Tikroji schema kaip viskas vyksta:
1. Bankai kuria paskolas iš oro (grynų nereikia, dabar vyrauja elektroniniai pinigai), išrašei paskolą, įdėjai elektroninių pinigų sumą į skolininko einamąją sąskaitą, kaip paskolos išmokėjimą, ir vualia, pinigai iš niekur. Niekas jų neatnešė.
Tiems, kas supranta finansų apskaitos dvigubą įrašą, jis atrodo taip
Debetas: Paskola 10000 $ asmeniui B
Kreditas: Asmens B einamoji sąskaita 10000 $
2. Ekonomikoje atsiranda daugiau pinigų, t.y. perkamosios galios (pagal pavyzdį, skolininkui atiduota +10000 $ perkamosios galios, prie visuminės jau esančios ekonomikoje)
3. Jeigu ekonomikos našumas auga maždaug lygiai su perkamosios galios padidėjimu, skolininkas sunaudoja ekonominio produkto padidėjimą dėl našumo padidėjimo, kainos lieka tolygios.
4. Jeigu ekonomikos našumas auga lėčiau už perkamosios galios padidėjimą, skolininkas sunaudoja daugiau nei ekonominio produkto padidėjimas, kainos kyla, infliacija, pinigai nuvertėja, perkamoji galia susibalansuoja su ekonominio produkto dydžiu.
5. Padidėjus kainoms, atlyginimai liko tokie patys, darbo jėgos perkamoji galia sumažėja, išlaidos padidėja.
6. Darbo jėga ima daugiau ir našiau dirbti, našumo perteklių vėl pasiima bankų skolininkai.
7. Priėjus našumo didėjimo ribą, ir kainoms bei išlaidoms toliau kylant, darbo jėga ima skolintis vartojimui ir NT.
8. Kainoms toliau kylant, darbo jėga išlaiko savo skolų lygį ir iš kylančio uždarbio moka palūkanas.
9. Procese, bankai atsikanda savo dalį BVP už iš oro sukurtus pinigus. Patys paskolinti pinigai gali nuvertėti kad ir 100 proc., jeigu jie grąžinami, nominalūs skaičiai susiveda ir to užtenka, o per tuos palūkanų mokėjimo metus, pajamų srautas jau gautas.
10. Kainų burbulas kažkuriuo momentu nustoja pūstis, ir subliūkšta. Vadinasi, verslų ir privačių asmenų lūkesčiai ir investicijos nepasiteisino. Visų ekonomikos dalyvių lūkesčiams tapus negatyviems, žmonės nenori imti naujų paskolų, o bankai skolinti. Pinigai už paskolas laipsniškai grįžta į bankus; tie pinigai, kuriuos bankai sukūrė iš oro, mažėja. Ekonomikoje mažėja pinigų, užsakymų, ekonominė veikla sustoja. Kai kurie verslai bankrutuoja, padidėja bedarbių skaičius.
Rezultatas: nors ekonomikoje našumas ilgą laiką didėjo, darbo jėgos pastangos ir darbo laikas didėjo, BVP didėjo, verslai lieka įsiskolinę, darbo jėga lieka įsiskolinę, bankai pasiėmę savo dalį iš BVP, praeita infliacijos ir kainų burbulų banga, ekonomikos perkaitimas ir krizė. Ekonomika vėl laipsniškai balansuojasi iki naujo bumo ir krizės.
Išlošė bankai ir tie, kas sugebėjo nenukentėti nuo krizės ir neįsiskolinti, bet padaryti gerą biznį BVP augimo metu. Pralošė tie, kas daug skolinosi, ir darbo jėga.
Dar vienas momentas, kad bankai neskolina šiaip sau, kaip minimum turi būti užstatas. Čia vėl bankai super išlošia: už orinius pinigus, jeigu paskola negrąžinama, pasiima užstatą.
Taigi, iš oro gaminant perkamąją galią (t.y. duodant orinių pinigų kažkam, kas turi ką užstatyti ir atlieka kažkokią veiklą, galinčią duoti pelno arba dirba), jeigu perkamoji galia nepralenkia BVP augimo, bankai sau pasiima dalį BVP, o kai per daug orinių pinigų prigamina, ir jų gaminami pinigai nuvertėja, tada pasiima užstatus.