Marius rašė:Tu sakai kad netikėtume tuo ar anuo,kad suklydus galim gailėtis ir t.t. BET kaip mes galim tikėt tavim?gal tu pvz. esi tas šėtono siūstasis..va apdergei paragrafo dievą,gal kaiptik negalim tavim pasitikėt ir tavo žodžiais?gal bandai mus suklaidint ir mūsų sielas ''nusinešt''…kaip yrodysi savo teisumą?
Atkreipk dėmesį, kad aš tavęs niekur nevedu ir netraukiu, nesakau kuo tikėti ar netikėti. Aš tikrai ant savo sąžinės neprisiimčiau suklaidintos sielos. Viskas palikta tavo pačio apsisprendimui. Aš bandau tik duoti šiek tiek gilesnį suvokimą to, kas aplink mus dedasi. Kaip sakoma, protingi žmonės duoda durniams kelią, bet aš per savo proto-sielos žaidimus apsisprendžiau, kad mano akimis svarbesniais klausimais visgi reikėtų atsisakyti mums šios iš šalies įdiegtos paradigmos – vienos iš daugelio, kuriomis esame manipuliuojami – ir kautis žodžiais su kitaip mąstančiais iki galo, kol paaiškės tikroji teisybė. Jei paaiškėtų, kad aš klystų tokiu atveju žemai nulenkčiau savo galvą ir atsiprašyčiau už jūsų sugaišinta brangų laiką. Tikrai, nespruksiu kaip Paragraph 78 į krūmus pakrypus diskusijai man nepalankia kryptimi.
Beje, kol suformulavau papildymą ankstesnėje žinutėje. Tu parašei savąją. Nenorėjau, kad ką praleistum iš mano pasisakymų.
Marius rašė:Nieko nėra laikinesnio nei ''amžina'' patikėk..
Tai tik dar viena paradigma, kuria mūsų elgesys yra valdomas.
[Papildymas]
Tiesa, dėl ryšių tarp sielų. Savo laisva valia, net jei ir būtum apgautas, sudaręs ryšį su kita siela, ar tai būtų žmogaus, mirusio žmogaus – dvasios ar kokio nors Dievo siela, toks ryšys nebenutraukiamas amžinai. Visgi yra grupės sielų susisaisčiusių tokiais amžinais ryšiais ir su praplautomis smegenimis, kurioms įteigta jog viskas yra viena ir jos nuoširdžiai dalinasi savo patirtimi su kitais bandydamos įtraukti į savo tuntą kitas sielas nors tarp jų ir nėra Dievų. Tokios grupės vadinamos agregorais. Iš tikro jos tėra kitų meistriškai melžiamos karvės. Aš tikiu, kad astropasaulis jaučia tuos virpesius, bet veltui laukia persikėlimo į kitą dimensiją kaip kokio išganymo. Mes visi persikelsime į kitą "dimensiją" kai mirsime. Ar tu ten busi laimingas astropasauli, aš labai smarkiai abejoju. Tavo vietoj aš pradėčiau ieškoti savo amžinosios meilės, gal tai tave ištrauktų iš to neaiškaus darinio, gal dar tavo angelas sargas tave saugo?
Yra dar vienas niuansas, kurį norėčiau aptarti dėl meilės saitų, gyvendami daugybe gyvenimų susisaistėme daugybe netikru meilės saitų, bet amžinieji yra pirmieji, sudaryti dar tais laikais kai Dievai buvo negimę, jie anuliuoja visus kitus netikrus meilės saitus sudarytus vėlesniuose gyvenimuose. Niekas tiksliai negali pasakyti kur jo amžinoji meilė, kol pats nepabandys jos surasti. Man pasisekė, kad manęs ieškojo, surado ir išjudino veikti. Oi patikėkit kiek yra Dievų ir Deivių ieškančių savo amžinųjų (pirmųjų) meilių. Manau, kad rašytojas Mika Waltari irgi buvo surastas kaip ir aš. Viename iš jo romanų, jo herojų persekiojo Deivė. Ir šiaip romanuose pilna detalių, kurios verčia mane taip manyti. Ar rašytojui pavyko susivokti ir atsakyti į Amžinosios meilės kvietimą aš nežinau. Tik amžinoji meilė yra besąlyginė, jos ieškoję ir pakliuvę į kokios šėtonės rankas, gali tekti patirti daug nemalonių išbandymų, kol ją prisijaukinsite, ištirpdysite jos ledinę širdį. Man tai pavyko padaryti, manau, kad ir kitiems tai pavyktų.