirenka užkibusius vartotojus ir tuo naudojasi. Todėl bet kuris žmogus, naudojantis paprastą slaptažodį, gali užkibti ant įsilaužėlio šio perrinkimo.
Be to, susikurti gerą slaptažodį yra viena, tačiau geras slaptažodis dar nereiškia, jog esame saugūs. Nes galutinai saugumas priklausys nuo sistemos, kuria naudojamasi.
O dabar papasakosiu kelis būdus, kaip galima susikurti neblogą slaptažodį. Pirmas būdas yra tiesiog sutrumpinti kokį nors įsimintiną sakinį. Pavyzdžiui, "Aš 19-os metų įstojau mokytis į Vytauto Didžiojo Universitetą". Jeigu kažkam tai yra faktas, tai jį visą laiką atsiminti nebus sudėtinga. Taigi, paimame po vieną ar du simbolių nuo kiekvieno žodžių. Jeigu imame po vieną, gauname tokį slaptažodį: "A1mįmįVDU". Jeigu po du, bus jau toks: "Aš19meįsmoįVyDiUn". Vargu, ar kokia nors programa sugebės atspėti tokį slaptažodį.
Kitas būdas yra įdomenis. Tarkime, turite savo bazinį slaptažodį, kurį atsimenate: Qwerty. Tuomet galima sukurti vieną vienintelę funkciją, kuri turi du parametrus – bazinį slaptažodį ir konkretų skaitinį ar simbolinį parametrą, kurį priskiriate kiekvienam portalui (tuos parametrus galima užsirašyti ant lapo ar tiesiog nesunkiai įsiminti, remiantis nesudėtinga taisykle, kuria paimami tie parametrai). Tegul ta funkcija būna tokia (bet ji gali būti ir visiškai kitokia) F, kad F: PASS x N -> PASS, kur PASS – galimų slaptažodžių aibė, o N – koks nors natūralusis skaičius. Toliau mes apsibrėžiame taisyklę F(PASS, N) = REV(F(PASS, N – 1)-N), kur F(PASS, 1) = PASS, kur REV – tiesiog simbolių sekos pavertimas atvirkštine (pavyzdžiui, REV(123) = 321). Kaip atrodytų mūsų slaptažodis, tarkime, kai N = 2 su Qwrty parametru?
F(Qwerty, 2) = REV(F(Qwerty,1)-2) = REV(Qwerty-2) = 2-ytrewQ. Dar atspėti įmanoma. O su 5 tuomet?
F(Qwerty, 5) = REV(F(Qwerty, 4)-5) = REV(REV(F(Qwerty, 3)-4)-5) = REV(REV(REV(F(Qwerty, 2)-3)-4)-5) = REV(REV(REV(REV(F(Qwerty, 1)-2)-3)-4)-5) = REV(REV(REV(REV(Qwerty-2)-3)-4)-5) = REV(REV(REV(2-ytrewQ-3)-4)-5) = REV(REV(3-Qwerty-2-4)-5) = REV(4-2-ytrewQ-3-5) = 5-3-Qwerty-2-4. Kitaip sakant, su parametru Qwerty ir N = 5 turime slaptažodį 5-3-Qwerty-2-4. Na tokį dar atspėti galima, bet vargu, ar kas nors į programą diegs tokį spėliojimo algoritmą, pagal kurį kuriate savo slaptažodį. Kiekvienas žmogus gali susikurti savo būdą kurti slaptažodį ir jis būtų skirtingas, tačiau atsiminti ar apskaičiuoti nebūtų sudėtinga. O štai konkrečiai perrinkimo programai tas būtų beveik neįmanoma. 🙂