Švytuoklė, mano siela, keisti nutikimai
Per švytuoklę praktiškai iš niekus sužinojau apie saulės simbolius. Pažiūri į saulę ir užsimerki bei nusisuki nuo saulės. Dar geriau mirkčioti. Imi matyti pradžiai ryškesnį taškelį o vėliau pakartojus procedūra ir kitokius simbolius. Kaip minėjau mūsų pasaulis buvo savotiškas kalėjimas. Ir kažkaip savaime paprašiau dievų tėvų mus išlaisvinti. Prasidėjo keisti dalykai. Siela su manimi nustojo bendrauti nors švytuoklė veikė nepriekaištingai. Po kambarį visą dieną skraidė didelė mėlyna musė. Kažkaip eilinį kartą pažiūrėjau į saule ir supratau kad gaunu informaciją saulės simbolių kalba. Simboliuose pavaizduota ta musė. Toliau iš simbolių supratau kad turiu atidaryti langą ir paleisti tą musę. Musė pradėjo labai keistai elgtis nutūpė ant palangės ir ėmė slėptis po daiktais. Pagavau paleidau. Toliau supratau kad turiu pasisukti pagal laikrodžio rodyklę. Sukausi bent 3 kartus. Toliau labai sunkiai susigaudžiau kad turiu atverti širdį ir įsileisti savo sielą. Užsimerkęs žiūrėdamas į širdies plotą pamačiau savo širdies skerspjūvį, tekantį kraują. Sukrečiantis vaizdas. Kai mintyse pasakiau „mano siela įeik į mano širdį“ iš širdies ištriško gražus simbolinis fontanėlis. Vėl turėjau pasisukti. Toliau simboliuose mačiau dvi karūnas ir du taškelius. Vienas taškelis atsistojo kairėje kito. Supratau kad turiu Dievų Tėvų paprašyti sujungti mane su siela. Taip ir padariau. Viskas gan paprasta kai tai jau praeitis. Siela vėl pradėjo bendrauti su manimi per švytuoklę. Kai buvom abu tame pačiame kūne dėjosi keisti dalykai. Važiuojant automobiliu iš priekio mašinos sveikindavosi atskirai mirkčiodamos priekinėmis šviesomis arba aplenkę furos mirkčiodavo chaotiškai visomis šviesomis. Sutikdavau vienu metu po 3-4 absoliučiai vienodus juodus automobilius. Kažkaip savaime būdavo sudaromos išskirtinės važiavimo sąlygos. Iš automobilių užrašų ant šonų formuodavosi ištisi sakiniai. Į saulę žiūrėti ir užsimerkti tiesiog buvo neįmanoma buvau tiesiog užpilamas širdelių simboliais ir šiaip visokiais nuostabaus grožio simboliais. Bet maždaug po savaitės mano siela vėl nustojo bendrauti per švytuoklė. Saulės simboliuose liko tik vienas simbolis tarsi kometa su uodega. Supratau kad vėl turiu atverti širdį ir paleisti savo sielą atgal į anapusinį pasaulį. Tikrai buvo sunku išsiskirti.
Dar vienas iš įdomesnių to laiko nutikimų nors jų buvo labai daug ir labai keistų. Tiesiog man subtiliai buvo pademonstruota kad kūrėjai su materija gali elgtis kaip nori. Liepos sekmadienio rytą išleidau šeimą pakeliauti po Lietuvą. Likau vienas namuose. Išeidinėjant iš namo vos ne atsitrenkiau į didelį vorą su voratinkliu ant durų kampo. Na viskas čia normalu. Nors namiškiai namus paliko tik prieš kokį 10 min.. Vėl grįžau į kambarį. Voras su voratinkliu kybojo. Po kokių 5 min vėl išeidinėjau laukan jau saugodamasis voro. Bet nei voro nei voratinklio nebuvo. Pagalvojau gal koks vėjo gūsis jį nunešė. Nors jokio vėjo nebuvo. Na bet vis dar buvau realistas. Bet sekantis išėjimas realizmą sunaikino. Vėl voras su voratinkliu ramiai kybojo durų kampe. Ir taip kartojosi daugiau nei 10 kartų. Tiesiog galiausiai pamečiau skaičių. Kažkur apie pietus voras su voratinkliu išnyko galutinai.
Kitas nutikimas su informacijos skleidimo ne laiku apribojimas. Tiesiog savo seniems tėvams ėmiau pasakoti apie šiuos dalykus. Suprantama jie nieko nesuprato ir visai normaliai reagavo kad man pasimaišė protas. Tokioje situacijoje mano kalbos sugebėjimai taip pat buvo išjungti ir iš anapus. Tiesiog buvo palikti keli patys paprasčiausi žodžiai kad neatrodytų kad nebendrauju. Žodžių rinkinys labai menkas taip. ne, nežinau, gal, gerai kaip ir viskas. Jokios galimybės suformuoti kokį nors sakinį. Iš dabartinės pozicijos suprantu kad mano kalbos kad viskas čia kitaip nei priimta tikrai buvo pavojingos kitiems žmonėms.
Dar teko pora vakarų pakankamai keistai tvarkytis savo kambarį. Tiesa jį taip pat įsiruošiau nežinia kodėl nes man jo tiesiog nereikia. Tuo metu jame gyvenau kaip savotiškas atsiskyrėlis. Tvarkymasis prasidėdavo nuo 10val vakaro ir tęsdavosi iki 12val nakties. Kažkodėl turėjau visiškai iškraustyti savo užverstą kambarį. Viską išrūšiuoti ir sudėti į palėpes. Šviesa tik kambaryje visur kitur tamsu. Gan sudėtinga niekur neatsitrenkus pernešti daiktus. O kai atsitrenki ar šiaip sukeli triukšmą delnuose atsiranda raudonos dėmės. Pirmo vakaro metu delnai buvo labai raudoni. Antrą vakarą dar atsinešiau savo šuniuką kad būtų linksmiau. Vienu momentu jau galvojau nedarysiu kažkokios neaiškios nesąmonės, bet šuo tarsi pasiuto ir tiesiog neišleido iš kambario. Savotiškai tapo mano prižiūrėtoju. Turėjau viską visiškai sutvarkyti. Antrą vakarą dėmių delnuose buvo žymiai mažiau. Dariau mažiau klaidų. Kokia to prasmė ir dabar neturiu supratimo. Maža to tuo kambariu negalėjau naudotis dar papildomai beveik metus laiko. Nors man jis nereikalingas ir dabar. Tiesiog paklausus švytuoklės ar galiu eiti miegoti ar gyventi į tą kambarį gaudavau atsakymą „ne“. Beja kai sūnus bandė pas mane užeiti nustebo kad jį prie durų persmelkė kažkoks šaltis. Sako kažkokių dvasių čia prisikvietei. Beje kambaryje palikti daiktai turėjo keistų savybių. Buvo laikas kai važiuodami pro mano namą gesdavo visi benzininiai varikliai. Pats norėdamas užvesti trimerį to negalėjau padaryti. Pasiėmiau iš kambario likusią kepurę priglaudžiau prie trimerio ir jis tvarkingai užsivedė.
Po to musės pagavimo ir paleidimo mano kambaryje atsirasdavo keisti rudi vabaliukai su sparneliais. Neesu niekad anksčiau tokių matęs, kaip ir dabar jų nėra. Juos taip pat jei pagaudavau paleisdavau pro langą. Labai įdomiai jie atsirasdavo. Tiesiog pamatai bėgantį. Jei nepagavai gali beprasmiška ieškoti pasislėpusio. Jie tarsi dingsta. Jų paleidimas suteikdavo kažkokius papildomus pasirinkimus priimant sprendimus. Pas savotiškai „įsielektrindavau“.
Visų mano keistų nuotykių pabaiga buvo savaime ištikusi komos būsena. Buvau absoliučiai sveikas. Absoliučiai jokių žalingų įpročių. Jokios mėsos. Absoliučiai jokio tikėjimo. Jokių neigiamų minčių. Tiesiog atsigulus lovon suėmė traukuliai. Tai truko keletą minučių ir po to visiškai nevaldau savo kūno. Palikta tik klausa. Girdžiu kas dedasi aplinkui. Žmona bandė gaivinti vandeniu. Nepadėjo. Vėliau griebėsi žvakių taip pat nepadėjo. Galiausiai nuvežė į klinikas. Atliko visus įmanomus tyrimus. Absoliučiai nieko. Tik kai tikrino tomografu viena darbuotoja pasakė labai keistus žodžius „aš nesakysiu ką matau“. Mįslė po šiai dienai. Tuo tarpu kol visi rūpinosi manimi aš maloniai bendravau su tą pačia savo siela kurią paleidau atverdamas širdį. Tiesiog mintyse atsirado kažkas antras. Pradžiai ji ramino mane. Sakė kad nesijaudinčiau, taip reikia. Vėliau kalbėjom apie tai kuo domėjausi švytuoklės pagalba. Tik dabar buvo galiama tai aptarti kur kas paprasčiau ir giliau. Mano komos procesui artėjant į pabaigą nutiko labai įdomus dalykas. Tiesiog pastebėjau kad aplinkui mane tvyro chaosas. Ligoniai nepatenkinti, gydytojai pikti, nervinasi. Paklausiau sielos ar galima padaryti taip kad visiems būtų gerai. Atsakė taip. Ir akimirksniu viskas ėmė rimti. Ligoniai pasidarė pakantūs, gydytojai malonūs ir paslaugų. Tiesiog viskas iš esmės pasikeitė. Kai mane jau vežė kaip vėliau supratau į palatą mano kūno valdymas vėl buvo gražintas. Kaip netikėtai į tą būseną patekau taip netikėtai iš jos buvau paleistas. Su siela dar kalbėjom ar taip ir mirštama. Ji sakė būtent taip tik grimztama vis giliau „aš“ atsilaisvina iš kūno, o ji padeda pereiti „aš“ į sielų pasaulį iki sekančio įsikūnijimo. Taip kad mirties nėra.
Daugiau nepasakosiu savo keistų istorijų bet pabandysiu ką aš iš viso to supratau. Tai yra esmė. Pirmiausiai normaliai žmogus sudarytas tarsi iš dviejų sielų. Tai „aš“ ir siela anapusiniame sielų pasaulyje. Sielos pagrindinė funkcija saugoti šį kūną šiame pasaulyje kad jis gyventų kuo ilgiau. Tai ji daro dviem būdais. Tiesiog kritiškais atvejais perimdama kūno valdymą arba formuodama palankių įvykių seką. Kitas momentas kaip sutvertas šis pasaulis. Šiuo metu labai paprastai. Mūsų pasaulis, anapusinis sielų pasaulis ir anapusinis kūrėjų arba Dievų Tėvų pasaulis. Iki mano nuotykių 2012 metais tarp sielų pasaulio ir mūsų buvo dvasių ir agregorų tarpinis pasaulis. Jį kūrėjai panaikino. Todėl dabar neveikia jokia ezoterika, magija, astrologija, burtai. Iš tikro likęs tik vienas būdas susisiekti su savo siela tai švytuoklė. Tikrai saugu ir nesukelia jokių problemų. Tik kai kuriem žmonėm pradžioje kaista rankos. Bet tai laikina. Kažkokios naudos iš to ryšio su siela taip pat nėra. Tiesiog pats faktas kad tai veikai ir malonumas pabendrauti su savo siela. Neteikiama informacija apie ateitį nes jos tiesiog dar nėra. Nesikišama į konkrečiai priimamus sprendimus. Daryk kaip nori. Gerbiamas privatumas. Norint gauti informaciją apie kitus žmonės reik pasižadėti kad naudosi tik savo reikmėms ir niekaip neplatinsi kitiems žmonėms. Net tam pačiam žmogui apie kurį domiesi. Žinių gylis priklauso nuo įsikūnijimų skaičiaus. Dabar priminsiu patikslintą būdą kaip naudotis švytuokle. Tik taip ir niekaip kitaip. Pati švytuoklė yra veido ilgio siūlo galas su svareliu. Ranka laikanti siūlo galą priglaudžiama prie kaktos o alkūnė tvirtai atremiama į stalą. Čia kad išvengti nereikalingų svyravimų. Pradžiai suderinama svyravimų kryptys ir reikšmės. Pvz pagalvojama kad svyravimas skersai delno reikš „taip“ ir švytuoklė ima svyruoti tą kryptimi. Atitinkamai ir su „ne“ ir „nežinau“. Toliau klausiama svarbiausio klausimo „ar aš bendrauju su savo siela?“ Gavus teigiamą atsakymą galima tęsti pokalbį su savo siela. Jei atsakymas neigiamas reiškia jūs neturite savo antrosios pusės anapus ir naudojimasis švytuokle beprasmis. Deja ne visi žmonės turi sielas. Klausimas „ar aš bendrauju su savo siela?“ užduodamas kiekvieno seanso metu. Seansas skaitosi kol nepaleidžiate siūlo galo. Galioje klasikinis reikalavimas nekryžiuoti kojų. Jei silpnai veikia panešioti su savimi. Neapsiriboti vienu bandymu susisiekti su savo siela. Niekam nedemonstruoti savo bendravimo su siela.
Jei kam bus įdomu gali užduoti bet kokių klausimų arba pasukti pirštu prie smilkinio. Deja jokios fantazijos čia nėra. Viskas vyko realiai. Ne visi įvykiai aprašyti. Net pradedu pamiršti kai kurias smulkmenas. Kaip ir nesiruošiau dalintis pilnai šią informacija. Bet matu žmonės dalinasi kur kas fantastiškesne. Tiesiog gal kam bus įdomu kad ir taip gali nutikti. Dabar jokių patirčių. Atostogos. Kiek žinau ir mano siela nuobodžiauja. Ir klausimai išsekę iš mano pusės. Nebent įdomios kitų žmonių patirtys tame tarpiniame pasaulyje. Tiesiog viską išgyvenau be jokių keistų pakitimų ir vizijų. Kitiems tekę patirti ir tokius dalykus. Tuomet suprasti esmę beviltiška. Tiesiog mirusių likučių ir egregorų pasaulį kabinau labai „švelniai“. Pats nepatekau į jį. Tuo labai džiaugiuosi, nes pažįstama labai sunkiai vaduojasi iš tų jau buvusių patirčių tarpiniame pasaulyje. Tiesiog žmogus balansuoja tarp gyvenimo ir mirties. Seni ryšiai nesuvokiami ir vis dar veikia nors valdytojų nėra.
kiskis rašė:O koks skirtumas su kuo bendrauji? Kodel taves negali apgauti, kai klausi su kuo bendrauji? Gali but ir taip klausimo "ar bendrauju su siela?" metu, bendrauji su "siela", o veliau su velnei zin kuo.
Kažkuo pasitikėti reikia 🙂 Tai blogai ar gerai jaučiasi pagal daromą poveikį. Tuo kas kėsinasi į gyvybę neima noras pasitikėti ir bendrauti. Beja puiki diena pabandyti su saulės simboliais. Čia kaip ir su švytuokle vieniems matysis kitiems ne.
Dėl to kad tai smulkmenos. Pvz dabar tų smulkmenų tiesiog nėra. Kaip minėjau jei tai būtų išreikšta super vaizdžiai kaip pažįstamai būtų nieko neįmanoma suprasti. Tik gražūs arba baisūs vaizdai ir pojūčiai.
Biblijoje gerai parašyta: šėtonas geriausiai geba apsimesti šviesos angelu.
Iš kur tu žinai kad tikrai bendrauji su savo siela, o ne su šėtonu? Gal jis tau pateikia regimybę, o tu ir užkimbi? Negali taip būti?
Todėl dabar neveikia jokia ezoterika, magija, astrologija, burtai.
Man kaip visada šitai skamba linksmiausiai 🙂 Jokio sąmyšio, ar dar kokio nerimo, kad kažkas neveiktų niekur nepastebėjau 🙂 Tikriausiai keli šimtai tūkstančių žmonių (tikriausiai dar ir daugiau) apgaudinėja patys save 😀
O dėl neveikimo, tai nepagalvojai, kad visa tai gali būti vaizduotės ar piktojo padarinys?
Man patiko vieno dvasingumo mokytojo pasakymas apie tai kodėl magija veikia: šėtonas sukuria regimybę kad magija veikia, bet daro kai jam tai naudinga.
Vadovaujantis šiuo mokymu, tau šėtonas nekuria magijos veikimo regimybės, nes tai tave tik dar labiau įtraukia į pasitikėjimą savo švytuokle.
Ir dar viskas kas vyko su manimi vyko esant visiškai šviesiam protui. Jokių haliucinacijų, vaizdinių ir kažkokių super stebuklų. Tiesiog viskas labai kukliai. Kaip gerai komentatoriai pastebėjo tarsi atsitiktinumai. taip kad tikiuosi neužsiroviau ant ko nereikia 🙂 Pagyvensim pamatysim.
Įdomios patirtys. Ačiū, kad pasidalinote.
Veikiant haliucinacijoms veikia net tie patys smegenų centrai kaip ir esant realiam išgyvenimui. Pačiam nustatyti ar buvo haliucinacija praktiškai neįmanoma.
Esant ne, o dažnai ir, fantastinio pobūdžio haliucinacijoms, gali atrodyti kad protas pats šviesiausias.
Tik nepagalvok, kad sakau jog tu psichinis ligonis ar dar ką. Tikrai ne. Tiesiog pats tikrai abejočiau tokiomis savo patirtimis, o tu taip užtikrintai apie jas kalbi
Sleeping_angel rašė:Ar švytuoklė atsako į visus klausimus (ir į tuos, kurie niekaip nesusiję su klausėju)? Ar jums ji kada nors yra pamelavusi?
Atsakymų gilumas priklauso nuo įsikūnijimų skaičiaus. Kiek pastebėjau iš besinaudojančių patirties tai dabar jei jie klausia apie ateitį švytuoklė pastringa. Naujos žaidimo taisyklės 🙂 . Tiesiog jos to negali sakyti, o bendrauti nori. Suveikia kažkoks stabdys iš aukščiau. Anksčiau šitoje vietoje buvo kitaip. Pvz man tarsi sumelavo tiksliau siela paėmė informaciją iš analogiškos praeities patirties apie žemės užšaldymą ir net pateikė viską laipsnių tikslumu. Bet kūrėjai tiesiog nedarė kaip visuomet ir aš likau informacijos atveju kartu su siela ant ledo. Tarsi pamelavo. Bet tai tiesiog neįmanoma žinoti.
Kitas momentas. Savotiškai gauni teisingą ir reikalingą informaciją tam momentui. Bet iš vėlesnio taško tai pasirodo netikslu. Nėra visiškai ne taip, bet netikslu. Iš kitos pusės esminė informacija nesikeičia visoms sieloms. klasikiniu būdu prisijungę įvairiais būdais galėjo kiekvienas gauti skirtingą informaciją. Maža to anas tarpinis pasaulis valdė šį ir turėjo savo ateities planą kurį kai kas gaudavo.
Paragraf 78 visai realiai suprantu pačio abejones. Praktiškai šitoj vietoj bandau palygint savo ir buvusios bendradarbės patirtis kuri tam tarpiniam pasaulyje tiesiog labiau gyveno nei šiame. Būsenos gan smarkai skiriasi. Tai jai atsiliepia net dabar. Aišku jos pasakojimai ir patirtys nepalyginamai įdomesni nei mano.
Dėl savęs galėčiau bandyti sužinoti tavo duomenis ir laukti kol tu apie tai pats savaime prasitarsi. Tokiu būdu esu tikrinęs patikimumą. Lyg ir viskas gerai. Bet tai žaidimai. Rimčiau yra pasidomėti savo sveikata. Pvz 10 bale sistema įvertint savo organų būklę ir problematiškus patikrint jau klasikiniais būdais. Šiokia tokia reali nauda. 🙂
Sleeping_angel rašė:Jei norėsit kada nors pažaisti, parašykite, ką švytuoklė pasakė, o aš parašysiu, ar tai tiesa 🙂
Dėja to žaidimo pavidalu daryti nėra prasmės. Tiesiog reik atsiklaust anos pusės ir normaliai turėtų būti neigiamas atsakymas. Čia eksperimentuojantys bandykit, bet pirma pasiklauskit ar su jumis žais. Labai abejoju. Anoje pusėje "gyva" esybė. Viskas priklauso nuo jos o ne nuo mūsų norų. O joms galioja tam tikros taisyklės.
Šiuo atveju naudinga keistu būdu pasitikrinti dėl savęs ar žmogus sako tiesą. Kaip melo detektorius. Ką žmogus padarė ar pasakė viskas fiksuojasi informaciniuose laukuose. Ten niekas negali niekaip pakeisti informacijos. O sielos būtent ir naudojasi šiuo informacijos šaltiniu. Aišku žemiškas patikrinimas jei įmanoma taip pat pageidautinas.
Kaip jaučiatės dabar, Vytautai? Man įdomu, ar seniai nusprendėte atsisakyti religijos? Nuo pat jaunystės?
Man nieko baisiau negali būti, kai žmogų ištinka skausmingi spazmai bažnyčioje. Juk tai ir reiškia tam tikrą esybės sutrikimą, argi ne? Iš ko tai kyla? Kas Jus ten atakuoja? Sunku suvokti.
Jūs aklai pasitikite kažkokia nepatikrinta jėga, kurią atradote, galima sakyti, per žaidimą, ir dabar visą savo gyvenimą atidavėte jai į rankas. Jus tai perkeitė negrįžtamai, tai gąsdina.
âme rašė:Kaip jaučiatės dabar, Vytautai? Man įdomu, ar seniai nusprendėte atsisakyti religijos? Nuo pat jaunystės?
Man nieko baisiau negali būti, kai žmogų ištinka skausmingi spazmai bažnyčioje. Juk tai ir reiškia tam tikrą esybės sutrikimą, argi ne? Iš ko tai kyla? Kas Jus ten atakuoja? Sunku suvokti.
Jūs aklai pasitikite kažkokia nepatikrinta jėga, kurią atradote, galima sakyti, per žaidimą, ir dabar visą savo gyvenimą atidavėte jai į rankas. Jus tai perkeitė negrįžtamai, tai gąsdina.
Dabar su manimi tiesiog absoliučiai nieko nevyksta. Paprasčiausias kasdienis gyvenimas be problemų. Religijos atsisakymas prasidėjo prieš maždaug 3 metus iki man nutinkant tiems keistiems dalykams. Maža to išsivalyta fiziškai, dvasiškai, morališkai. Tik po to gauta atitinkama informacija.
Problemos bažnyčioje susijusios su bažnyčią valdžiusiomis nesuvokiamomis jėgomis. Dabar man ten nieko nevyksta ir nenutinka. Nors po to iš reikalo teko apsilankyti tik porą kartų. Tiesiog ne mano ten vieta ir gerbiu kitaip tikinčius, nors suprantu kad jie tiki visiškai niekuo. Bet tai jų reikalas. Šitoj vietoj jaučiu milžinišką skirtumą tarp tikėjimo svetimomis patirtimis ir savomis. Suprantama ne kiekvienam nusišypso tokia laimė patirti anapusinio pasaulio poveikį. Todėl žmonės ir klaidžioja tarp tikėjimų.
Na kad aš aklai pasitikiu kažkuo iš anapus ne visai taip. Tiesiog stebėjau kovą tarp dviejų nesuvokiamų jėgų. Viena visais įmanomais būdais stengėsi gelbėti mano gyvybę kita mane tiesiog bandė sunaikinti. Šiuo metu vaizdas toks kad mane bandžiusi sunaikinti nesuvokiama jėga tiesiog neegzistuoja, o gelbėjusi jėga suteikusi man visišką egzistavimo ir pasirinkimo laisvę. Vienintelis likęs iš to požymis galimybė su tuo pabendrauti švytuoklės pagalba. Tas pabendravimas tiesiog laisvas paplepėjimas be jokių įsipareigojimų ar nurodymų. Taip kad nieko čia bauginančio nėra. Suteikiama informacija apie pasaulio ir žmogaus sandarą labai nestandartinė. Bet nuo to niekas nesikeičia. Nebent aš jaučiuosi žymiai ramiau ir stabiliau nei klaidžiodamas po svetimas tikėjimų sistemas. Dabartinės savo būsenos nelaikau jokiu tikėjimu. Tiesiog tai patirtimis paremtas žinojimas. Bet dėja jis skirtas tik man. Neturiu nei mažiausio noro ar poreikio iš to kurti kažką. Tik pateikiu informaciją kad gali būti ir taip. Visiškai nesvarbu kas ir kaip ją priims. Kiek suprantu mano patirties niekam nepavyks pakartoti nes tai buvo toks vienkartinis variantas net man pačiam.
o svytuokles nauda su sitom nesamonem iskraipai.
Vytautai, kokio tipo svytuokle naudoji? 🙂
ajolu rašė:Man atrodo ne siela ten su tavim bendrauja per švytuoklę o kai kas kitas:)
Aš čia galvoju, kokia pas žmogų turėtų būti disharmonija viduje, kad jam su jo siela reiktų benrauti pasitelkiant paranikines priemones? Žinant, kad kūnas ir siela yra vienas, nedalomas objektas, panašu kad tiesą sakai, su kažkuo kitu bendraujama. Na čia panašiai kaip, kad bendrauji su kitu asmeniu ir viska ok, o kai bendrauji su savimi…
gojira rašė:Bet tekstas atrodo, kad butu parasytas kambary ten kur baltos ir minkstos sienos. Gali gal man "durnam" paaiskint ar parodyt kokia nuotrauka, kas per daiktas ta svytuokle isvis?
Švytuoklė paprastas siūlo galas maždaug veido ilgio ir gale pakabintas koks svarelis. Svareliu gali naudoti kad ir varžtuką iš stacionaraus kompo dangčio, kokį maža akmenuką ar šiaip bet ką. Aš pradėjau nuo žiedo bet gavosi kažkokios nesąmonės pradžiai. Tai veikė tai neveikė. Galiausiai naudojau labai seną siūlą ir savo paties išrautą dantį, kuris keletą mėnesių prieš akis gulėjo "nenaudojamas" ant mano stalo. Toks keistas pasiruošimas tam procesui. Bet čia dėl seniau egzistavusių keistų ryšių. Dabar tie dalykai nesvarbu. Tinka bet kas. Kad nesikartoti ten savo teksto beveik pabaigoje aprašęs kaip naudotis. Esminis skirtumas su klasikiniais švytuoklės naudojimais tai jokio jos valymo, aukojimo jai ar dar kažkokių nesąmonių. Tiesiog pasidarai imi ir naudoji. Na nebent palaikymas kišenėje arčiau kūno. Nuo to bent man padidėdavo svyravimo amplitudė. Be to švytuoklės niekam nedemonstruoji naudojiesi visiškai vienas. Kaip ir viskas iš techninės pusės. Jeigu gausi teigiamą atsakymą po paklausimo "ar aš bendrauju su savo siela" gali naudotis be problemų. Kitu atveju švytuoklę gali išmesti į šiukšlių dėžę. Jei teigiamas atsakymas ir veikia stebuklų tikėtis taip pat nereikia. Informacija tik apie praeitį. Gali patikrinti mano sakomą informaciją. Gali pasidomėti savo sveikata ir jei gausi kokios kritiškos informacijos pasitikrinti normaliais metodais. Aš apie sveikatos būklę klausiu įvertinimo 10 balų sistemoje. Kadangi mano sveikatos būklė vertinama 9 balais ir nejaučiu jokių problemų realiai tai ir nesigilinu kas ten truputi ne taip. Su informacija apie kitus žmonės sudėtinga. Pirmiausiai turi pasižadėti kad informacija naudosiesi tik pats sau, niekam nieko neskleisi. Kartais pasitikrinu ar žmogus sako tiesą, bet praktiškai tokia informacija nesinaudoju. Ne mano reikalas kas ten ir kaip ten su kitais žmonėmis. Gilinantis į praeities informaciją reik turėt galvoje kad ją riboja įsikūnijimų skaičius. Koks esi senas su savo siela tiek ir žinosi. Jei gyvenai bent per dvi civilizacijas tai žinosi kaip jos žlugo ir kas kaltas. Žodžiu po praeitį gali kuitinėtis. Ir apie kokį Jėzų gali pasidomėt jei įdomu. Bet visi tie dalykai prieinami jei turi anapusinę savo pora. Tikimybė 50%. Ką žinau pasidalinau. Nori naudokis nori nesinaudok. Tavo asmeninis reikalas. Aš tame neturiu absoliučiai jokių interesų. Tik galiu užtikrint kad dėl to jokių problemų tikrai nenutiks. Kokiai nors priklausomybei atsirast taip pat nėra jokių šansų, nes negali nieko sužinoti apie savo sprendimų teisingumą ateityje. Turėtum gaut atsakymą "daryk kaip nori". Taip kad praeities vedžiotojų už nosies nėra.
Kas liečia iš esmės dėl sielos atskirumo. Iš tikro tai kaip visoje gamtoje viskas normaliai yra vyriška ir moteriška taip ir čia. Viskas prasideda nuo dvejų skirtingų minčių sankaupų kurios yra su moteriška ir vyriška logika. Bet jos yra atskiros, nors sudaro amžiną porą. Tai tiksliausia ką gali išreikšt žodžiais. Mūsų atveju viena poros esybė sėdi kūne, kita savotiškai ją prižiūri ir padeda iš ne materialaus lygio ar pasaulio. Jei švytuoklė veikia kūne esančiai esybei, tai taip pat sėkmingai jos valdymą gali perimti ir esybė iš ne materialaus pasaulio. Šiuo metu šiame procese gali dalyvauti tik ji ir niekas daugiau, todėl ir nėra problemų. Anksčiau buvo kitaip.
Virgulės man nuo vaikystės puikiausia veikė. Nes kompų nebuvo tai buvo atrakcija bėgioti po laukus su sulenktu aliuminiu laidu. paprasčiausiai jis sukosi. Tame ir visas įdomumas buvo. Dar prieš mano nutikimus su pažįstamu ieškojom užsikimšusios drenažo trasos ir radom. Abiem parodė toje pačioje vietoje. Kas buvo veliau praktiškai iškasta. Bet iškilus panašiai problemai po manų nutikimų virgulės man tiesiog neveikia. Bandžiau kelis kartus. Veltui. Kiek suprantu panaikinti tie visi tinkleliai.
Vytautas rašė:Visa laimė kad nesinaudojau senomis švytuoklės naudojimosi taisyklėmis, nes tikrai būčiau nesupratęs esmės ir garantuotai turėjęs dar netokių problemų. Senasias taisykles sukūrė būtent tas pasaulis kuris vedžiojo už nosies. Taisykles reikia kartais ir sulaužyti, nes nežinia kas jų autorius. Na kas liečia kažkokias bėdas tai kova tarp nesuvokiamų dalykų baigėsi ir dabar nėra absoliučiai jokių bėdų. Sveikas, gyvas, jokių gyvenimiškų problemų, jokių naujų keistų patirčių, priimant kokius sprendimus jie vykdomi sklandžiai. Jokių priklausomybių. Niekas man nenurodinėja kaip aš turiu gyventi. Neįsivaizduoju ko daugiau norėt. Klausimas kur žmonės įžvelgia problemą. 🙂
Virgulės man nuo vaikystės puikiausia veikė. Nes kompų nebuvo tai buvo atrakcija bėgioti po laukus su sulenktu aliuminiu laidu. paprasčiausiai jis sukosi. Tame ir visas įdomumas buvo. Dar prieš mano nutikimus su pažįstamu ieškojom užsikimšusios drenažo trasos ir radom. Abiem parodė toje pačioje vietoje. Kas buvo veliau praktiškai iškasta. Bet iškilus panašiai problemai po manų nutikimų virgulės man tiesiog neveikia. Bandžiau kelis kartus. Veltui. Kiek suprantu panaikinti tie visi tinkleliai.
hm..as svytuokle naudoju tik daiktams surast kai pradingsta. Jokiu kovu neturejau, jokiu priklausomybiu net negali ir but, naudojuos ja, kaip vadini pagal "senasis taisykles". (dar man toks jausmas, kad tos "senosios taisykles" pas tave irgi nezinia is kur istrauktos")
O kaip ir minejau ankstesniam poste, tu iskraipai svytuokliu nauda ir naudojima. Baisiausia, kad esi itikejas i tokius apsurdiskus dalykus ir naudoji savo "svytuokle" jau kaip nebe svytuokle, o kaip kazkoki daikta atlikt panasiam i spiritizmo seansa reikalui.
Čia dar labai plačiai aprašyta apie švytuoklę http://apiemistika.lt/diskusijos/magija/viskas-apie-svytuokles/ . Bet laimei neperskaičiau to naudodamasis savaip 🙂
Bet žinai, Vytautai, man tikrai atrodo, kad tave kažkas apsėdo. Labai keistas dalykas tas, jog bažnyčioj negalėjai būt.
Dėl pačios sužinojimo technikos tai gan nuobodi knisalynė. Čia kaip su programos algoritmais. Tiesiog mąstai ir tikrini minties teisingumą. Pagal tai vėl galvoji kitą variantą. Įvertinus trugžius iš viso košmaras. Ima ir pasirodo kad padarytas šalutinis poveikis. Kitas kanalo užgrobėjas jau nuvedė į kažkokią nesąmonę.
Kas liečia apsėdimą tai tiesiog mano atžvilgiu neigiamos nesuvokiamos jėgos poveikis ir tiek. Jis tiesiog dingo. Problemą išsprendė galingesnė jėga. Buvo toks aštrus momentas kada su siela priiminėjau ar veltis į šią aferą. Klausinėjau ant kiek galinga ta jėga ir ar mes pajėgūs su ją kovoti. Atsakymas kad tai nesudaro nei vieno procento dalių. Tiesiog buvo momentas kada turėjau pasakyt "taip". Čia aš o ne švytuoklė. Niekas be sutikimo nedaroma. 🙂
Taip kad niekas nieko neforsuokit. Viskas įvyks savaime. Net patys to nepastebėsit. 🙂
beto, mynejai, jog sunus pajuto salti, ir paklause, kokiu cia dvasiu prisikvietei. negalejai i baznycioje isbuti. tai manai pagal ta neatrodo jog tai tikrai ne tavo siela galejo padaryti tai? galbut dabar ir nesi apsestas, bet galbut BUVAI tuo metu.
p.s man tas naudojamasis svytuokle atrodo kaip kad su adata, lenta burimo ar pan. kviestum dvasias… klausinetum dvasios, ir butu atsakymai, taip ne ir t.t. jeigu gera dvasia, tada nebus jokiu bilduku, vaiksciojimu ir kitokiu garsu
