elteide rašė:Kodel butent tiek.o ne 399? 🙂
O tai gal 409? Ar 599? 😀
Aš galiu duoti ne užkeikimą, bet daug veiksmingesnį būdą nei kažkoks tai užkeikimas, kuris greičiausiai net negali veikti, nes tai nesusiję tiesiogiai su tuo ko siekiama. Ir man nereikia jokių pinigų už tai (pats užsidirbu jų daugiau nei išleidžiu, susitaupau, tad man gerai būtų vien dėl to, jeigu tai padėtų bent vienam žmogui). Pats esu vedęs ne vienerius metus, o prieš tai gan ilgai ieškojau merginos, teko daug ir iškentėti, durnų sprendimų priimti, bet galiausiai susitvarkiau ir tapau vedęs. Tai galiu pateikti šiokį tokį sąrašą dalykų, ką daryti, jog aplankytų jus tikra meilė. Nesakau, jog tai lengva (pats vargau keliolika metų, kol tai supratau), tad nereikėtų tikėtis, jog tas sąrašas – tai tiesiog algoritmas rasti meilei. Taip nėra, bet jo įvykdymas, nors ir nelengvas, bet laisvai įmanomas bet kokiam žmogui. Ir kalbu apie tai iš savo asmeninės patirties, kurią bandau subendrinti visiems kiek tai įmanoma. Tad nesakau, jog jis yra absoliučiai tinkamas visiems, bet esminiai principai tame tikrai yra. Taigi, semkitės išminties iš žemiau esančio sąrašą.
1. Susiformuoti savo asmenines vertybes. Tai padės įvykdyti tokius tuščius patarimus kaip "atrask save", "būk savimi", "tiesiog daryk ką nori". Tačiau, kas dalina tokius patarimus dvižodžiais ar keliažodžiais, pats visiškai nesuvokia, kaip tas daroma, nes greičiausiai pats nėra sukūręs to, kas yra stabilu, vertinga. O iš tiesų reikia pradėti nuo pat pat glūdumos, t.y. pirmiausia žmogus turi žinoti, kokios jo vertybės. Jeigu sunku tiksliai įvardyti vertybes, galima internete skaityti, kokios žmonių vertybės būna, ir jas taikyti sau. Bet tai nereiškia, jog perskaitytos vertybės internete yra būtent tai, kas ir gali egzistuoti. Internete ką pavyks rasti, tai daugiau visos žmonių rasės vertybių skalės apibendrinimą ir pavyks suprasti, jog vertybės tikrai nėra reliatyvios kaip leftistai bando parodyti. Vertybės yra universalios, tikros, tik jos tinka vieniems, kitos tinka kitiems, dar kitos – dar kitiems ir t.t. Pačiam ar pačiai svarbiausia suprasti, kokios vertybės tinka tau konkrečiai. Ir nebūtina kopijuoti skalės sąrašo. Vertybes geriausia įvardyti savais žodžiais, kitaip sakant, taip, jog jos atrodytų artimos tavo širdžiai/sielai/protui ar kam tik nori.
Nesvarbu, kaip tą vadini, bet asmeninė vertybių skalė – tai vienas iš pagrindinių ramsčių, kuris nebeleis aklai klaidžioti po pasaulį nežinant ko nori. Kitaip sakant, tai turi būti tai, kuo gali absoliučiai tikėti, dėl ko nebijotum nei mirties, nei paties pragaro, jeigu tuo tiki. Vos radus tai, viskas keisis iškart, viskas aplink taps tau aišku, paprasta. Aišku, negalvok, jog pažinai pasaulį. Iš tiesų ką pažinai, tai nieko. Iš tiesų, pažinimas nuo čia ir prasideda. Ir tai bus savęs pažinimas. Bet tai yra itin svarbu. Jeigu negali net savęs kažkiek pažinti, kitų nepažinsi juo labiau.
Taigi, asmeninės vertybės yra pagrindas. Tada suprasi, ar tau išvis reikia meilės, ar ne. Suprasi, ko išties nori šiame ir net kituose gyvenimuose, jeigu tokie tik yra. Tai bus tikras pažinimas. Galų gale, neblogai suprasi, kas esi tu, nes vertybės apibūdins tavo paties ar pačios asmenybę. Todėl siūlau pradėti nuo savo asmeninių vertybių vietoj blaškymosi.
2. Klausytis savo vidinio balso. Žmonės dažnai linkę nuvertinti savo gebėjimus, kurie susiformuoja iš patyrimo, gilesnio žinojimo, bei galbūt netgi atsiranda nuo pat gimimo. Tiesiog žmogus atsimena viską, bet dalį žinių ir gebėjimų perkelia į pasąmonę, jog tai netrukdytų aktyviajai atminčiai dirbti. Tai galima vadinti vidiniu balsu. Paprastai vidinis balsas pasako itin daug apie santykius su žmonėmis. Tai galimai susiformavo žmogaus kultūrinės evoliucijos metu, ir tai pasireiškia tam tikrais archetipais. Apie archetipus siūlyčiau daugiau pasiskaityti C. G. Jung knygose. Jis šį reiškinį itin gerai paaiškina.
Žinoma, nesiūlau remtis vien tik vidiniu balsu priimant sprendimus, kurie anksčiau nebuvo priimti, nes vidinis balsas tiesiog spėlios (gan pagrįstai, todėl atsižvelgti į jį net ir čia verta). Jeigu kažko visiškai nežinai, nesi patyręs anksčiau, siūlau remtis kryptiniu loginiu galimybių medžiu ar grafu, kur vienas veiksmas veda prie kažkokio rezultato, iš to rezultato formuojasi kitos galimybės, jų naudojimas veda prie kitų rezultatų ir t.t. Tokį dalyką geriausia vaizduoti grafiškai.
Tačiau santykiuose su žmonėmis jis paprastai pasako viską ko reikia. Sakykime, jis gali pasireikšti tokiu būdu, jog pamatai merginą, kuri atrodo itin graži tau, tačiau staiga tarsi nekontroliuojamai vidinis balsas ima teigti, jog tai yra negeras žmogus. Tai vidinis balsas, labai tikėtina, šioje situacijoje bus visiškai teisus, tad geriau jau su ta mergina neprasidėti. Mano paties patirtis tokioje situacijoje buvo tokia, jog nepaklausiau vidinio balso, jį netgi užmiršau kurį laiką (po to prisiminiau, nes turiu stebėtinai gerą atmintį – he he, pasigyriau), bet tie santykiai buvo tai, kas iš esmės buvo kelerių metų pragaras man. Dėl tų kvailų santykių praradau daug nervų, daug sveikatos, pinigų. Bet galiausiai tai praėjau, nugalėjau, o nervus atstačiau, sveikatą atkūriau, pinigų uždirbau daug daugiau nei esu turėjęs kada nors anksčiau. Kitaip sakant, net ir blogiausioje situacijoje visada yra išeitis. O jeigu dar turi ryžto, valios tai padaryti, tai išvis. Po to patirto pragaro mano vienintelis tikslas buvo viską ne tik atkurti, bet ir kompensuoti tuos metus daug didesniu, sunkesniu darbu tiek su savimi, tiek darbovietėje, ir ne tik atgauti tai, kas buvo prarasta, bet ir sukurti tiek daug gero sau ir kitiems, kiek net tuo metu nesugebėjau įsivaizduoti. Taigi, kaip pasakiau, kaip nusprendžiau, taip ir padariau. Ir dabar turiu visai kitą tikslą – peržengti absoliučiai visas paprasto žmogaus galimybių ribas. Tiesiog manęs nedomina ta paprasta rato forma, kai viskas kartojasi iš naujo. Norisi kitokių ir įdomesnių patirčių. Bet apie tai jau kitą kartą papasakosiu.
Kalbant apie patį vidinį balsą, vidinis balsas nėra atskira asmenybė. Tai yra, žmogaus apercepcija yra vientisa, todėl vidinį balsą reikia suvokti tiesiog kaip dar vieną tavo paties ar pačios pažinimo sluoksnį, kuris aktyvuojasi esant tikrai būtinybei. Taigi, įgykite savo vertybes, klausykitės savo vidinio balso, ir jau nepaklysite tamsoje.
3. Yra vos keturi žodžiai: AŠ NIEKADA NIEKADA NEPASIDUODU. Turint vertybes, kuriomis absoliučiai tiki, matai jas kaip savo esybės aprašymą, ir jeigu tiki savo vidiniu balsu, tai dar nereiškia, jog viskas eisis kaip per sviestą. Gali būti labai daug dalykų, kurie pasirodys kaip kliūtys, kurie galbūt pasirodys kaip visą gyvenimą griaunantys reiškiniai. Tokiais atvejais norėsis viską mesti, galbūt net nusižudyti (pavyzdžiui, pasikarti, nušokti nuo tilto, persišauti galvą ir pan.), arba tiesiog nieko nedaryti. Nepaisant to, tokioje situacijoje reikia suvokti vieną dalyką – vertybės ir vidinis balsas niekada neklysta. Jeigu vertybės ima atrodyti kažkaip ne taip, o jautiesi šūdinai, tuo metu jų geriau nekeisti. Keisti jas galima tada, kai jauti, kad kažkas yra ne taip, tarsi vis dar tuštuma yra, ir jauti savyje, jog yra daug didesnė gėrio jėga, kurią nori išlaisvinti.
Bet kuriuo atveju tai situacija, kurią psichologai ar psichiatrai mėgsta įvardyti kaip depresiją. Pats esu patyręs depresiją, tokios formos, jog visiškai nieko nesinorėjo daryti, tik gulėti, arba tiesiog greitai užversti kanopas. Kitaip sakant, mirti neskausmingai. Bet tada galima kelti tokį klausimą: "Ar gyvenimas yra tau toks šūdinas, jog galėtum nusižudyti save kankindamas žiauriausiais įmanomais būdais?" Tai yra, ar gyvenimas tuo momentu toks šūdinas, jog pats sau nusipjautum pirštą atšipusio peiliu? Galbūt nusipjautum savo noru koją grandiniu pjūklu? Arba ausį, kurios, pasirodo, Vincentas van Gogas sau nenusipjovė, o jam nukirto tą ausį dvikovos metu, nors jis ir kentėjo lyg. Tai yra, lengvai nusižudyti kaip ir visi depresuojantys norėtų, bet va nusižudyti sunkiai, žiauriai tai jau nelabai. O tai rodo, jog bet kuriame šūdiniausiame gyvenimo taške visada yra išeitis.
Todėl vietoje kvailų minčių apie savižudybę, kylančius sunkumus, nieko nenorėjimą reikėtų užplūsti masiškai savo mintis keturiais žodžiais: "AŠ NIEKADA NIEKADA NEPASIDUODU" (arba keisk "NIEKADA" į "VISADA", jeigu tau tai atrodo kaip loginė prieštara – nors esmė nėra tame). Arba, dar paprasčiau pasakysiu. Tokiu momentu svarstyti apie laimę, gyvenimo prasmę yra tiesiog silpnaprotiška. Ką tokio vertingo primąstysi, pats būdamas šūdinoje situacijoje, o ne būdamas visiškoje ramybės, visiško atsiribojimo nuo žmonių problemų būsenoje? Tokioje situacijoje nebūsi nei atsiribojęs, nei ramus (o jeigu manai, kad būsi, tai meluoji tada sau). Tad nieko vertingo ir neišmąstysi.
Taigi, keturi žodžiai: "AŠ NIEKADA NIEKADA NEPASIDUODU".
4. Nebūti asilu ar ožka. Tai yra, suvokime, kad visi žmonės yra žmonės, o ne daiktai pirmiausia. Bet žmonės nėra ir negali būti tobuli. Jeigu tau žmogus netinka toks, koks yra, tai su juo santykių kurti nėra prasmės. Bet jeigu tau žmogus atrodo kaip ir geras, tik trūksta to, jog jis pasideda ne vietoje kojines, tai problema jau yra ne to žmogaus, o tavo, tikėtina. Pavyzdžiui, būtent šią konkrečią situaciją spręsti yra itin paprasta – moteris gali vyrui paaiškinti, jog savo kojines vyras galėtų mesti į skalbinių dėžę. Nemanau, jog normalus vyras tokį prašymą ignoruos. Gal pradžioje kelis kartus ir pamirš, jeigu jo atmintis prastoka, bet kelis kartus pakartojus tai jis darys ko nori žmona. O jeigu moteriai netinka, kad vyras visko gerai neima daryti iš pirmo karto, tai čia yra moters problema. Geriausią atmintį turintys žmonės ir tai tik antrą kartą kažką gerai padarys.
O tariant konkrečiau, tai yra svarbu, jog santykiai būtų svarbūs abiem žmonėms, jie būtų linkę tartis, ieškoti kompromisų, o ne iškart imti pyktis ir skirtis dėl smulkiausių dalykų.
Tai tiek. Galvojau tų punktų prirašyti ir dar daugiau, bet šie turbūt yra esminiai, nes jie yra esminiai asmenybės formavimosi ir tobulėjimo pagrindai. Tai yra, turėti savo vertybes (kitaip sakant, išmokti tapti savimi), klausyti savo vidinio balso ir niekada nepasiduoti (tai yra, nežliumbti negavus saldainio). O toliau jau tiesiog darai ką tau reikia, jeigu tau tikrai svarbu rasti antrą pusę, meilę. Ir tą padaryti yra gan lengva iš tiesų, nes absoliuti dauguma žmonių to nori. Tik reikia pirma save pažinti, kad galėtum rasti būtent tą žmogų, kuris tau tinka.
