Manau, teisingiausia yra Krikščionybės kilmę aptarti prie sąmokslų.
Pradedu temą trumpu įvadu nežinantiems (ir tiems, kurie tariasi žiną), kaip ir kada atsirado krikščionybė. Pasakosiu paprastais žodžiais, kad išvengti teologinių išvedžiojimų, kuriuos formuoja apie save Krikščionybė.
Viskas prasidėjo tada, kai Jonas Krikštytojas pradėjo nuodėmių atleidimo krikštą Jordano upelyje. Pagrindinė sąlyga priimti Jono Krikštytojo krikštą, buvo sąžiningas savo prasižengimų (nuodėmių) pripažinimas ir atsisakymas. Už tai, kad Jonas Krikštytojas net karaliams kalbėjo tiesą, buvo simtas i kiek vėliau nužudytas.
Kai Jonas buvo suimtas, pradėjo savo veikimą Jėzus. Jėzus visais savo pamokymais ir visu savo veikimu teigė štai ką: ne žmogus yra įstatymo vergas, bet įstatymas skirtas tarnauti žmogui. Bet ir šiandien, žmogus lieka visokių įstatymų vergu.
Suprantama tiems, kurie anais laikais siekė formaliai vadovautis įstatymu, tokie Jėzaus pamokymai labai nepatiko. Nes tokie pamokymai apribojo tų veikėjų savivalės, „paremtos“ formaliu įstatymu, galimybes. Po ilgesnio tyčiojimosi iš Jėzaus pamokymų, tie „įstatymo tarnai“ ypač faraziejai, net nesivadovaudami savo įstatymu, padarė viską, kad Jėzus būtų nužudytas. Taip rašo Evangelija…
Faraziejai, tai to meto galinga sekta. Vienas tų faraziejų, brutalus ir karingas Saulus, ir po Jėzaus nužudymo neapsiramino. Jis persekiojo visus Jėzaus pasekėjus be atodairos ir žudė juos. Bet pakeliui į Damaską jis kažkaip persigalvojo ir pasiskelbė „šventuoju“. Tariamai jam pasirodė Jėzus ir liepė skelbti Jėzaus mokymą… Kiek vėliau jis persikrikštijo Pauliumi. Persikrikštijo greičiausiai todėl, kad tie, kas Saulių gerai pažinojo, nesuprastų per „gandų radiją“ sužinoję apie naują „pranašą“, kad tai tas pats Saulius, kuris dalyvavo Jėzaus pasekėjus žudynėse. O prieš mirtį Romoje, Paulus jau teigė, kad jis yra vos ne vienintelis, kuris skelbia Jėzaus mokymą nuo „Jaruzalės iki pasaulio pakraščių“. Keistoka Pauliaus istorija, nes Jaruzalėje jis gaudė Jėzaus pasekėjus, o ne Jėzaus Mokymą skelbė. Taip rašo Naujasis Testamentas…
Tuo metu Petro jau kaip ir nebūta, nors Jėzus pats pažadėjo,
kad Jėzus pasekėjus suburs Petras…
O maždaug nuo 41-jų mūsų eros metų, daugybę savo pasekėjų Paulius „perkrikštijo“ krikščionimis. Krikščionimis tais laikai vadinosi kokie tai balamutai, kurie sekė kokį tai Krestų. Todėl laiudis ir Pauliaus pasekėjus pravardžiavo „tokie kaip krikščionys“. Nes visur, kur tik Paulius pasirodydavo, kildavo jovalas ir sąmyšiai, kaip Paulus pats rašo savo laiškuose.
Taip atsirado Krikščionybė!
Žodžiu, mano nuomone, šiandieninė Krikščionybė yra
Pauliaus sąmokslo prieš Jėzaus mokymą rezultatas.
