Šis tas apie skiepą ir randa.
Šalutinis vakcinos poveikis.
Iš karto po skiepo matoma nedidelė pūslelė. Ji rodo, kad paskiepyta tinkamai.
Po kelių savaičių atsiranda dėmelė arba žaizdelė. Žaizdelė gali pūliuoti kelis mėnesius. Paskui iš to ir atsiranda randas.
Labai retais atvejais skiepai gali sukelti alerginę reakciją: išbers kai kurias kūno dalis arba visą kūną, niežės.
Taip pat retais atvejais gali būti galvos skausmas, karštinė, vietinio limfmazgio padidėjimas.
Dar rečiau (1/500 000 atvejų) per kelias minutes po skiepo gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, alpimas (anafilaksija). Taip pat limfmazgių uždegimas, pūliavimas. – kvėpavimo sutrikimai ar limfmazgių ligos, manau, nieko gero.
BCG and your baby: “Nors alerginės reakcijos gali sukelti nerimą, tinkamai gydant išgyjama visiškai.” – tai dar po skiepo gal reiks kažką kitą gydytis? Jeigu reikia nuo vakcinos poveikio gydytis, tikrai minusas.
Argumentai prieš skiepą:
Vikipedija: “Lietuvoje iki 90 proc. suaugusiųjų yra užsikrėtę tuberkulioze, tačiau tik apie 5-15 proc. infekuotų asmenų vystosi aktyvioji tuberkuliozė.” – ar rizika sutikti užkrečiamą žmogų nėra pernelyg maža?
Vikipedija: “Profilaktinis vaikų skiepijimas BCG vakcina (bacillus Calmette-Guérin) nėra absoliuti apsauga nuo užsikrėtimo. Didelės apimties meta-analizės tyrimai parodė, kad BCG vakcina efektyvi apie 50 proc., apsaugant vaikus nuo sunkių tuberkuliozės formų.” – tikimybė sutikti užkrečiamą žmogų – 5-15%, tikimybė nuo jo užsikrėsti – apie 40%, užsikrėtus tikimybė nebūti apsaugotam – 50%. Ar ne per maža vakcinos reikalingumo tikimybė?
Vikipedija: “BCG vakcinos skiepijimo politika įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi: nuo visiško šios vakcinos atsisakymo (pvz., Danija, Belgija, Italija), tik rizikos grupių skiepijimo (pvz., Jungtinė Karalystė, Austrija, JAV, Nyderlandai, Švedija) iki visuotinio visų naujagimių skiepijimo (Rusija, Lietuva). Šalys, niekada nenaudojusios BCG vakcinacijos programose, turi panašių ligos paplitimą, kaip ir šalys, skiepijančios tik rizikos grupes. BCG vakcina iki šiol labai prieštaringai vertinama.” – Reikia pasakyti, kad šalyse, kur ribojamas skiepijimas arba visai nesiskiepijama, tuberkuliozės sergamumas labai mažas: Danija – 7,0/100 000 gyv., Belgija – 8,8, Italija – 6,6, Jungtinė Karalystė – 12, Austrija – 11, JAV – 4,8, Nyderlandai – 6,7, Švedija – 5,7. Tuo tarpu Rusija – 110, Lietuva – 71. (Pasaulio sveikatos organizacijos 2008 m. duomenys.) Rizikingomis šalimis laikomos tos, kur tuberkuliozės atvejų fiksuojama 40/100 000 gyv. Tačiau skiepijimo ir sergamumo tyrimas, taip pat prieštaringas vakcinos vertinimas kelia abejonių skiepo būtinybe ir veiksmingumu.
O kaip yra su jūsų pažystamais, ar nepastebejote, jog turintys skiepų randa peršalimo ligomis serga dažniau/rečiau ?
P.S į visą šia rašliava galite žiureti tiek rimtai tiek su jumoru.. Jokiu būdu neteigiu, jog su visais paskiepytais yra būtent taip kaip aš parašiau. Tai tik mano asmeninė prielaida neparemta jokiais moksliniais tyrimais.
