Nežinau ar šią problemą susikūriau aš pati ar ji iš tikrųjų egzistuoja.
Žmonės yra skirstomi. Į blogus, gerus, teigiamus, neigiamus. Visomis prasmėmis.
Tai galime pastebėti visur. Religijoje (nieko vertos sielos už save ir savo klaidas pasmerktos amžinajai kančiai.) Tačiau pagalvokime… Dievas tave nubaus už tai koks esi (tada ar jis tikrai tave myli? Jeigu negali pakęsti tavo prigimties). Kad nebeturi šansų pasikeisti, todėl turi būti sunaikintas, kad nepadarytum žalos kitiems. Lyg kokia nubrokuota preke.(manau mūsų dvasinei valdžiai į mus nusispjaut… Gal ir ten reiktų kelti revoliuciją.. che, che.. :D) Bet.. jei tai neįmanoma net Aukštesniajam ar pats tada turi šansą? (tokiu atveju sveikinu! Tavo sąmonė turi neribotas galimybes ir gali prilygti pačiam dievui.) Ir ar tuomet gali būti baudžiamas dėl to, kas nėra tavo valioje? Kad toks gimei? Ir kad tokios aplinkybės susiklostė (juk žmogų kuria aplinka). Juk tai ne tavo, o tavo kūrėjo klaida. Bausmė už padarytas klaidas. Ar tai tikslinga jeigu bet kuriuo atveju žmogus darydamas klaidą ją padarė tikėjęs, kad tai kažkuria prasme teisinga.
Be to, jeigu žmogus daro klaidas dėl neišmanymo ar būtų teisinga kitam nustatyti taisykles, juk jis irgi gali būti lygiai taip pat klystantis. Sistema. Apie čia jau visai nesinori kalbėti. Vieni laikomi "degradais", o iš kitų imamas pavyzdys. Ta pati media verčia grupuoti žmones. Mokykloje, darbe nuolat vyksta konkurencija. Universitretuose "gabiems" mokymas finansuojamas, tačiau ar protingesnis yra pranašesnis už tą, kuris nors ir nėra protingas, tačiau yra sąžiningas, nuoširdus? (kuris tada geriau atliks darbą ir patenkins visuomenės poreikius?)
Ar iš tikrųjų gali žmogus būti absoliučiai, visomis prasmėmis, net savo vidumi būti geresnis už kitą?
Ką reiškia žmogaus pranašumas. Ar tai yra svarbu? Ar galime taip žmones skirstyti?
Iš kur atsiranda nepasitikėjimas savimi? Arba priešingai pasididžiavimas?
Mano manymu kiekvienas esame "kažkas" (kuris nekinta nepriklausomai nuo charakterio ar fizinio kūno), tas "kažkas" lyg gėlės kvapas, nematomas, tačiau be jo gėlė prarastų savo individualumą (galbūt išoriškai ne, tačiau žiedadulkių nešėjos, nebegalėtų jos atskirti nuo kitų gėlių)
Kodėl vienas žmogus tampa svarbesnis už kitą? Kodėl kai kuriems tenka aukoti savo gyvybę dėl kito? Arba masėms…? Kodėl kažkas kitas apsprendžia tavo likimą? Jeigu nuspręsti turi valios kiekvienas vienodai. Kalbu apie tėvus, valdžią lemiančius kitų asmenų likimą, nors jie nėra jų nuosavybė.
Juk visi yra absoliučiai lygus. Visi vienodai jaučia, visi stengiasi.
* kažkada maniau, kad kiekvienas yra savaip stiprus, pagal tai kaip veikia jų čakros (che, che :D)
Ir netobulieji net neegzistuotų, nes čakros palaiko žmogaus gyvybę. (na jei viena apsoliučiai užsiteršia, žmogus fiziškai suserga)
Palyginkime 8uometį vaiką ir 70metį senolį… Kuris geresnis? Kam tuomet reikalingas tobulėjimas, kodėl negalime čia ir dabar mėgautis savimi ir kitais?
Jeigu tobulėji, tai reiškiasi, kad tampi geresnis už save. Tačiau tai reikštų, kad prieš tai buvai blogesnis, netobulesnis. Tuo atveju ir dabar toks išlieki, nes tobulėjimui ribos nėra. Kas reiškia, kad tu niekada nebūsi geresnis arba tuo kuo nori būti.
Išvis ar galima teigti, kad tobulėjama, jeigu vieną įgūdį laiku mes tiesiog pakeičiame kitu?
Taip pat, jeigu manome, kad kitas yra už jus prastesnis. Kad jis daro klaidas ir yra dėl to kaltas, tada tenka suprasti, kad jūs taip pat darydami kiekvieną ėjimą, nesate apsaugoti nuo klaidų ir jums negalioja jokie pasiteisinimai. Kad jūs taip pat galite arba esate "blogas".
Jeigu koks elgeta jau nebeturi šansų išsikapstyti, galbūt jūs taip pat esate kažkuria prasme per silpnas ir yra tokia pat problema, kuriai įspręsti nesate pajėgus. Ir kitiems nė neverta jumis tikėti, jūs to nusipelnėte.
Tai va, siūlau padiskutuoti apie žmonių lygybę, skirstymą. Tai kodėl dauguma atveju žmonės paliekami likimo valiai, nevertinami.
(kodėl pavyzdžiui su asocialiais nesiskaitoma kaip su žmonėmis. Žmonės gatvėje juos ignoruoja, lyg jie nebūtų žmonės. Juk būtų galima padėti jiems. Juk MES VISI valdome pasaulį… Nekažkokia sistema, kuriai primetama visa atsakomybė)
Kodėl žmonės tokie nevieningi ir susiskaldę…?
Laisva tema pafilosofuoti 🙂
