JUODAS VAIDUOKLIS
Jei juodas, tai jauciu koks demonas, pagal mane.
Cia mano nuomone tik.
Ai, ir kai tas daiktas ejo, ar nejautei kazkokios nepaaiskinamos paimes ar pan?
Kiek pamenu G.Beresnevičiaus paskaitas tai toks reiškinys (jei ne velnias ar pamėklė kokia, nors ne tokie dieną nesivalkioja) lietuvių senovėje buvo vadinamas "lukštu" t.y. tokia dvasios dalis kuri lieka kūną palaidojus ir sielai iškeliavus iš šio pasaulio. Nieko gero tiesioginis kontaktas su ja neduoda, tačiau ji pati neagresyvi ir savaime nekenkia – tiesiog plevena vėjo nešama ir tiek. Tačiau pats toks sielos dalies palikimas negeras, nes arba žmogus nebuvo tinkamai palaidotas arba buvo labai blogu žmogumi šiame gyvenime.
Svarbiausia jausmas, kurį jautei. Jei tai buvo baimė- viskas aišku, kad sutiktas poltergeistas/dvasia nebuvo nusiteikusi pozityviai.
O kodėl taip sureikšmini štą dalyką, beje?
Jei baisu, yra daugybė būdų, kaip apsisaugoti nuo negatyvių dvasių.
Patys elementariausi- ramybės, atjautos, meilės meditavimas kiekvieną dieną. Kuomet pasikeičia žmogaus vibracinis fonas, negatyvus padarai praranda galimybę kontaktuoti su žmogumi ar daryti jam įtaką.
Tai nėra taip jau viskas baisu…Nėra, tiesa, ir paprasta, bet nėra ir perdaug sudėtinga.
Kasius rašė:Kiek pamenu G.Beresnevičiaus paskaitas tai toks reiškinys (jei ne velnias ar pamėklė kokia, nors ne tokie dieną nesivalkioja) lietuvių senovėje buvo vadinamas "lukštu" t.y. tokia dvasios dalis kuri lieka kūną palaidojus ir sielai iškeliavus iš šio pasaulio. Nieko gero tiesioginis kontaktas su ja neduoda, tačiau ji pati neagresyvi ir savaime nekenkia – tiesiog plevena vėjo nešama ir tiek.
Ne visai teisybė. Jei kalbam būtent apie lukštą, lukštas gali sekti paskui žmogų ar vaidentis tam tikroje vietoje, kur yra daug neigiamų emocijų, iš kurių jis minta ir palaiko savo "gyvybę". Tai ką vadini lukštu nėra gyvas padaras, tiesa, tiesiog tam tikras užsilikęs negatyvių emocijų sūkurys, kuris tiesiog kaip kompiuterinė programa automatiškai vykdo komandas.
Bet vėlgi, bijoti nėra ko.
Jei žmogus medituoja, išlaiko ramybę, discipliną, pozityvias emocijas, tas lukštas nustos paskui jį sekti, nes paprasčiausiai neturės kuom maitintis, ir jam nėra prasmės eikvoti savo energiją su tokiu žmogumi.
O dėl pasąmonės ar realybės yra paprastas testas – jei kas pasirodė reikia paspausti akies obuolį (užsimerkus aišku :)) ir atleidus spaudimą vaizdas gautas iš išorės dvejinasi, o iš vidaus vis tiek liks stabiliu. Bet tai dar nereiškia, kad jei kažkas iš pasąmonės atkeliauja nereikia savo aplinkos keisti, gali būti, kad kambario apstatymas ar pašvietimas tokias pamėkles ir paskatina pamatyti.
Ir daugiau panašių "regėjimų" vaikystėje buvo (vaikai jautresni? tokiems dalykams). Prisimenu, kai tėvai bardavo mane, aš pabėgdavau į kitą kambarį ir atsisėsdavau į kampą. Labai verkiau, ir pamačiau aukštą šešėlį (tas kur smaugė, buvo vaiko ūgio ,šitas kitoks). Jis priartėjo ir tarsi nutolo.Prisimenu kad su juo kalbėjau, bet nepamenu ką.
Vėliau arba nieko neprisimenu, arba nieko nebuvo, bet po >10 metų prasidėjo įdomybės.
Aprašysiu labai sukrėtusį sapną kuris įvyko apie š.m. gegužės pabaigą. (visa laimė kad iš karto po sapno jį užsirašiau, taip kad gausu detalių kurių dabar neatsiminčiau)
Nakvoju kambary su savo 2 pažįstamais, mergina ir draugu.Šnekučiuojamės ,žiūrime televizorių. Šilta, todėl langas buvo praviras. Ant jo uždėtas vielos tinklelis kad nepriskristų vabzdžių. Kambarys labai nutriušęs, kaip LSMU stovyklavietei nemačiusiai remonto nuo 1970m. Visi baldai taip pat iš tų metų, sienos apsilaupiusios, lovos smirda, televizorius kineskopinis.Landynė. Kambary buvo išjungta šviesa. Ir draugas sako: įjungiam šviesą. Aš ir mergina prieštaraujam.Bet jis vistiek įjungė. Mes ant lovų ne gulėjom, o sėdėjom ir tarsi kažko laukėm. Aš ėmiau rėkt kad kam įjungė šviesą dar priskris vabzdžių visokių. Nuėjau išjungt, bet spaudžiant jungiklį šviesa neišsijungė.
Tada aš ėmiau trankyt. Daužyt. Nieko. Dega toliau. Sakau nu tada uždaryt langą reikia. Priėjau prie lango ir kartu ta mergina iš paskos.Naktis, dangus juodas, žemė ruda (žolė jau nuvytusi). Darau išvadą kad arba ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo.Aš jau noriu daryt langą, bet išgirstu šūvį.
Mano kūnas susigūžia ir aš suinkščiu ,susisuka pilvas.Tarsi nujaučiu mirtį. Po kiek laiko atsitiesiu ir pasakau :Gyvenimą turi tik vieną, jį reikia branginti. Mergina sako: tu klysti. Aš galvoju bl ką čia nusišneki. Tada bac dar vienas šūvis, jau arčiau. Per langą matėsi parduotuvė "Šilas".Aš galvoju nx čia šaudo vidury nakties.Ir tada lygtais šūvis į mūsų buto sieną (1 aukšte butas).Ta mergina sako: tavės atėjo. bėk slėpkis. Ir pati kažkaip nepaliesdama tinklo dengusio langą atsidūrė lauke.Sako lipk per langą. As lipu per langą ir toj vieloj įstringu. Ir atbėga tas šaudytojas su pistoletu (vyras).Šauna į mane 3 kartus, į kairę pilvo pusę.Mano kūnas sukniumba ir aš jaučiu baimę jį palikti.ilgesį. Ne tai kad fizinį skausmą, o suvokiu savo prisirišimą ir meilę kūnui. Ir imu kilti į viršų. Mane kažkas stipriai sugniaužęs tempia. Aš žvelgiu žemyn į savo žudiką Šaukiu ir bandau truktelėti žemyn. Bet neišeina. Tada imu iš visų jėgų muistytis, kumščiuotis ,ištrūkstu bei pabundu.
Dar prisimenu, kad buvo daug kraujo. Bėda ta kad sapnas buvo TOKS tikroviškas. KAD rimtai pamaniau jog miriau. Ir įdomi detalė, kad miegamajame buvo užtrauktos užuolaidos, ir miegojus ant nugaros kiek pažvelgus į dešinę akies kampučiu apie 1-1,5m aukštyje pamačiau juodą torsą. (be kojų tik ištysusios rankos , kūnas, o galva neprisimenu ar buvo ar ne.) Greit tik pašokau įsijungiau šviesą ir ilgai galvojau wtf was that.
Šiaip man neįdomu, jei sakysit kad to nebuvo, tik haliucinacijos kokios..aš išdrįsau pasidalinti savo keistomis patirtimis vien dėl to, kad perskaičiau jog žmonės panašius dalykus matė, ir žinantys sako kad tai demonai.
Juodi aiškūs apibrėžtų formų šešėliai. Aš niekad nemaniau kad jie demonai, bet dabar tiesiog apėmė smalsumas, kodėl jie man pasirodo, ką reiškia tokie apsilankymai, ar tas įdomus sapnas turi kokią nors reikšmę? Gal padariau klaidą ignoruodamas šiuos įvykius, gal jie iš tikrųjų svarbūs? Ar šiaip jie mėgsta neduoti žmonėms ramybės aplinkui trindamiesi.
Dar man periodiškai pasitaiko kokie vaizdiniai prabudus naktį, tik pastebėjau kad juos galiu ryškiai įžiūrėti tik nesufokusuodamas žvilgsnio į objektą, o tarsi žiūrint į šalį. Nežiūrint į jį tiesiogiai.
Įdomu kodėl tiesiai žiūrint jų nesimato.
Aj pamiršau svarbiausią detalę. Po to sapno, kai pabudęs pamačiau šešėlį .aš iš pradžių staigiai nusukau žvilgsnį ,kad jo išvengčiau (nenorėjau tikėti kad ten kas yra) Tada kažkas ėmė kalbėti man kažką į dešinę ausį. Tyliu, žemu dusliu balsu.(gal norėjo priminti, kad nusukes žvilgsni nepabėgsiu?)(žodžių deja neprisimenu).Buvau pernelyg sukrėstas. Ką jis norėjo man pasakyti?
Nakti buvau prie kompiuterio su įjungta šviesa ir pajutau kad kažkas stipriai pradejo judeti prie duru, pamaniau kad kasnors į mano kambari atejo, as greitai pažiurejau į duris ir pamačiau juoda spalva, atrode kaip juodi dumai ir tie juodi dumai judejo o forma nebuvo kaip žmogaus, atrode kaip didelis apskritimas ar ratas.. aš žiauriai isigandau ir greitai nusukau akis į kompiuteri, tiesiog bijojau judet ir apsimečiau kad nieko nemaciau, po keliu minuciu sukaupusi drasa paziurejau į ta pačia vieta ir ten nieko nebebuvo. Tuomet maniau kad sirdis iš krutines išoks… 😀
O dabar paaiškinsiu kas tai- Tai yra "Butybes" žmones patis gali tai pritraukti, butybes gyvena apatineme pasaulyje (žimotines lygmens butybes) jos ateina per portala.
Sorry už klaidas, senai Lietuvoje nebegyvenu o lietuviu kalba man jau pasimiršta.
0.0 rašė:;D tiesiog apniko mane tokie prisiminimai prieš miegą ir nusprendžiau panaršyti internete. Juodi vaiduokliai-tai demonai? Aš per daug nesidomiu tokiais reiškiniais, nors priimu kad jie egzistuoja, tiesiog tėvo patarimas- kuo mažiau tos būtybės bus tau įdomios, tuo tu joms busi mažiau įdomus. Turėjau tokių sukrečiančių momentų, bet kol kas ramu. Vieną iš jų prisimenu dar iš vaikystės, kas buvo labai senai. Aš mažas miegodavau dar su motina vienoj lovoj, ir toks "juodas vaiduoklis" mane pakankino. Jis mane smaugė, o aš kad ir klykiau visa gerkle, bet jokio garso nesugebėjau išgauti. Visaip muisčiausi, ir jis mane paleido. (Tėvas visada eidavo miegoti daug vėliau ,todėl jo kambary degė šviesa) labai aiškiai mačiau šešėlį nubėgantį siena. Norėjau jį pasivyti, bet jis dingo, tai pasigyriau tėvui kad išvijau šešėlį. Pavadinau jį fantomu (skaitėt kada donaldo komiksus? 😀 pavadinau jį personažo iš komikso vardu, nes neįsivaizdavau kas ten per daiktas). Tėvas aišku pasiuntė miegoti.
Ir daugiau panašių "regėjimų" vaikystėje buvo (vaikai jautresni? tokiems dalykams). Prisimenu, kai tėvai bardavo mane, aš pabėgdavau į kitą kambarį ir atsisėsdavau į kampą. Labai verkiau, ir pamačiau aukštą šešėlį (tas kur smaugė, buvo vaiko ūgio ,šitas kitoks). Jis priartėjo ir tarsi nutolo.Prisimenu kad su juo kalbėjau, bet nepamenu ką.Vėliau arba nieko neprisimenu, arba nieko nebuvo, bet po >10 metų prasidėjo įdomybės.
Aprašysiu labai sukrėtusį sapną kuris įvyko apie š.m. gegužės pabaigą. (visa laimė kad iš karto po sapno jį užsirašiau, taip kad gausu detalių kurių dabar neatsiminčiau)Nakvoju kambary su savo 2 pažįstamais, mergina ir draugu.Šnekučiuojamės ,žiūrime televizorių. Šilta, todėl langas buvo praviras. Ant jo uždėtas vielos tinklelis kad nepriskristų vabzdžių. Kambarys labai nutriušęs, kaip LSMU stovyklavietei nemačiusiai remonto nuo 1970m. Visi baldai taip pat iš tų metų, sienos apsilaupiusios, lovos smirda, televizorius kineskopinis.Landynė. Kambary buvo išjungta šviesa. Ir draugas sako: įjungiam šviesą. Aš ir mergina prieštaraujam.Bet jis vistiek įjungė. Mes ant lovų ne gulėjom, o sėdėjom ir tarsi kažko laukėm. Aš ėmiau rėkt kad kam įjungė šviesą dar priskris vabzdžių visokių. Nuėjau išjungt, bet spaudžiant jungiklį šviesa neišsijungė.
Tada aš ėmiau trankyt. Daužyt. Nieko. Dega toliau. Sakau nu tada uždaryt langą reikia. Priėjau prie lango ir kartu ta mergina iš paskos.Naktis, dangus juodas, žemė ruda (žolė jau nuvytusi). Darau išvadą kad arba ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo.Aš jau noriu daryt langą, bet išgirstu šūvį.
Mano kūnas susigūžia ir aš suinkščiu ,susisuka pilvas.Tarsi nujaučiu mirtį. Po kiek laiko atsitiesiu ir pasakau :Gyvenimą turi tik vieną, jį reikia branginti. Mergina sako: tu klysti. Aš galvoju bl ką čia nusišneki. Tada bac dar vienas šūvis, jau arčiau. Per langą matėsi parduotuvė "Šilas".Aš galvoju nx čia šaudo vidury nakties.Ir tada lygtais šūvis į mūsų buto sieną (1 aukšte butas).Ta mergina sako: tavės atėjo. bėk slėpkis. Ir pati kažkaip nepaliesdama tinklo dengusio langą atsidūrė lauke.Sako lipk per langą. As lipu per langą ir toj vieloj įstringu. Ir atbėga tas šaudytojas su pistoletu (vyras).Šauna į mane 3 kartus, į kairę pilvo pusę.Mano kūnas sukniumba ir aš jaučiu baimę jį palikti.ilgesį. Ne tai kad fizinį skausmą, o suvokiu savo prisirišimą ir meilę kūnui. Ir imu kilti į viršų. Mane kažkas stipriai sugniaužęs tempia. Aš žvelgiu žemyn į savo žudiką Šaukiu ir bandau truktelėti žemyn. Bet neišeina. Tada imu iš visų jėgų muistytis, kumščiuotis ,ištrūkstu bei pabundu.
Dar prisimenu, kad buvo daug kraujo. Bėda ta kad sapnas buvo TOKS tikroviškas. KAD rimtai pamaniau jog miriau. Ir įdomi detalė, kad miegamajame buvo užtrauktos užuolaidos, ir miegojus ant nugaros kiek pažvelgus į dešinę akies kampučiu apie 1-1,5m aukštyje pamačiau juodą torsą. (be kojų tik ištysusios rankos , kūnas, o galva neprisimenu ar buvo ar ne.) Greit tik pašokau įsijungiau šviesą ir ilgai galvojau wtf was that.Šiaip man neįdomu, jei sakysit kad to nebuvo, tik haliucinacijos kokios..aš išdrįsau pasidalinti savo keistomis patirtimis vien dėl to, kad perskaičiau jog žmonės panašius dalykus matė, ir žinantys sako kad tai demonai.
Juodi aiškūs apibrėžtų formų šešėliai. Aš niekad nemaniau kad jie demonai, bet dabar tiesiog apėmė smalsumas, kodėl jie man pasirodo, ką reiškia tokie apsilankymai, ar tas įdomus sapnas turi kokią nors reikšmę? Gal padariau klaidą ignoruodamas šiuos įvykius, gal jie iš tikrųjų svarbūs? Ar šiaip jie mėgsta neduoti žmonėms ramybės aplinkui trindamiesi.Dar man periodiškai pasitaiko kokie vaizdiniai prabudus naktį, tik pastebėjau kad juos galiu ryškiai įžiūrėti tik nesufokusuodamas žvilgsnio į objektą, o tarsi žiūrint į šalį. Nežiūrint į jį tiesiogiai.
Įdomu kodėl tiesiai žiūrint jų nesimato.Aj pamiršau svarbiausią detalę. Po to sapno, kai pabudęs pamačiau šešėlį .aš iš pradžių staigiai nusukau žvilgsnį ,kad jo išvengčiau (nenorėjau tikėti kad ten kas yra) Tada kažkas ėmė kalbėti man kažką į dešinę ausį. Tyliu, žemu dusliu balsu.(gal norėjo priminti, kad nusukes žvilgsni nepabėgsiu?)(žodžių deja neprisimenu).Buvau pernelyg sukrėstas. Ką jis norėjo man pasakyti?
Aš asmeniškai irgi esu matęs lyg tai juodą šešėlį, atsibusdamas po blogo sapno. Tačiau mano košmarai nebuvo tokie ryškųs kaip jūsų.
