Pamirštas prisiminimas
Kognityvinė psichologė Ann M. Cleary pateikia hipotezę, jog dežavu impulsu gali tapti prisiminimai apie tai, kas kažkada jau įvyko. Galbūt tai nebuvo identiška situacija, tačiau tai galėjo būti kažkas panašaus. Pavyzdžiui, iš pradžių aplankėme kiemelį, kurio viduryje – medis, aplink kurį susodintos gėlės.
Kitą kartą mes pirmą kartą ateiname į muziejaus salę, kurios centre – paminklas, o aplink – suoleliai lankytojams. Dėl analogiško objektų išsidėstymo mus apima dežavu jausmas. Kartais tam pakanka medžiagos skiautės, frazės nuotrupos ar melodijos. A. M. Cleary netgi pavyko išmokti sukelti dežavu savo studentams eksperimentinėmis sąlygomis, pasitelkus virtualų kompiuteryje sukurtą 3D miestą. Jį psichologė pavadino Dežaviliu.
Pasiklydęs įspūdis
Kitą dežavu atsiradimo versiją pateikė psichologai Emmanuelis Barbeau ir Axelis Mecklingeris. Jų teigimu, dežavu efektas kyla dėl laikino smegenų veiklos sutrikimo, dėl kurio naują informaciją vertiname kaip seną, t.y. tuo pačiu metu informaciją tiek įsimename, tiek ir prisimename.
Sapnų įgyvendinimas
Egzistuoja tam tikra dežavu rūšis, kuri kartais vadinama dežave. Tai įvyksta, kai realybėje atsiduriame situacijoje, kurią kadaise sapnavome. Iš tikrųjų ryšys su sapnais tikrai yra: dežavu patiria tik tie asmenys, kas gerai įsimena sapnus.
Tai nereiškia, kad sapnai tampa vieninteliu dežavu šaltiniu, paprasčiausiai šių dviejų pojūčių atsiradimo mechanizmai susiję. Ekspertų teigimu, šios srities tyrimai padėtų maksimaliai priartėti prie dežavu paslapties atskleidimo.
Šaltinis: DELFI
