Oksfordo profesorius: nesąmonė, kad mokslininkai netiki Dievu
Randu 10-tis "kabliukų" (racionalumo ar logikos prasme) Sielio argumentacijoje, bet seniai praradau viltį juos kvestiuonuoti – oponentas pasižymi neprilygstama vaizduote ir, iš esmės loginiu, t.y., racionaliu, bet sofistiniu mąstymu. Toks mąstymas grindžiamas fizinėmis prielaidomis ir metafizinėmis išvadomis, kurios, kaip žinia, empiriškai nei patvirtinamos, nei paneigiamos, t.y. yra beprasmės.
Kūrėjo ar religijos prasme – Sielis yra individas. Jo pasaulėžiūra yra unikali – subjektyvistas iki pat "širdies tartum dobilo". Universalios religijos (krikščionybės) prasme jis yra eretikas. Šios savybės jam pavydžiu – pavydžiu baltai…
Jei vyktų diskusija Dawkins vs. Sielis, būčiau Sielio pusėje. Savaime aišku kodėl – Sielis yra lietuvis, ir ant nosies sausio 13-toji…
Man daug mielesni ateistai.
crystal rašė:Šita tavo paminėta sąmonė, dalyvaujanti objektyviojo pasaulio pažinime, tas pavadintas „mokslinis subjektyvumas“, realiai turi gerokai mažiau to žmogiško tikinčiųjų subjektyvumo, apie kurį tiek aš, tiek kiti nariai kalba diskusijoje, kuris negali būti statomas į tą pačią lentynėlę ir taip,
O mano esminė filosofinė pozicija, kad gali būti ir turi būti statomas į tą pačią lentynėlę. Ir vieni ir kiti yra sąmoningi subjektai, ir vieni ir kiti veikia kaip grupės, ir vieni ir kiti turi mokymo sistemas, ir vieni ir kiti yra tikintieji, tiesiog tiki skirtingais dalykais. Vieni koncentruojasi į materiją, kiti – į nematerialius dalykus.
Čia sakydamas "tikintieji" neturi galvoje nieko blogo, tiesiog tokia jau gyvos esybės prigimtis, kažką pasirinkti, į kažką koncentruotis.
Pavyzdžiui, iš subjektyvių prielaidų: manymas, kad matavimas gali duoti autentišką žinojimą yra subjektyvi pozicija. Manymas, kad laikas ir erdvė yra vienaplaniai yra subjektyvi pozicija. Daug tokių. Todėl gamtamokslinė pasaulio samprata gali būti labai sąlygota, ir tam tikra prasme, labai klaidinga, lygiai kaip kiekvieno iš mūsų kasdieninė. Tarkim, pvz. mes visą gyvenimą galvojome, kad šis pasaulis yra viskas kas egzistuoja, kad esame fiziniai kūnai, o štai tarkim mirties momentas ateina, ir per sekundę mes pamatome, kad fizinis kūnas sau, o mes sau, kad šis fizinis pasaulis tėra maža iškreiptų veidrodžių karalystė be galo didelėje platesnėje visumoje. Ir tada visos tos sampratos pasirodo bergždžios, teleidusios funkcionuoti šiapusiškumo nuotaikomis, užsimiršus.
Kodėl žmonių santykis su materija ir jos percepcija yra nevienodas? Pvz. vieni paprasti žmonės, kiti – ekstrasensai. Galima kelti prielaidą, kad realybė iš karto yra daugiaplanė, ir jos suvokimas yra nevienodas priklausomai nuo sąmonės pobūdžio. O tada koks nors matavimas iš "normalios" "objektyvios" srities nebetenka globalinio tiesos kriterijaus statuso. Ir pozicija laikyti tą matavimą tuo kriterijumi yra subjektyvi.
Toliau, tarkim "normalių" žmonių yra dauguma. Labai sąlygiškas, reliatyvus dalykas. Čia jų dauguma, atsitiktinis kiekybinis santykis. Kitur, kitom sąlygom, gal jų būtų mažuma. Ką tada kalbėtume apie objektyvumą, kas būtų laikoma objektyvia tiesa?
—
Dar norisi aptarti tokį momentą. Neįmanomi kažkokio dalyko tyrimai ir įrodymai, jeigu hipotezė ir tyrimo priemonės neigia tą dalyką. Pvz. tarkim, mes sakom: "egzistuoja nemirtinga ir nemateriali siela". TinSodier sakys: "pateikite įrodymus". Kokius įrodymus? "Gamtamokslinius įrodymus". Bet gamtamokslinis postulatas yra, kad arba nematerialūs dalykai iš viso neegzistuoja, arba jie netiriami. Ne ta sritis tiesiog. Gamtamokslis tyrinėja apčiuopiamą visatą, jam nėra ką veikti su neapčiuopiamais dalykais. Tai gamtamokslinis tyrimas koncentruosis į tai, kad reikia įrodyti materialaus reiškinio egzistavimą, kuris paneigtų nemirtingos ir nematerialios sielos koncepciją. Taip reikalai nedaromi. Šiaip, iškeliama pozityvi hipotezė, kiekvienam mokslininkui ji ateina pagal tai, kokį klausimą jis iškelia ir aktualizuoja, kai stebi pasaulį, ir tada jis ją tiria, norėdamas patvirtinti arba atmesti.
Taigi, mes turėtume iškelti hipotezę, kad toks dalykas kaip siela egzistuoja, ir tada ieškoti būdų ir priemonių tą hipotezę patvirtinti, arba atmesti.
Čia su tuo įvardijimu "nemateriali" gali būti daug painiavos. Tada geriau įvardinti jos savybes: ji yra amžina, subjektiška sąmonės substancija, nepavaldi "materijos" (t.y. bet kokių fizikinės visatos energijų) pokyčiams, ir jų nepagaminama, egzistuojanti savarankiškai ir nepriklausomai. Kas nors gali sakyti, ši hipotezė laužiama iš piršto, bet taip yra, visos hipotezės yra laužiamos iš piršto, o tiksliau – iš pasaulio stebėjimo ir tada kilusio tam tikro klausimo, minties ir t.t. Šiuo atveju, sutikę religijos srityje tokius sielos apibūdinimus, mes galime susiformuluoti būtent tokią hipotezę, ir ją tikrinti. Tik lieka pasirinkti priemones.
Kokios priemonės? Žmonių pasakojimai apie savo NDE patirtis tinka? Kodėl ne, tinka. Savistaba tinka? Kodėl ne. Filosofija? Irgi. Ekstrasensų liudijimai tinka? Tinka. Šventųjų liudijimai tinka? Tinka. Psichologiniai eksperimentai tinka? Tinka. Gyvybės tyrimai, biologija tinka? Tinka. Daug kas tinka.
—
paragraf 78 rašė:Neseniai perskaičiau neblogą pastebėjimą: agnostikas tai ateistas be kiaušų.
Man daug mielesni ateistai.
Ne, agnostikai geriau. 🙂 Agnostikai sąžiningi, jie tiesiog nežino. Visi mes savotiškai esame agnostikai, nes visada lieka kažkas nežinomo. Maži esame, didelėje visumoje. O ateizmas man atrodo nemotyvuotai negatyvi būties pozicija. Not good. Nors, kol tai tiesiog sentimentai, nieko baisaus. Aš buvau sentimentalus ateistas, šiaip va užėjo, ir pradėjau taip mąstyti. Ne dėl to, kad būčiau priėjęs ateistinės išvados po ilgo protinio gilinimosi.
—
Radau va knygą, kur autorius neįtraukdamas paranormalių reiškinių, ieško grynai konvencinio mokslo įrodymų antgamtinės sielos egzistavimui: Kevin Favero "Science of the Soul: Scientific Evidence of Human Souls"
http://www.pdwbooks.com/index.php?module=viewitem&item=110946
Taigi pats rasei, kad vien tik tiketi/priimti ir tik netiketi/atmesti yra blogai, o cia jam ateistai mat patinka ;D
Kur išgirdai/skaitei tą tą linksmą pasisakymą? Tokių "aforizmų" visais klausimais yra gausybė.
Su ateistais lengviau "susitvarkyti"?
a.t.sielis rašė:Ne, agnostikai geriau. 🙂 Agnostikai sąžiningi, jie tiesiog nežino. Visi mes savotiškai esame agnostikai, nes visada lieka kažkas nežinomo. Maži esame, didelėje visumoje. O ateizmas man atrodo nemotyvuotai negatyvi būties pozicija. Not good. Nors, kol tai tiesiog sentimentai, nieko baisaus. Aš buvau sentimentalus ateistas, šiaip va užėjo, ir pradėjau taip mąstyti. Ne dėl to, kad būčiau priėjęs ateistinės išvados po ilgo protinio gilinimosi.
Na, na, prie ko čia tas negatyvumas..Visų pirma ateistui gyvenime paprasčiausiai nereikia kažkokio kūrėjo egzistavimo. Ir be to, jis mato gyvenimo prasmę šią akimirką, šiame „materialiame“ gyvenime, grožį ir tobulybę laikinume, nepaliekant minčių apie sielą po to „materialaus“ gyvenimo, ar kažkokį viršininką – kūrėją, kuriuo valioje paskui gali atsidurti. Jam tiesiog nereikia viso šito šlamšto. Antra, ateistai remiasi mokslu, kuris, kaip jau TinSoldier rašė, suteikia objektyvų aplinkos pažinimą, atmesamas viską, kas į realybę nesikiša, kas turi egzistavimo pėdsakų lygiai tiek pat, kiek rožiniai vienaragiai. Agnostikų pozicija švelnesnė, gal ir logiška laikytis „viduriuko“, sakyti „nežinau“, nėra įrodymų, tačiau ir neatmetu. Na ir pati daugiau nei prieš kokius 1,5 metų labiau save skyriau prie agnostikų. Bet ar yra čia forume tikrų agnostikų? Tokių, kurie, lyg čia forume, vienoje temoje apibūdintų skeptikų, užimtų tokį viduriuką, kad nelinktų nei į vieną, nei į kitą pusę daugiau? Nemanau, nes iš principo agnosticizmas neužima jokios aiškios pozicijos tikėjimo atžvilgiu. Tai gal dėl to paragrafą iš dalies kažkiek ir galėčiau suprasti.
O kas liečia visokius neigimus, tai tikrai taip, labai dažnai jie atsiranda dėl religijų, dėl visokių nesąmoningų dogmų ir tiesų, kurios tiesiogiai gali liesti netikinčiųjų gyvenimą (pvz. homoseksualai, kontracepcija, abortai, egzorcizmo „pagalba“ , religinis fanatizmas ir pan.).
crystal rašė:Nemanau, nes iš principo agnosticizmas neužima jokios aiškios pozicijos tikėjimo atžvilgiu. Tai gal dėl to paragrafą iš dalies kažkiek ir galėčiau suprasti.
Tai ir skepticizmas neturetu uzimti jokios aiskios pozicijos tikejimo atzvilgiu. Todel as kaip ir a.t.sielis bei Teroras net is dalies negaliu suprasti 🙂
a.t.sielis rašė:Ne, agnostikai geriau. 🙂 Agnostikai sąžiningi, jie tiesiog nežino. Visi mes savotiškai esame agnostikai, nes visada lieka kažkas nežinomo. <…>
Ateistai irgi dažniausiai neteigia, kad jie 100proc., žino 🙂
Praktiškai visus ateistus iš bėdos galima pavadinti agnostikais.
Kaip sakė Bertand'as Russell'as:
As a philosopher, if I were speaking to a purely philosophic audience I should say that I ought to describe myself as an Agnostic, because I do not think that there is a conclusive argument by which one can prove that there is not a God. On the other hand, if I am to convey the right impression to the ordinary man in the street I think that I ought to say that I am an Atheist, because, when I say that I cannot prove that there is not a God, I ought to add equally that I cannot prove that there are not the Homeric gods.
Esmė tokia, kad tikėjimas ar netikėjimas nėra tik ekstremumai. Dar reikia į tai įpaišyti ir tikimybes.
Jei skalė nuo 1 iki 10 reiškia tikėjimą dievu, kur 1 yra visiškas absoliutus žinojimas, kad dievas yra, o 10 – absoliutus žinojimas, kad dievo nėra: agnostikas būtų ant gryno 5.
Kai kurie ateistais vadina tik tuos, kurie būtų ant 10. Bet tai greičiau būtų bukapročiai, o ne ateistai.
Jei esi ant 6 – jau priimi ateistinę poziciją, nes pripažįsti, jog didesnė tikimybė, jog dievo nėra. Tokį žmogų (ir tuos, kurie ant 7,8,9) iš bėdos galima būtų pavadinti agnostiku, nes jis nėra absoliučiai užtikrintas. Bet būtų tik žaidimas žodžiais. Lindimas į sąvokų "techniškumą". Paprasčiau visus nuo 6 tolyn vadinti ateistais 🙂
Buvimas ant 5 man, kaip ir paragraf'as minėjo, primena bestuburiškumą, atsakomybės ir mąstymo kratymąsį. Nors žinoti niekas negali, bet bent jau įvertinti galimybes (kad ir subjektyviai) ir priimti poziciją gali kiekvienas. Ateistas neišsižada galimybės abejoti, tik priima jam įtikinamesnę poziciją.
Ateistai – netiki/atmeta
Teistai – tiki/priima
Viskas paprasta kaip 2*2. Kas cia per demagogija su tais balais? Arba tu netiki arba tiki – viskas. Jeigu abejoji arba sakai, kad yra tikimybe tai tu tiesiog skeptikas (galu gale tuo paciu agnostiku save vadink), bet tikrai ne 7 lygio ateistu (cia as vaizdziai kalbu del tu lygiu zinoma).
Tu labai jau grubiai nori skirstyti 😀
Ta skalė tik tam, kad vaizdžiai paaiškinti, jog ateistas nėra visiškai absoliučiai ir neginčijamai neigiantis dievo egzistavimo tikimybę.
Juk, jei kokią prekę nori nusipirkti – kartais būna skirtingų lygių norėjimas. Būna, kad pridėsi į kelnes, jei tuoj pat neturėsi to dalyko (skalėje ant 10), būna, kad labai nori, bet dar apmąstai nusipirkimo naudą ir pasekmes (skalėje ant kokio 7), būna, kad tau visiškai nusispjauti, nei vienas veido raumuo nepajuda galvojant apie nusipirkimą (skalėje ant 5).
Ateistas nebūtinai turi būti tas, kuris į kelnes deda iš absoliutaus netikėjimo. Aš tikrai nenoriu demagogijų varyti, tiesiog man nepatinka, kai ateizmas būna visaip demonizuojamas ar nubukinamas (pvz, kaip absoliutus neigimas) 🙂
Grynas politikas tu, as negaliu…
Aš nesakau, kad ateizmas yra su kažkiek teizmo. Aš nesakau, kad reikia ateistus lygiais susikirstyti pagal jų netikėjimą. Ir nesakau, kad aš save pristatinėju: Tomas, 9 lygio ateistas 😀
Tiesiog įsivaizduok situaciją, jei tavęs paklaustų: ar manai, jog tavo automobilis atlaikys 300km kelionėje? Tu, kadangi patikrinęs jį autoservise, atnaujinęs visus reikalingus dalykus, sakytum: taip, aš manau, kad atlaikys.
Bet, jei tau ginklą į smilkinį įremtų ir, jei neatspėsi, – nuspaus gaiduką. Juk atsirastų abejonės, kad galbūt gali nutikti kažkas netikėto toje kelionėje? 😀 Vadinasi, nors ir tiki savo automobiliu, abejonių juk gali turėti?
Jau jaučiu, kad metafora pernelyg painią padariau, bet esmė tokia, kad panašiai ir su ateizmu. Paprastai kalbant, aišku, ateistai atmeta dievą. Ir viskas. Bet abejonių juk gali turėti.
Jei lendam biški giliau, ir pradedam analizuoti ateizmo motyvus, pagrindimus, tikimybes ir pan. – negalima taip grubiai, kietakaktiškai sakyti, jog jie absoliučiai užtikrinti dievo neegzistavimu.
Eh, kas nors kitas, išgelbėkit mane 😀 Gal kam nors pavyks aiškiau paaiškinti, ką turiu galvoje.. 🙂
Jeigu tu turi abejoniu, tu automatiskai nesi paprastas ateistas, kad ir kaip tau sis zodis patiktu.
Jeigu as save vadinsiu kunigu, as gi kunigu netapsiu/nebusiu – tiesa?
Kadangi net Wiki atidariau (nes buvau suabejojes savo zodziais, kai tu cia su tais savo balais pavarei), galiu tau padeti. Jeigu tu teigi, kad netiki Dievu, bet ir nesakai, kad jis negali egzistuoti tu esi: agnostinis ateistas, bet tikrai ne tiesiog ateistas (7 levelio).
Atsiprasau, nesusilaikiau neprirases tu tavo lygiu 😀
Bet tokiu atveju, apskritai, paprastas ateistas neegzistuoja, nes tas, kuris netiki, ir teigia, jog dievo nėra: gnostinis ateistas http://lt.wikipedia.org/wiki/Agnostinis_ateizmas 😀
P.S. Labanaktis 🙂
TinSoldier rašė:Bet tokiu atveju, apskritai, paprastas ateistas neegzistuoja, nes tas, kuris netiki, ir teigia, jog dievo nėra: gnostinis ateistas http://lt.wikipedia.org/wiki/Agnostinis_ateizmas 😀
O tai apie ka tada cia rasoma: https://lt.wikipedia.org/wiki/Ateizmas ? Ar tik ne apie paprastus ateistus (t.y. gnostinis ateistas = ateistas) ? ;D
Labos.
Kaip ir taviškėje lietuviškos wikipedijos nuorodoje rašo
"Ateizmo diapazonas
Kadangi yra gausa nuomonių apie religijas, jų dievus ir kitas antgamtines jėgas, susidarė daug ginčų dėl ateizmo termino reikšmės. Šį terminą galima suprasti kaip netikėjimą dievais, antgamtinėmis jėgomis arba visų šių dalykų nebuvimo teigimu."
Be to, bent jau anglų kalboje, ateizmo sąvoka nėra tokia paprasta, kaip 2*2.
http://infidels.org/library/modern/mathew/sn-definitions.html
Nors nuorodoje rašo, kad paimta iš Oksfordo anglų kalbos žodyno, bet bent jau internetiniame leidime to nerandu. Bet kuriuo atveju, ten taip pat išsikriami neigimo "lygiai".
Here is how the OED defines "atheism":
atheism Disbelief in, or denial of, the existence of a god.
disbelieve 1. trans. Not to believe or credit; to refuse credence to: a. a statement or (alleged) fact: To reject the truth or reality of.
deny
1. To contradict or gainsay (anything stated or alleged); to declare to be untrue or untenable, or not what it is stated to be.
2. Logic. The opposite of affirm; to assert the contradictory of (a proposition).
3. To refuse to admit the truth of (a doctrine or tenet); to reject as untrue or unfounded; the opposite of assert or maintain.
4. To refuse to recognize or acknowledge (a person or thing) as having a certain character or certain claims; to disown, disavow, repudiate, renounce.Note that the OED definition covers the whole spectrum of atheist belief, from weak atheism (those who do not believe in or credit the existence of one or more gods) to strong atheism (those who assert the contrary position, that a god does not exist).
Taip pat ir Websterio žodynas ateizmo reikšmes išskiria į dvi:
atheism n 1 a: disbelief in the existence of God or any other deity b: the doctrine that there is neither god nor any other deity–compare AGNOSTICISM 2: godlessness esp. in conduct
disbelief n: the act of disbelieving : mental refusal to accept (as a statement or proposition) as true
disbelieve vb vt : to hold not to be true or real : reject or withold belief in vi : to withold or reject belief
Taip pat išskiriamas tiek netikėjimas dievu, tiek užtikrintumas, kad dievo nėra. Nėra ta sąvoka tokia vienareikšmė, kaip kad tu teigi..
Agnostinis ateizmas, tikriausiai, taikliausiai apibūdinantis paprastą ateistą. Bet tokių ateistų yra 99.9proc. Tai kodėl paprastą ateizmą sugretinti su gnostiniu ateizmu, kai tokių žmonių koks 0.01proc? Kodėl ne ateizmas = agnostinis ateizmas?
Ir aš visiškai suprantu, kad čia tripinėjam aplink medį, be jokios prasmės..
Turiu viena drauge ir viena drauga kurie skelbia esa ateistai (ir turi pagal tave buka pasauleziura – tiesiog atmeta Dievo egzistavima). Todel pilnai tikiu, kad siomis savo demagogijomis juos izeistum. Kalbu apie ta tavo rasyma: as netikiu, bet tikiu, netikiu, neneigsiu 7 levelyje, tikiu tikedamas ir netikedamas 6 balo skaleje – BET AS ATEISTAS!
Aš turiu galvoje, kad ateistas atmeta dievo egzistavimą, bet jis negali 100 procentu žinoti, kad dievo nėra.
Paklausk tų savo ateistų draugų, ar jie 100proc., žino, kad dievo nėra. Esu įsitikinęs, kad atsakys, kad ne.
Jeigu pasakys, kad tik 99procentais yra tikri, kad dievo nėra, tuomet galėsi jiems aiškinti, kad jie nėra ateistai.
Taip, techniškai tu gali būti teisus: jie būtų agnostiniai ateistai. Ačiū už šitos sąvokos iškelimą, ir manęs pataisymą.
Bet paprastumo vardan, manau, visiškai laisvai tokiais atvejais galima vartoti paprastą ateizmo sąvoką. Nes žmonių, kurie teigtų, jog 100proc. žino, kad dievo nėra – velniškai mažas skaičius.

Zinok sunku, kai vartosi zurnalistas su politiko gyslele. Zinoti niekas is musu negali 100%, o ateistai isskiria pagrinde ne zinojimo ar nezinojimo fakta, bet netikejima/atmetima (ir jis tikrai nekyla is zinojimo ar nezinojimo kaip tu cia nori man paaiskinti).
Zodziu sekmes a.t.sieliui. Vienas cia skeptikas, aiskina kaip blogai tiketi arba netiketi bet jam patinka ateistai kurie viska atmeta, kitas ateistas 7 levelio, nes jis tiesiog nezino 100%, kad Dievo nera… Nenustebsiu jeigu dar kas atsiras kuris suda auksu pavadins ir aiskins man, kad del to, jog visi kylo is kosmoso, tam tikra nematoma auksine dalele sude irgi yra…
EDIT:
Neberasysiu daugiau zinuciu tik atsakysiu i zemiau parasyta. Toks jausmas, kad tu ateizma ir teizma lygini su zinojimu/nezinojimu ar Petro traktorius stovi jo namo kieme ar ne.
P.S. Patinka tavo diskutavimo budas – nepastebimai pakeisti viena zodi kuris turi absoluciai kita prasme. Dar vakar rasei apie tikimybes, dabar jau rasai apie zinojima… ;D 😀 Ko tik nepadarysi, kad apgintum savo pozicija 🙂
Tema stebesiu zinoma, labai idomu ka kitas individas atsakys i jam uzduota tiek Benamio tiek mano klausima ;D
Teroras rašė:Zinoti niekas is musu negali 100%
Viešpatėliau..Tai juk pagal tave, jei neteigi 100 proc., kad dievo nėra – tu jau nebe ateistas!
Ir taip, tikėjimas netikėjimas ateistui kyla iš turimų, surinktų žinių(=žinojimo)!
Tai pats čia kažkokius sofizmus naudoji. Jeigu netiki, tai tu ateistas, bet, jei 100proc., negali teigti, kad dievo nėra, ko niekas negali, – tu jau vos ne tikintysis.
EDIT: Aš tikėjimą/netikėjimą lyginu ne su Petro traktoriais, o dievo egzistavimą lyginu su bet kokia kita moksline hipoteze, kuria negalima būti užtikrintiems, bet galima turėti konkrečią poziciją (dėl tikimybių).
O tu sakai, jei negali būti užtikrintas, tai jau nebegali turėti ir pozicijos.. Eh, bijau, kad paskutinis sakinys vėl labai provokuos tave atsakyti 😀
Nekeičiau aš jokių žodžių, naudojau kitomis prasmėmis. Tiesiog įvairiausiais būdais, analogijomis, metaforomis vis naujai bandžiau paaiškinti, ką turiu galvoje. Bergždžiai, aišku. Bet vis tiek prašau neiškreipinėti mano žodžių 🙂 Jeigu manai, kad yra 100 procentų tikimybė tavo požiūriui, tai ir manai, kad žinai, jog ji teisinga.
EDIT2: Atsiprašau, sutinku, kad šitas mano sakinys
Ir taip, tikėjimas netikėjimas ateistui kyla iš turimų, surinktų žinių(=žinojimo)!
buvo klaidinantis tarp tų tikimybių ir žinojimų. Sakinys bevertis ir klaidinantis, galima būtų jį trinti velniop. Bet paliksiu, kad tavo pastaba man nebūtų be konteksto.
Pvz. lenku Wikipedijoje rasoma:
Ateistas netiki ir neigia, o agnostikas nera isitikines/itikintas, kad Dievas egzistuoja, bet taip pat neneigia, kad jis gali egzistuoti.
Tas pats ir rusu Wiki versijoje rasoma.
http://www.thefreedictionary.com/agnosticism
Ateistai (arba, tiksliau, agnostiniai ateistai) teigia, jog didesnė tikimybė, jog dievo nėra.
Aš tikiuosi pagalbos iš, pvz, crystal, ar dar kieno nors.. Dar kokio nors žmogaus, kuris save vadintų ateistu.. Gal įneš daugiau aiškumo abejoms pusėms (:
Bet cia labai jau didelis off-topas sioje diskusijoje pasidare ;/
Benamis rašė:Aj, tai jeigu save vadinti agnostiniu ateistu tada kaip ir viskas ok. Tiesiog agnostinis ateistas tikrai ≠ ateistas.
Na, tai praktiškai visi egzistuojantys ateistai iš tiesų yra agnostiniai ateistai..
Bet niekada niekada niekur nesu girdėjęs, kad kas nors save pristatinėtu agnostiniu ateistu.
Mano nuomone, tai yra bevertė sąvoka (buitinėje kalboje), nes tuomet gaunasi, kad "tikrų" ateistų pasaulyje praktiškai iš vis nėra. Perdėtai ir beprasmiškai apgriozdinama kalba ir tiek.
Googlindamas radau yahoo answers vieną atsakymą apie tą agnostinį ateizmą, kuris man visai patiko. Nerašau, čia kaip argumento, tiesiog kaip kito žmogaus nuomonę, kuriai visai pritariu.
An agnostic atheist rejects god claims, but does not claim that therefore no gods can possibly exist. That doesn't, however, mean that an agnostic atheist thinks the existence of a god is remotely probable. There's a big difference between "possible" and "probable."
As an agnostic atheist myself, I would say that the existence of the gods I've heard described is about as probable as the existence of fairies and leprechauns.
I'm more accurately a "de facto" atheist. I reject god claims, and consider the likelihood of a god's existence so close to zero that I live my life on the assumption that there in fact is no god.
Tais pačiais laikais, paliko įspūdį V.Mykolaičio-Putino knygoje "Altorių šešėlis" pradžioje aprašyta situacija, kai herojus Vasaris tampa kunigų seminarijos studentu, bet jaučiasi ne savo vežime, viena iš priežasčių: jis tikėjosi, kad pradžioje visos abejonės dėl Dievo egzistavimo bus išsklaidytos, pateikiant neatremiamus įrodymus; bet taip nenutiko. Niekas tuo neužsiėmė. Jie tiesiog pilnu tempu buvo apmokomi teologijos ir religinės praktikos dalykų, tarsi būtų 100-procentiniai tikintieji. Dalis iš jų buvo tokie, o Vasaris buvo silpnas, todėl ir liko silpnu kunigu, o vėliau metė kunigystę, bet tada jau turėjo brandesnį ir stipresnį tikėjimą.
Kiek liečia mokslinius įrodymus, religijos pozicija (bent jau kas tuo metu buvo lietuvių kalba paskaityti, tiksliau, kas papuldavo į rankas, nes sistemiškai tuo neužsiėmiau) tuo metu buvo labai silpna. Pamenu, kai paskaičiau tokia mažutę knygutę apie argumentus prieš evoliucijos teoriją (prieš makroevoliuciją, pripažįstant mikroevoliuciją), atrodė labai jau mažai. Bet visgi, tam tikrą poziciją jie buvo susiformulavę, ir ją išreiškė, ir tai kažkokį poveikį minčiai turėjo. Iš tikro, tai ta knygutė buvo trumpa reziume, atgarsiai tų platesnių ir storesnių publikacijų, kurios pradėjo pasirodyti JAV. Mes provincija, neseniai buvusi okupuota valstybė, likome nuošalyje, su nuskurdinta intelektualine atmosfera, visuomeninė opinija nesirėmė (ir dabar vis dar nesiremia) klasikiniais pagrindais bei klausimais, kuriuos aktyviai nagrinėja "laisvasis Vakarų pasaulis" (be ironijos, laisvės ten yra), todėl pas mus mentalinėje atmosferoje daug kas iškreipta,
Bet per 20 metų laikai pasikeitė. Dabar turim internetą, kuriame ir informacija tapo įvairesnė bei kokybiškesnė nei pradžioje, mokame užsienio kalbas ir skaitome jomis; teistinė pozija taip pat tapo labiau išplėtota – atsivėrė įvairių religijų vidinių žinių lobynai; teistinės kilmės mokslines idėjas plėtojantys mokslininkai daug dirbo, ir pasiekė tam tikrą svaresnį argumentų bei įžvalgų gylį, formuluoja teorinius pagrindus kaip nagrinėti informacinį visatos ar gyvybės aspektą, kuris nurodo į kuriančio proto būtinumą; sąmonės/proto tyrimai taip pat nestovi vietoje.
Tai noriu pasakyti, kad šiais laikais galima pažiūrėti į reikalą tarsi mokslininkai, kuriems svarbi tik faktinė tiesa, ir daug nesukant galvos dėl to, kas mes esam, kokio laipsnio ateistai, agnostikai ar tikintieji, per daug emociškai negraužiant vieni kitų, konstruktyviai kartu pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias dabar turime, ir pasigilinti į klausimus iki pat jų dugno; taip priartėti prie realistiško šiai dienai supratimo. Aš pvz. pastebiu, kad ir pats esu užsilikęs praeityje (amžius visgi) ir jau atsilieku, todėl mano supratimas gali būti silpnas palyginti su tuo, kokį žinių lygį žmonija jau turi, ir kokia galėtų būti iš tikro moderni, pažangi ir informuota teistinė pozicija. Dar per anksti spręsti, kokie mes ateistai ar teistai, reikia daugiau gilinimosi, ir dvasinės praktikos (tiems, kas ja užsiima, o šiaip siūlyčiau pabandyti visiems).
TinSoldier rašė:Na, tai praktiškai visi egzistuojantys ateistai iš tiesų yra agnostiniai ateistai..
Na cia labau jau subjektyvus teiginys. Tikrai pazistu ne viena ateista.
crystal rašė:Šiaip visose religijose į dievą tikima kaip į asmenį. O kaip galima tokiu sąmoningu dievu tikėti, kai jis visiškai nematomas ir visiškai nei tiesiogiai nei netiesiogiai nepasireiškia. Todėl nėra jokio pagrindo juo tikėti. Netikiu aš ir jokiu didžiuoju visa supančiu ir matančiu kūrėju. O gamtos ir visos visatos dėsnius vadinti dievu man nepriimtina. Tikintieji tik bando to griebtis, kaip dievo egzistavimo argumentu. Nors realiai tai vėl nieko neįrodo.
Benamis rašė:Na cia labau jau subjektyvus teiginys. Tikrai pazistu ne viena ateista.
Kurie teigia, kad jie netiki dievu ir teigia, kad jis visiškai negali egzistuoti?
Nes, tą pačią akimirką, kai nors menkiausiai pripažins, kad jie negali užtikrintai teigti, kad kažkokia dievybė tikrai neegzistuoja – pyst – ir agnostinai ateistai 😀
Terore, Crystal bent jau ten kalbėjo apie asmeninį dievą, aš kalbu bendrai apie bet kokios dievybės egzistavimą.
Uh, ačiū dievui, pagaliau ir crystal įkišo savo trigrašį 😀
TinSoldier rašė:Terore, Crystal bent jau ten kalbėjo apie asmeninį dievą, aš kalbu bendrai apie bet kokios dievybės egzistavimą.
Na nepasakyciau, ji taip pat pridure:
Netikiu aš ir jokiu didžiuoju visa supančiu ir matančiu kūrėju.
Nors visuomet stengiuosi i tokias diskusijas nelysti, bet si karta kazkaip nesusilaikiau, kai norima apsupti viska vien tik tam, kad pagristi savo pasauleziura tuo zodziu kuris mano manymu absoluciai netinka. Tik tiek.
crystal rašė:tad kokio velnio Teroras čia prie šito taip rimtai užsikabino, tai nesupratau..
Tokio velnio, nes niekas kitas neuzsikabintu, perskaitytu ir pagalvotu, nu jo, leveliai visai logiskai atrodo. Tada as irgi ateistas ir pyst pasaulyje is anomalijos forumo gime dar 3 ateistai, nors nei velnio jie tokie nebutu.
