Manau taip:
Laikas yra judėjimo matavimas. Nebūtų įvykių, nebūtų kitimo, judėjimo, nebūtų laiko. Visiška statika reikštų, kad nėra ką matuoti, todėl ir matas nereikalingas.
Laikas susijęs su matuotoju, kuris turi "viršlaikinę/laikinę sąmonę", t.y. sugeba duoti laikui atskaitą, turėti atmintį apie tai, kas vyko, vyksta ir vyks. Be matuotojo negali būti mato ir matavimo.
Laikas materialioje visatoje susijęs su entropija, matuotojui matuojant vyksta reiškinių atsiradimas, vystymasis, branda, degradacija ir sunykimas. T.y. judėjimo sukelti įvykiai turi tam tikrą nuoseklumą.
Kuo matuoti judėjimą? Kažkuo nejudančiu, pvz. erdve. Imi maksimalų judėjimą per erdvės vienetą, ir jo trukmę padarai laiko vienetu. Taip Žemės fizikai pasiėmė šviesos judėjimą.
Šviesa – iš šviesos šaltinio išspinduliuotos energiją pernešančios "porcijos" ar bangos.
Taigi,
laiko vienetas = trukmė, per kurią šviesa prajuda per pasirinktą erdvės vienetą.
Bet koks energijos ar masės gniužulas (koks nors erdvėlaivis) negali judėti erdve greičiau, negu juda greičiausios energijos porcijos. Nori judėti taip pat greitai kaip šviesa – turi pavirsti panašiu dalyku. Kaip ir viskas logiška – šviesos sklidimo greitis negali būti viršytas (mums žinomų apčiuopiamų dalykų, žemesnių ar tokių pačių kaip šviesa).
Pagal fizikus, šviesos sklidimo greitis erdvėje pastovus. Nesvarbu, kokiu greičiu judėtų šviesos šaltinis.
Čia vienas keistas dalykas yra: ką reiškia judėti erdvėje? Kieno atžvilgiu judama? Erdvės atžvilgiu? O iš kur žinoti, kad prieš pradedant judėjimą erdvės atžvilgiu nebuvo judama? Kad pirminė atseit nejudama atskaitos sistema, kurios atžvilgiu šviesos greitis turi būti pastovus, pati buvo pastovi?
Štai sakykim, erdvėje yra Saulė. Iš Saulės visomis kryptimis sklinda šviesa. Jos greitis visomis kryptimis turi būti pastovus – 29,97 cm per nanosekundę.
Tada, tarkime, nuo Saulės į kažkurią pusę skristi paleidžiame fotoninį laikrodį, 29,97 cm ilgio, per tą ilgį švytuoja fotonas, tik-tak-tik-tak-tik-tak, vienas sutiksėjimas – viena nanosekundė.
Sakykim, to laikrodžio skriejimo greitis yra 10 cm per nanosekundę. Laikrodžio fotoninės švytuoklės švytavimo kryptis yra ta pati, kaip ir laikrodžio skriejimo kryptis. Gaunasi taip: kai fotonas pajuda nuo laikrodžio vienos sienelės, per tą nanosekundės trukmę laikrodis bus pasistūmėjęs erdvėje per 10 cm toliau, vadinasi, fotonui reiks nueiti 10 cm daugiau iki kitos sienelės. Bet pagal Saulės atskaitos sistemą jis to negali padaryti, kadangi jo maksimalus greitis gali būti tik 29,97 cm/ns, o čia kad išlaikytų tokią pačią nanosekundę kuri buvo, kai jis buvo parimęs Saulės atžvilgiu, jam reiktų pajudėti 39,97 cm per nanosekundę greičiu. Vadinasi, jo nanosekundė palyginus su Saulės nanosekunde turi būti 39,97/29,97 , t.y. 1,33 karto ilgesnė, ji trunka 1,33 Saulės nanosekundės. Atvirkščias dalykas gaunasi antram sutiksėjime: kai švytuoklė pajuda į priešingą pusę, laikrodžio sienelė prie jo priartėja per 10 cm, vadinasi, reikia nueiti tik 19,97 cm kelią 29,97 cm/ns greičiu. O tai truks 0,66 Saulės nanosekundės.
Keistas laikrodukas gaunasi :D, pulsuojantis, asimetriškas.
O tada sakom: visai neaišku, ar čia Saulės atskaitos erdvėje šviesos greitis turi būti pastovus, ar laikrodžio atskaitos erdvėje. Kuris iš jų iš tikro juda? Jeigu tariam, kad juda Saulė, tada Saulės nanosekundės trumpės ir ilgės laikroduko nanosekundžių atžvilgiu, o laikroduko nanosekundės bus etalonas 😀
Žodžiu, tampom judančiojo matus pagal tai, kokį atskaitos tašką (erdvę ir jos šviesos greičio maksimumą jos koordinatėse) pasirenkam. Jeigu kažkas juda vienas kito atžvilgiu, tada matai juose turi skirtis.
Oi užsuko teoretizavimo maklę Einšteinas ir Co. Visgi, tie fintai su laiko tiksėjimo reliatyvumu veikia praktiškai, GPS sistemose.
Nežinau, ar ko nepripainiojau. Visa tai atrodo įtartinai: vienu atveju teigiama, kad šviesos greitis turi būti pastovus, kitu atveju, jeigu nėra absoliučios erdvės atskaitos sistemos, kitoje atskaitos sistemoje jis irgi turi būti pastovus pagal savo atskaitą. Iš trečio požiūrio taško, du skirtingi pastovūs šviesos greičiai tarpusavyje judančiose "atskaitos erdvės" sistemose neįmanomi.
P.S: o dėl šito: "Visgi, tie fintai su laiko tiksėjimo reliatyvumu veikia praktiškai, GPS sistemose." visai gali būti, kad mus apmulkino, kad tai mitas: http://www.alternativephysics.org/book/GPSmythology.htm