Saulės užtemimas 2015m kovo 20d
2015m. kovo 20d. Lietuvos gyventojai galės stebėti labai retą mūsų šalyje reiškinį – dalinį Saulės užtemimą. Nors pats užtemimas – pilnas, tokį jį galės stebėti tik Farerų salų bei Svalbardo gyventojai ir svečiai. Mėnulis uždengs maždaug 72% Saulės disko. Užtemimas prasidės ~10:50, pasieks maksimumą ~12:00 ir baigsis ~13:15 Lietuvos laiku. Dalinį Saulės užtemimą taip pat matys visa Europa, dalis Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Šiaurės Kinijos.
Lietuvos astronomai kviečia visus prisijungti stebint šį reiškinį. Viešųjų stebėjimų vietas rasite žemėlapyje.
Kas yra Saulės užtemimas
Tai reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip visiškai ar dalinai uždengdamas Saulės diską. Visiškas Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000–4500 km. Ten matomas dalinis Saulės užtemimas. Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemę, jo šešėlis slenka iš vakarų į rytus maždaug 3360 km/h greičiu. Dėl Žemės sukimosi į tą pačią pusę Mėnulio šešėlio greitis sumažėja iki 1700 km/h ties pusiauju. Ilgiausia visiškojo Saulės užtemimo trukmė – 7 min. 40 s. Jei Mėnulis yra arti apogėjaus, jo kampinis skersmuo mažesnis už Saulės kampinį skersmenį. Jei tada abiejų diskų centrai sutampa, įvyksta žiedinis Saulės užtemimas. Dažniausiai Saulės ir Mėnulio diskų centrai nesutampa ir Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko – tada įvyksta dalinis Saulės užtemimas. Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300–400 m. Daliniai Saulės užtemimai kartojasi kas 2–3 m. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2–5 Saulės užtemimai. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje įvyko 1954m. birželio 30d. Lietuvoje jų nebus visą 21-ąjį amžių. Artimiausią dalinį Saulės užtemimą matysime 2021m. birželio 10d. Deja, jis mus mažas. Panašaus uždengimo kaip šis – tik 2030m. birželio 1d. t.y. už 15 metų.
Ką matysime




Ką reikia žinoti, norit saugiai stebėti Saulę
NEŽIŪRĖKITE TIESIAI Į SAULĘ. Tiesioginiai Saulės spinduliai pažeis jūsų akis ir gali sukelti aklumą (pastovų). Saulės akiniai netinka – jie nesuteikia reikiamos apsaugos. Netinka apšviestos foto juostelės, disketės (floppy disk), aprūkinti stiklai ir panašūs populiarūs stebėjimo "įrenginiai". Žiūrėkite į Saulę tik per tam tinkamus filtrus. Saugiausia stebėti Saulę naudojant pinhole projektorių.
Tinka:
"užtemimo" akiniai (bus galima naudotis stebėjimų vietose),
suvirintojo akiniai su #14 ar didesniu stiklų indeksu,
specialūs Saulės teleskopai arba žiūronai,
teleskopai, kameros bei žiūronai SU ATITINKAMAIS SAULĖS FILTRAIS,
pinhole projektorius.
Pinhole projektorių galima pasidaryti patiems. Imam didesnę popierinę dėžę. Viename vidiniame dėžės šone įklijuojame baltą lapą, priešingame šone padarome skylę (kelių centimetrų diametro), užklijuojame ją aliuminio folija, kurioje adata praduriame mažą skylutę. Turėtume gauti kažką panašaus į šį paveikslėlį. Nukreipę pastarąją sienelę į Saule, priešingoje, ant balto lapo matysime suprojektuotą Saulės diską.
Įdomūs faktai
Visiško užtemimo metu gerai matomas Saulės vainikas (išorinė Saulės atmosferos dalis). Paprastai jis nėra matomas, nes fotosfera yra daug ryškesnė nei vainikas. Priklausomai nuo Saulės ciklo, vainikas gali būti mažas ir simetriškas arba didelis ir neryškus, bet iki visiško užtemimo tai sunku nuspėti.
Užtemimo metu taip pat galima stebėti šešėlių juostas (skraidančius šešėlius), kurie primena šešėlius ant baseino dugno esant giedram orui. Jie yra matomi tik prieš pat ir iškart po visiško užtemimo meto, kai siauras Saulės pusmėnulis veikia kaip anizotropinis šviesos šaltinis.
1919m. gegužės 29d. visiškas Saulės užtemimas padėjo serui Arturui Edingtonui patvirtinti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją. Matuodamas matomą kampinį nuotolį tarp žvaigždžių joms esant tarp Saulės disko bei nesant, jis nustatė, kad teoriniai teiginiai apie gravitacinius lęšius yra teisingi.
Šis Saulės užtemimas bus pirmasis, kuris turės žymią įtaką mūsų energetikos sistemai. Europos Sąjunga pagamina apie 90 gigavatų elektros energijos iš Saulės, ir numatoma, kad jos gamyba esant giedram orui laikinai gali nukristi iki 34 gigavatų. Palyginimui – Ignalinos atominė elektrinė veikiant abiems blokams pagamindavo 3 gigavatus elektros energijos.
Tai pat 2-3 laipsniais gali nukristi oro temperatūra bei vėjo greitis sumažėti ~0,7m/s.
Šaltinis: http://albireo.lt/uztemimas/




