smegenys yra kūno kompiuteris, toks pats dirbtinis intelektas, kuris yra netobulai užprogramuojamas kaip ir dabar kuriami neuroniniai tinklai ir t.t. tik sudėtingesnis, skirtas kūno priežiūrai, signalų priėmimui ir suvokimui. Nes smegenys yra toks pats anglies, deguonies ir vandenilio šmotas kaip ir likęs kūnas. Pasąmonė yra įdiegiama kompiuterio programa – autopilotas, kuri turi užtikrint, kad mes išliktume gyvi, veikia egocentriniu principu. (Kova, gynyba, išlikimas, MAN)
Aš nesusitapatinu su mintimis: "aš galvoju", NES galvoja kompiuteris. Mintys yra mano smegenų kompiuterio "windowsų" sugeneruoti dalykai. Kurie taip pat užprogramuojami visuomenės. Nes mintys yra ŽODŽIAI, geriausiai tiktų sakyt "mano galvoje sukasi mintys", o ne "aš galvoju", nes AŠ galiu tik jausti savo dvasinę būseną (laimę, kančią, ką noriu veikt gyvenime), smegenys tuos dalykus atpažįsta ir pateikia joms priimtinu minčių formatu, tačiau prie to, prikuria krūvą minčių, kurios kyla iš pasąmonės ego programos.. Ir tada atrodo, kad aš tai sugalvojau, o iš tikro mano windowsai, kurie tik ir ieško problemų… (Tuo tarpu fiziniai poreikiai – cheminių signalų būdu perduodami į smegenis – nesusiję su siela) Kai sakome, kad reikia didinti savo sąmoningumą, vadinasi versti protą nutildyti pasąmonę ir pajausti/priimti sąmonės signalus ir juos suvokus elgtis pagal ją (sąmonę, save). Siela, (širdies balsas/ aš) yra vadovas, o protas turi būti įrankis. Nes tik klausydamas savo širdies balso (t.y. savęs) jausiesi laimingas. O protas užsiima buhalterija, rizikos vertinimu, optinių akių aberacijų šalinimu ir pasąmonės ego programos vykdymu, kuri dažnai perrėkia sielą, todėl mes nesijaučiam laimingi, nes ją ignoruojam..
Kaip atskirt širdies balsą nuo proto balso? Pvz. aš noriu studijuot kažką, kas man labai patinka, bet proto balsas (minčių formatu "aš galvoju") sako, kad nepraktiška ir pasirenku kažką praktiško, tuo metu siela, t.y. aš, jaučia kančią, iš ko seka – aš nesijaučiu laiminga tą darydama.. O tada kompiuteriui kyla blogos mintys, kurios iššaukia chemines reakcijas ir taip atsiranda stresinis poveikis organizmui.. (Nepainiokim – kaprizai yra kita ego rūšis.. 😀 )
Taip pat nereiktų painioti tikro jausmo, su emocijomis – tai yra cheminis kūno atsakas į skausmą/nuovargį/mintis. O kūnas – tai tiesiog mano namas ir transporto priemonė su kompiuterine įranga.
AŠ esu sąmonė/širdies balsas/stebėtojas/siela, KAŽKAIP prijungta prie smegenų ir kūno – man čia ir yra vienintelė, didžiausia paslaptis.. (gal čakros ir yra tie jungimosi taškai..)
Sorry, už beveik off topic'ą 😀
